Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-07 · Civilinė byla Nr. 2S-249-186/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-07
Bylos Nr.
2S-249-186/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Alma Urbanavičienė, Egidijus Žironas
Pareiškėjas
G. Š.
Pranešėjas E. Žironas Civilinė byla Nr. 2S46-249/08Teisėjas M.R. ŽukasNUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2008 m. balandžio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas Egidijus Žironas,

kolegijos teisėjos Alma Urbanavičienė ir Virginija Volskienė

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. nutarties, kuria pareiškėjai grąžintas jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl termino atnaujinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

G. Š. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nuosavybės atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Ž. iki 1940 metų nuosavybės teise valdė 4 ha ploto žemės sklypą, esantį Savičiūnų kaime, Šumsko valsčiuje, Vilniaus apskrityje. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti įstatymu nustatytą terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja nurodė, kad K. Ž. yra jos senelis (jos tėvo S. tėvas). Apie K. Ž. turėtą nuosavybę galima spręsti pagal 2005-04-15 archyvo pažymoje nurodytą 1941-11-04 sąrašą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad terminą prašymui bei dokumentams paduoti ji praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie K. Ž. turėtą nuosavybę sužinojo tik 2005-04-15.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti pareiškimo trūkumus - pateikti duomenis apie K. Ž. ir S. Ž. šeimų sudėtį t.y. apie visus galimus paveldėtojus, nes į bylą turi būti įtraukti visi suinteresuoti asmenys; pateikiamus dokumentus patvirtinti nustatyta tvarka; pateikti sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, suderintą ir patvirtintą vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą bei planą; primokėti žyminį mokestį.

Pareiškėja teismo nustatytu terminu sumokėjo trūkstamą žyminį mokestį ir pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad duomenų apie K. Ž. mirusius vaikus ar kitus suinteresuotus asmenis neturi, o sklypo plano pateikti negali, nes asmenims, norintiems atkurti nuosavybę, planai nederinami ir netvirtinami.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2008-02-01 nutartyje konstatavo, kad trūkumai nepašalinti ir nutarė pareiškimą grąžinti.

Šalies argumentai

Pareiškėja dėl teismo nutarties padavė atskirąjį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą priimti pareiškimą. Kaip ir ankstesniame prašyme nurodo, kad neturi jokių galimybių pateikti K. Ž. vaikų bei jų vaikų dokumentus. Pažymi, kad jei būtų buvę suinteresuoti asmenys, jie jau būtų pareiškę norą atkurti teisę į K. Ž. nuosavybę. Dėl plano pateikimo pareiškėja nurodo, jog yra pateikusi dokumentą, kuriuo atsisakyta parengti planą ir teigia, kad ji nepajėgi įpareigoti valdžios įstaigas daryti tą, ko jos daryti neįpareigotos.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pareiškėja G. Š. pateiktu teismui pareiškimu prašo atnaujinti įstatymų nustatytus terminus. Prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarka reglamentuota 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Nr. VIII-359, taip pat vėlesnės redakcijos) 10 straipsnyje. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad prašymas dėl nuosavybės atkūrimo turėjo būti paduotas iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai - iki 2003 m. gruodžio 31 d. Minimame straipsnyje taip pat nustatyta galimybė teismine tvarka šiuos abu įstatymo nustatytus terminus atnaujinti. Pareiškėja G. Š. nurodo, kad dėl nuosavybės atkūrimo į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono Rukainių žemėtvarkos skyrių ji kreipėsi 2005 metais – praleidusi įstatymo nustatytus terminus. Pareiškėja siekia praleistų terminų atnaujinimo. Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (LR CPK 4 str.). Formuojant vienodą teismų praktiką aptariamu klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 25 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal 1997 m. liepos 1 d. Įstatymo 17 straipsnį prašymas atkurti nuosavybės teises turi būti paduotas atitinkamai institucijai. Šios institucijos atlieka viešojo administravimo veiksmus. Dėl šių institucijų veiksmo (neveikimo) asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Šiame procese kylantys ginčai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Jeigu LR pilietis su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją kreipėsi po 2001 m. gruodžio 31 d., jis įgyja teisę kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės atkūrimo paduoti, tačiau toks pareiškimas bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas. Kadangi pareiškėja G. Š. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo pateikė bendrosios kompetencijos teismui, pareiškimas neturėjo būti priimtas CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Be to, teismas savo sprendimu nustato tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 str. 1 d.). Faktas, ar K. Ž. iki 1940 metų nuosavybės teise valdė žemės sklypą, pareiškėjai G. Š. juridinę reikšmę įgytų tik tuo atveju, jei ji būtų pripažinta asmeniu, turinčiu teisę į nuosavybės atkūrimą, t.y. atnaujinus jai terminą paduoti atitinkamą prašymą. Kol neišspręstas termino atnaujinimo klausimas, prašomas nustatyti faktas negali sukelti pareiškėjai teisinių pasekmių ir toks prašymas negali būti priimtas (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Esant tokiai procesinei situacijai nėra teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir konstatuoti, kad G. Š. pareiškimas pirmosios instancijos teisme turėjo būti priimtas. Apylinkės teismo nutarties rezoliucinė dalis – grąžinti pareiškimą, iš esmės yra teisinga, todėl skundžiama nutartis kitais, šioje nutartyje išdėstytais motyvais, paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Alma UrbanavičienėVirginija Volskienė