Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-24 · Administracinė byla Nr. AS-858-140-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
AS-858-140-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02747-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
Būsto
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybai
Trečiasis asmuo
UAB „Idea prima”
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS858-140/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02747-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Idea prima”) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-6), tačiau jis neatitiko visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų ir teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi (b. l. 40-41) nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. gruodžio 29 d. pašalinti nurodytus skundo trūkumus.

2012 m. sausio 2 d. buvo gautas teisme pareiškėjo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros patikslintas skundas (b. l. 43-49), kuriuo prašoma panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus, išdėstytus 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 4S-4198, t. y. 1) sprendimą, kuriuo Viešųjų pirkimų tarnyba atsisakė duoti sutikimą pratęsti sutarties terminus; 2) sprendimą dėl sandorio (sutarties) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu; 3) sprendimą, kad visose pirkimo objekto dalyse buvo padaryti skaidrumo principo pažeidimai; įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą duoti sutikimą pakeisti sutarties 2011 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1.8.1-23/2011 sąlygas nustatant paslaugų įvykdymo terminą iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartimi (b. l. 164-165) atsisakė priimti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus, išdėstytus 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 4S-4198, t. y. sprendimą dėl sandorio (sutarties) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, sprendimą, kad visose pirkimo objekto dalyse buvo padaryti skaidrumo principo pažeidimai, tačiau priėmė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 4S-4198, kuriuo Viešųjų pirkimų tarnyba nesutiko pratęsti sutartyje nurodytų paslaugų atlikimo terminą, įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą duoti sutikimą pakeisti sutarties 2011 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1.8.1-23/2011 sąlygas nustatant paslaugų įvykdymo terminą iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 4S-4198 matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir nutarė nesutikti, kad būtų pakeistos 2011 m. rugpjūčio 31 d. Visuomenės informavimo kampanijos 2010-2011 m. įgyvendinimo ir atskirų viešinimo veiklų valdymo ir koordinavimo paslaugų pirkimo sutarties Nr. 1.8.1-23/2011 (toliau – ir Sutartis), sudarytos tarp Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių UAB „Idea Prima“ ir VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“, sąlygos. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu sprendimu Viešųjų pirkimų tarnyba nutarė Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia bei konstatavo, kad buvo padaryti skaidrumo principo pažeidimai, tačiau pirmosios instancijos teimas pažymėjo, jog iš skundžiamo Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 4S-4198 matyti, kad dėl šių klausimų tarnyba būtent šiame skundžiamame sprendime nepasisakė, o tik nesutiko, kad būtų pakeistos Sutarties sąlygos, t. y. nesutiko pratęsti Sutartyje nurodytų paslaugų atlikimo terminą, todėl skundas gali būti nagrinėtinas tik šioje dalyje. Remdamasis tuo, teismas nutarė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus, išdėstytus 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 4S-4198, t. y. sprendimą dėl sandorio (Sutarties) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, sprendimą, kad visose pirkimo objekto dalyse buvo padaryti skaidrumo principo pažeidimai, atsisakyti priimti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 4S-4198, kuriuo Viešųjų pirkimų tarnyba nesutiko pratęsti Sutartyje nurodytų paslaugų atlikimo terminą, įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą duoti sutikimą pakeisti Sutarties 2011 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1.8.1-23/2011 sąlygas nustatant paslaugų įvykdymo terminą iki 2012 m. gruodžio 31 d., iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl teismas jas priėmė.

II.

Pareiškėjas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra atskiruoju skundu (b. l. 169-172) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimus, kuriais teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo 2011 m. gruodžio 12 d. dalį dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus, išdėstytus 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 4S-4198, t. y. sprendimą dėl sandorio (sutarties) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, sprendimą, kad visose pirkimo objekto dalyse buvo padaryti skaidrumo principo pažeidimai ir pareiškėjo skundą šiais klausimais priimti nagrinėti.

Atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiamas atsakovo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 4S-4198 dėl sandorio (sutarties) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir sprendimas, kad visose pirkimo objekto dalyse buvo padaryti skaidrumo principo pažeidimai, laikytinas administraciniu sprendimu, priimtu baigus administracinę procedūrą ir kuriuo išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, t. y. atsakovas sprendžia, kad yra padaryti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimai visose pirkimo dalyse ir sprendžia, kad Sutartis yra negaliojanti. Skundžiamame atsakovo sprendime nurodyti du atsakovo raštai 2010 m. lapkričio 2 d. Nr. 4S-3751 ir 2011 m. balandžio 13 d. Nr. 4S-1315, tačiau juose buvo pateikta tik atsakovo nuomonė, išvados, kurios nebuvo galutinės ir nebuvo pagristos objektyviais duomenimis ir visų pirkimo aplinkybių ištyrimu. Šios išvados ir nuomonė nėra administraciniai sprendimai ir yra laikytini informacinio pobūdžio raštais, nesukeliančiais teisinių pasekmių pareiškėjui (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1281-244/2011). Pabrėžia, jog atsakovo raštais Nr. 4S-3751 ir Nr. 4S-1315 nebuvo sprendžiama, ar yra įvykdyti VPĮ pažeidimai. Jokiais kitais atsakovo sprendimais (išskyrus skundžiamąjį 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. 4S-4198) tai nebuvo sprendžiama ir pareiškėjas nėra gavęs jokių atsakovo sprendimų, kad vykdant pirkimą perkančioji organizacija (pareiškėjas) padarė VPĮ pažeidimus. Apie sprendimą, kad, vykdant pirkimą perkančioji organizacija (pareiškėjas) padarė VPĮ pažeidimus, atsakovas informavo pareiškėją būtent skundžiamuoju aktu 2011 m. lakričio 11 d. Nr. 4S-4198.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamus sprendimus dėl nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) pažeidimų ir sandorio (sutarties) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu atsakovas priėmė, gavęs jo prašymą sutikti pakeisti Sutarties sąlygas ir įvertinęs ankščiau atsakovo vykdytų administracinių procedūrų (2010 m. spalio-lapkričio mėn. ir 2011 m. kovo-balandžio mėn.) metu suformuotą nuomonę, išvadas apie jo vykdytą pirkimą. Pabrėžia, kad atsakovas, įvykdęs 2010 spalio-lapkričio mėn. ir 2011 m. kovo-balandžio mėn. administracines procedūras dėl pirkimo vertinimo, administracinės procedūros sprendimų nepriėmė, bet pateikė pareiškėjui nuomonę, išvadas informaciniais raštais (atsakovo raštai 2010 m. lapkričio 2 d. Nr. 4S-3751 ir 2011 m. balandžio 13 d. Nr. 4S-1315 nelaikytini administraciniu sprendimu). Atsakovas atlikęs administracinę procedūrą (pirkimo procedūrų ir priimtų sprendimų vertinimą) turėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą – buvo ar nebuvo padaryti VPĮ pažeidimai (VAĮ 34 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, kad atsakovo raštai 2010 m. lapkričio 2 d. Nr. 4S-3751 ir 2011 m. balandžio 13 d. Nr. 4S-1315 nėra administraciniai sprendimai ir yra laikytini informacinio pobūdžio raštais, laikytina, jog skundžiamas atsakovo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. 4S-4198 toje dalyje, kuria atsakovas pripažino esant padarytus VPĮ (skaidrumo principo) pažeidimus, bei pripažino pareiškėjo sudarytą 2011 m. rugpjūčio 31 d. sutartį niekine, negaliojančia, yra administracinis sprendimas. Nurodo, jog Tarnyba raštais 2010 m. lapkričio 2 d. Nr. 4S-3751 ir 2011 m. balandžio 13 d. Nr. 4S-1315 nenurodė, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems. Atsakovas pateikė savo nuomonę, bet administracinio sprendimo nepriėmė.

