Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-286-537/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-02
Bylos Nr.
1-286-537/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Civilinis ieškovas
R. M.
Kaltinamasis
N. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-286-539/2021
Teisminio proceso: Nr. 1-01-1-38940-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2;1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 2 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys,sekretoriaujant M. D.,dalyvaujant prokurorėms D. K., V. S.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. M.,

jos įgaliotai atstovei advokato padėjėjai D. B. dalyvaujant nuotoliniu būdu per „ZOOM“ programą,

kaltinamajam N. V., jo gynėjui advokatui R. B.,laiduotojai J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. V. , vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 11:18 val., (duomenys neskelbtini) N. V., neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau-KET) 30 punkto reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus greičio, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą į perėją įėjusios pėsčiosios R. M. ir ją partrenkė, dėl ko pastarajai eismo įvykio metu buvo padarytas dešinio šlaunikaulio virškrumplinis lūžis, kairio šeivikaulio viršutinės dalies lūžis, galvos plaukuotosios dalies žaizda, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

K. N. V. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog nepastebėjo pėsčiųjų perėja ėjusios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Tai įvyko dėl to, kad nespėjo sustoti, važiuodamas antra eismo juosta, nes pirma juosta truputį priekyje važiavęs mikroautobusas sustojo prieš perėją ir jis nespėjo pastebėti pėsčiosios, Gailisi dėl padaryto eismo įvykio. Nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusiosios ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra didelis, jis yra moksleivis ir neturi lėšų ieškiniui sumokėti. Sutinka sumokėti 1 000 Eur neturtinės žalos.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir faktines veikos padarymo ( kaltės ) aplinkybes, jam ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir išvardinti kiti byloje esantys įrodymai ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK ) 273 straipsnio 1 dalyje ir 291 straipsnyje numatyta tvarka ).

Šalies argumentai

N. R. M. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) ėjo per perėją. Praėjus pirmą eismo juostą, žengė į antrą eismo juostą ir ją partrenkė antra juosta važiavęs automobilis. Jai buvo padarytas padarytas dešinio šlaunikaulio virškrumplinis lūžis, kairio šeivikaulio viršutinės dalies lūžis, galvos plaukuotosios dalies žaizda. Kurį laiką buvo gydoma ligoninėje, vėliau ambulatoriškai. Iš draudimo kompanijos prašo priteisti 11 949, 52 REur turtinės ir neturtinės žalos ( b. l. 53–55 ).

L. E. paaiškino, jog važiavo kartu su kaltinamuoju, kai šis perėjoje partrenkė moterį. Tuo metu naršė telefone ir paties įvykio nematė. Pamena, jog kažkas iš draugų kaltinamajam suriko „moteris“ ir tada kaltinamasis pradėjo stabdyti automobilį. Pamatė priešais automobilį perėjoje moterį, kurią partrenkė kaltinamojo vairuojamas automobilis. ir tada įvyko smūgis. Pamena, jog N. V. iškvietė greitąją pagalbą. Netrukus atvyko greitoji pagalba ir moterį išvežė į ligoninę. Moteris buvo sąmoninga ( b. l. 90–92 ).

Liudytojas A. J. paaiškino, kad važiavo kartu su kaltinamuoju, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Prieš pėsčiųjų perėją matė, kad prieš pėsčiųjų perėją sustojęs autobusas, tačiau ant pėsčiųjų perėjos žmonių nematė. Pamena, kad kaltinamasis prieš pėsčiųjų perėją truputį sulėtino greitį ir, važiuojant per perėją, staiga pajuto smūgį į automobilio dešinę pusę. Atsisukęs pamatė, kad moteris nukrito ant automobilio kapoto, o po to ant gatvės. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir netrukus atvyko greitoji pagalba, kuri moterį išvežė į Marijampolės ligoninę. ( b. l. 100–101)

L. M. V. A. paaiškino analogiškai, kaip ir liudytojai A. J. bei (duomenys neskelbtini). Papildė, jog prieš perėją kaltinamasis sulėtino greitį, važiavo apie 35 km/ val. greičiu antra eismo juosta. Matė, kad prieš perėją pirma eismo juosta važiavęs autobusas sustojo, todėl pagalvojo, kad per perėją gali eiti pėsčiasis ir pasakė N. stabdyti. Staiga pamatė einančią moterį, kurį kaltinamojo vairuojamas automobilis kliudė dešinės pusės bamperiu. Moteris nuo smūgio nukrito. Jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bendravo su moterimi, kuri buvo sąmoninga ( b. l. 104–105 ).

Laiduotoja J. V. prašė jos sūnų N. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jai pagal laidavimą, be užstato. Nurodė, jog gyvena kartu su sūnumi, kuris šiuo metu mokosi, baigia vidurinę mokyklą. Jie labai išgyvena dėl sūnaus sukelto eismo įvykio. Bandė su nukentėjusiąja bendrauti, tačiau pastaroji nebuvo linkusi tai daryti. Su sūnumi sieja artimas tiek emocinis, tiek dvasinis ryšus, nes viena augina vaiką. Pastarasis jos klauso, todėl laiduoja už savo sūmų.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2020-09-28, 11.18 val., Marijampolės apskrities VPK gautas pranešimas apie eismo įvykį, kilusį (duomenys neskelbtini) kur automobilis partrenkė moterį. Įvykio vietoje už pėsčiųjų perėjos rastas sustojęs automobilis „VW Passat“, kurį prieš eismo įvykį vairavo blaivus N. V.. Ant važiuojamosios kelio dalies rasta gulinti pėsčioji R. M.. Po pirminės medikų apžiūros jai nustatytas dešinės kojos šlaunikaulio lūžimas, paguldyta į traumatologijos skyrių. Pirminiais duomenimis, „VW Passat“ vairuotojas N. V. nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios R. M. ir ją partrenkė. ( b. l. 6)

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilio ,,VW PASSAT’’, valst. nr. (duomenys neskelbtini) padėtis kelyje. Automobilis stovi ties (duomenys neskelbtini), dešinėje gatvės važiuojamosios dalies pusėje, antroje eismo juostoje, už pėsčiųjų perėjos, žiūrint nuo miesto centro, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki Kauno g. dešinės pusės šaligatvio bortelio krašto yra 3,9 m atstumas. Nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies iki Kauno g. dešinės pusės šaligatvio bortelio krašto yra 3,8 m atstumas. Nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki išvestinės nuo (duomenys neskelbtini) šiaurinės sienos yra 4,5 m atstumas. Nuo pėsčiųjų perėjos šiaurinio krašto iki automobilio dešinės pusės galinio rato ašies yra 2,9 m atstumas. Pagal vairuotojo žodinius parodymus, galima automobilio ir pėsčiosios susidūrimo vieta yra ant pėsčiųjų perėjos, 3,85 m nuo automobilio dešinės pusės galinio rato ašies ir 3,85 m nuo (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šaligatvio bortelio krašto. Po eismo įvykio nežymiai įlenktas automobilio variklio dangtis ( b. l. 10–12)

Tarnybiniame pranešime užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 28 d. telefoninis pokalbis su eismo įvykio liudytoja D. B., gim(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) tel. (duomenys neskelbtini). D. B. telefonu paaiškino, kad eismo įvykio metu buvo ties (duomenys neskelbtini) kampu. Moteris matė, kaip (duomenys neskelbtini), pirmoje juostoje, einančioje link Kauno pusės, buvo sustojęs autobusiukas, Nr. 21, kuris praleido pėsčiųjų perėja ėjusią moterį. Pasak D. B., po to ji pradėjo eiti Kauno gatve ir užėjusi už to autobusiuko, todėl paties susidūrimo momento nematė. Teigė, kad staiga išgirdo trenksmą. Kai atsisuko į Kauno gatvę, suprato, kad automobilis, važiuojantis antra eismo juosta link Kauno pusės, partrenkė tą perėja ėjusią moterį. Matė, kaip ta moteris nuo smūgio parkrito ir dar mėgino keltis. Tuomet ji priėjo arčiau ir moteriai keltis neleido, nes suprato, kad ji sužeista. Kaip teigė D. B., automobilis, kliudęs tą moterį, buvo tamsiai mėlynos spalvos ,,VW PASSAT’’ markės, kurį vairavo jaunas vaikinas. D. B. nurodė, kad vairuotojas po įvykio atrodė išsigandęs ir greičiausiai pats iškvietė pagalbą ( b. l. 47–48)

Specialisto išvadoje Nr.G501/2020 (09) parašyta, jog R. M. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinio šlaunikaulio virškrumplinis lūžis, kairio šeivikaulio viršutinės dalies lūžis, galvos plaukuotosios dalies žaizda, padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis atsikišusiomis autotransporto dalimis, galimai nukentėjusiajai krentant ir kontaktuojant su analogiškų savybių turinčiais aplinkos daiktais 2020-09-28 įvykusio eismo įvykio metu. R. M. konstatuota žaizda vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o šlaunikaulio ir šeivikaulio lūžimai, tiek jų paėmus atskirai, tiek abu kartu – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. (b. l. 61)

AB „Lietuvos draudimas“ pranešime parašyta, kad Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiosios R. M. gydymą atlygino 4 370,08 Eur.

AB „Lietuvos draudimas“ pranešė, kad R. M. išmokėjo 3 642 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 27,73 Eur kompensavo dėl patirtų gydymo išlaidų. 2021-03-23 teismui raštu pateikė duomenis, jog nukentėjusiajai papildomai sumokėjo 43, 34 Eur ir 165 Eur turtinės žalos atlyginimo ( už vaistus ir sugadintus drabužius ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, jog neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis N. V., vairuodamas automobilį, dėl neatsargumo ( nusikalstamo nerūpestingumo ) pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Įrodyta, jog 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 11:18 val., Kauno g. 39, prie „Iki“ parduotuvės, Marijampolės mieste, N. V., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 30 punkto reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus greičio, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą į perėją įėjusios pėsčiosios R. M. ir ją partrenkė, dėl ko pastarajai eismo įvykio metu buvo padarytas dešinio šlaunikaulio virškrumplinis lūžis, kairio šeivikaulio viršutinės dalies lūžis, galvos plaukuotosios dalies žaizda, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo kaltę dėl neatsargumo sukėlus eismo įvykį ir sužalojus nukentėjusiąją patvirtina anksčiau paminėti nuoseklūs paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų A. J., M. V. A., A. A., E. Lietuvninko, D. B. paaiškinimai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai ir specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo.

N. R. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti jai 1 949, 52 Eur turtinės žalos ( b. l. 73–77, 78–82 ) bei 10 000 Eur neturtinės žalos bei 708 Eur advokato atstovavimo išlaidų ( b. l. 83; 186 ).

Teisme nukentėjusiosios įgaliota atstovė atsisakė ieškinio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo iš draudimo bendrovės ir prašė likusią 15, 34 Eur turtinę bei 6358 Eur neturtinę žalą priteisti iš kaltinamojo N. V..

Teismas nepriima atsisakymo nuo ieškinio, nes draudimo kompanija yra atsakinga pagal draudimo sutartį už kaltinamojo veiksmus, todėl privalo atsakyti ieškovei transporto priemonės valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės ribose ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 5 dalies pagrindu ).

Kaltinamasis iš pradžių su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog yra moksleivis, šiuo metu tik laikinai dirba, ieškinys akivaizdžiai per didelis. Sutinka sumokėti 1 000 Eur neturtinės žalos ir turtinę žalą. Vėliau, teigė, jog ieškinį turi apmokėti draudimo kompanija.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad draudimo kompanija, atsakinga pagal draudimo sutartį už kaltinamojo veiksmus, įvertinusi nukentėjusiosios pateiktus įrodymus, medicininius dokumentus apie jos sužalojimų pobūdį, gydymą ir dėl to turėtas išlaidas, įvertinę teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nutarė nukentėjusiajai atlyginti 3 642 Eur neturtinės žalos ir 27,73 Eur kompensavo dėl patirtų gydymo išlaidų. 2021-03-23 teismui raštu pateikė duomenis, jog nukentėjusiajai papildomai sumokėjo 43, 34 Eur ir 165 Eur turtinės žalos atlyginimo ( už vaistus ir sugadintus drabužius ).

Nukentėjusiosios ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas sutinka, jog nukentėjusiajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turi būti atlyginta turtinė bei neturtinė žala.

Kadangi kaltinamąjį bei draudimo kompaniją sieja sutartiniai įsipareigojimai ( transporto priemonės valdytojo deliktinė civilinė atsakomybė ), todėl tiek turtinę, tiek prašomą priteisti neturtinę žalą privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“, o ne kaltinamasis. Akivaizdu, jog kaltinamasis gali sutikti savo noru atlyginti patirtą tam tikrą žalą ( turtinę ir neturtinę ), tačiau to neprivalo daryti.

Taikant deliktinę atsakomybę, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 6.247 straipsnio pagrindu )).

Teismo vertinimu, ieškovei padaryta turtinė žala buvo visiškai atlyginta draudimo bendrovės pagal pateiktus įrodymus ( tiek už vaistus, tiek už sugadintus drabužius ), todėl ieškinio reikalavimas iš kaltinamojo ar draudimo kompanijos priteisti dar 15, 34 Eur atmetamas kaip nepagrįstas.

I. R. M. prašoma priteisti iš kaltinamojo papildomai 6 358 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra aiškiai per didelė, neatitinka teisingumo bei protingumo principų, todėl, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio eismo įvykių bylose, mažintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 6. 264 straipsnio 1 dalimi, 6. 254 straipsniu, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu( kuriuo apibrėžta nuo 2018 m. lapkričio 1 d. maksimali 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (( įskaitant ir neturtinę žalą )) bei 1 000 000 Eur dėl žalos turtui, neturtinės žalos išmokėjimo nukentėjusiems, kiek jų bebūtų, asmenims suma) neturtinę žalą nukentėjusiajai pagal sutartinius santykius privalo atlyginti civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, o sumą, viršijančią nurodytą draudimo įstatyme maksimalią išmokos sumą, teismui pripažinus, privalo atlyginti kaltininkas.

Kadangi prašoma priteisti neturtinės žalos suma neviršija nurodytos minėtu įstatymu maksimalios sumos, todėl pareiga atlyginti neturtinę žalą tenka draudimo kompanijai.

Vadovaujantis LR CK 6.250 str., neturtinė žala visada atlyginama, jei ji buvo padaryta dėl nusikaltimo.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintos „ Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“ rekomendacijos, kurios nustato neturtinės žalos atlyginimo gaires draudimo kompanijoms ar draudikų biurui.

Spręsdamas priteistinos neturtinė žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį ( padarytas neatsargus nusikaltimas ), kaltinamojo kaltę ( neatsargumas ), į padarytos žalos dydį ir pasekmes ( nukentėjusiajai sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra akivaizdžiai matomų liekamųjų reiškinių). Nukentėjusioji kurį laiką buvo gydoma ligoninėje, operuota, vėliau kurį laiką buvo nedarbinga. Gydymas dar tęsiamas, vykdoma reabilitacija, laukia antra kojos operacija.

Įvertinus nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės patirtus sužalojimus ir dvasines kančias, išgyvenimus, stresą, kuriuos patyrė gydymo procesu, tai, jog šiuo metu tęsiama jos reabilitacija, yra išlikę akivaizdžiai matomi liekamieji reiškiniai, jos laukia antra kojos operaciją ( tai patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai ), AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta nukentėjusiajai 3 669, 73 Eur neturtinės žalos suma ( atitinkamai 6 Minimalių mėnesinių algų ( toliau-MMA ) dydžio suma )) nevisiškai atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose nukentėjusiesiems priteistinas sumas bei CK 6. 250 straipsnyje įtvirtinus žalai atlyginti taikomus sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principus, todėl teismas dar iš draudimo kompanijos priteisia papildomai 2 Minimalių mėnesinių algų dydžio ( toliau-MMA) sumą ( eismo įvykio metu 1 MMA = 607 Eur, todėl 2 MMA = 1 214 Eur ).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog draudimo kompanija nukentėjusiajai neturtinę žalą išmokėjo dar iki 2021-02-17 ( b. l. 175–176), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų „ Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“ rekomendacijų 4.2.3 punktu ( kai esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, sveikatos sutrikdymo laikotarpis trunka nuo 3 iki 6 mėnesių ), tačiau iš pateiktų duomenų matyti, jog ir po neturtinės žalos išmokėjimo gydymas ir nukentėjusiosios reabilitacija buvo tęsiama, kurie iki dabar dar nebaigti.

Vadovaujantis minėtų rekomendacijų 4.2.4 punktu, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis viršija 6 mėnesius, išmokama iki 8 MMA dydžio neturtinės žalos kompensacija. Todėl papildomai iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai dar priteisia 1 214 Eur neturtinės žalos (( CK 6.283 straipsnio 1 dalies, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio 6 dalies, CK 250 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindu ) piniginė kompensacija.

Teismas ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo N. V. atmeta, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, jis savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio padarytos žalos ( tame skaičiuje, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo ), buvo apdraudęs draudimo kompanijoje AB „Lietuvos draudimas“, kuriai ir tenka pareiga atlyginti nukentėjusiosios patirtą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK ) 106 straipsnio 2 dalimi, teismas iš kaltinamojo priteisia nukentėjusiosios patirtas 848 Eur išlaidas advokato padėjėjos, kuri dalyvavo procese kaip jos įgaliota atstovė, suteiktoms paslaugoms apmokėti ( b. l. 186, 199 )

Skirdamas bausmę ar spręsdamas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltės rūšį ir formą, kaltinamojo atsakomybę, jos atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes.

N. V. nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog asmuo pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimą padarė būdamas blaivus. Yra jauno amžiaus, mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre, nevedęs, nedirba. Nukentėjusiosios atsiprašė teisiamojo posėdžio metu.

Baudžiamojo persekiojimo paskirtis yra bausmės neišvengiamumas. Bausmės paskirtis yra ne tik asmenį nubausti, tačiau sulaikyti nuo naujų nusikaltimų padarymo, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

J. V. ( kaltinamojo motina ) teismui pateikė prašymą atleisti jos sūnų N. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato.

Laiduotoja dirba (duomenys neskelbtini). Darbovietėje charakterizuojama kaip atsakinga, sąžininga, neturinti drausminių nuobaudų darbuotoja. Bylos duomenimis, viena augina ir išlaiko N. V.. Juos sieja artimas ne tik dvasinis, tačiau ir emocinis ryšys. Laiduotoja anksčiau teismo neteista, administracine tvarka nebausta.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo padarytos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, laiduotojo pasižadėjimą prižiūrėti ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas sprendžia, jog galima daryti išvadą, jog tai buvo neatsakingas, pavienis ir atsitiktinis poelgis kaltinamojo gyvenime, kas sukėlė baudžiamąją atsakomybę. Teismas konstatuoja, jog yra visi BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, kaltinamojo motiną J. V. pripažįstant teismo pasitikėjimu vertu bei tinkamu laidavimui asmeniu, nes yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Teismas sprendžia, jog netikslinga taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių, nes veiką padarė būdamas blaivus, įvertino savo poelgį, nuoširdžiai gailisi. Teismo įsitikinimu, pats baudžiamasis procesas turės įtakos kaltininko elgesiui ateityje, saugant nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. V. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato.

A. N. V. pagal laidavimą, be užstato, motinos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakomybei 1 (vieneriems ) metams.

B. N. V. atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam N. V. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

N. R. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 1 