Pabrėžia, jog atsakovas, gavęs pareiškėjo 2011 m. spalio 7 d. raštu Nr. 1.1-1080 prašymą dėl sutikimo pakeisti sutarties 2011 m. rugpjūčio 31 d. sąlygas, pirmiausia turėjo įvertinti turimą informaciją, visas pirkimo vykdymo aplinkybes, priimtus teismų sprendimus, taip pat įvertinti, ar perkančiosios organizacijos (pareiškėjo) veiksmai faktiškai (realiai) turėjo įtakos pirkimo rezultatams ir priimti sprendimą, ar buvo padaryti VPĮ pažeidimai vykdant pirkimą ar ne. Tik priėmęs sprendimą dėl pirkimo teisėtumo atsakovas galėjo priimti ir kitą sprendimą – spręsti dėl Sutarties galiojimo, ar galima sutikti, kad būtų pakeistos Sutarties sąlygos ar ne. Mano, kad atsakovas įvykdęs administracinę procedūrą priėmė administracinį sprendimą dėl padarytų VPĮ (skaidrumo principo) pažeidimų vykdant pirkimą ir apie jį informavo pareiškėją būtent skundžiamu aktu. Nurodo, jog skundžiamas sprendimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi jo pagrindu buvo priimti kiti atsakovo administraciniai sprendimai – Sutarties pripažinimas niekine, negaliojančia ir atsisakymas pakeisti Sutarties sąlygas. Be to, skundžiamu atsakovo aktu išdėstytas sprendimas dėl sandorio (Sutarties) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir sprendimas, kad visose pirkimo objekto dalyse buvo padaryti skaidrumo principo pažeidimai, negali būti laikytinas informaciniu, bet laikytinas administraciniu sprendimu, t. y. administraciniu aktu, kuriuo išreikšta įstatymo įgalioto viešojo administravimo subjekto valia ir jo pagrindu gali būti priimami kitų viešojo administravimo subjektų administraciniai sprendimai, pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūra, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (18.9.11-01)-6K-1112178, vertins ir priims kitus administracinius sprendimus dėl projekto išlaidų pripažinimo deklaruotinomis Europos Komisijai ir įtraukimo į išlaidų deklaracijas pateikiamas tvirtinančiai institucijai, kadangi įgyvendinant šį projektą pareiškėjas vykdė pirkimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus, išdėstytus 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 4S-4198, t. y. sprendimą dėl sandorio (sutarties) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, sprendimą, kad visose pirkimo objekto dalyse buvo padaryti skaidrumo principo pažeidimai, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nurodytus pareiškėjo reikalavimus.

Teisėjų kolegija nurodo, jog asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti – ji įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į administracinį teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų kieno nors kito teises. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį teisę kreiptis į teismą turi asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje įtvirtinta teisė paduoti skundą (prašymą) siejama su asmens manymu (supratimu), kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010) (ABTĮ 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 86 str.), arba esant numatytoms sąlygoms byloje priimti sprendimą vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsniu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą, dėl kurio pagrįstumo teismas priima sprendimą išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo reikalavimus panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus, išdėstytus 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 4S-4198, t. y. sprendimą dėl sandorio (sutarties) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, sprendimą, kad visose pirkimo objekto dalyse buvo padaryti skaidrumo principo pažeidimai, nurodė, jog iš skundžiamo Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 4S-4198 matyti, kad dėl šių klausimų tarnyba būtent šiame skundžiamame sprendime nepasisakė, o tik nesutiko, kad būtų pakeistos Sutarties sąlygos. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu teismo argumentu nesutinka ir nurodo, jog skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo ne tik procesinio teisinio pobūdžio klausimus, bet ir analizavo pareiškėjo pateiktų reikalavimų pagrįstumą. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikštų reikalavimų tenkinimą, turi būti nustatyta bylos nagrinėjimo metu įvertinus visus šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus. Ginčo priėmimo stadijoje materialinis teisinis ginčas neturėtų būti išsprendžiamas iš esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl teismo nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus, išdėstytus 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 4S-4198, t. y. sprendimą dėl sandorio (sutarties) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, sprendimą, kad visose pirkimo objekto dalyse buvo padaryti skaidrumo principo pažeidimai, yra naikinama. Šioje dalyje pareiškėjo skundo priėmimo klausimas yra perduodamas nagrinėti iš naujo, nes turi būti sprendžiamas klausimas, ar skundas atitinka ABTĮ reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus, išdėstytus 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 4S-4198, t. y. sprendimą dėl sandorio (sutarties) pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, sprendimą, kad visose pirkimo objekto dalyse buvo padaryti skaidrumo principo pažeidimai, panaikinti ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė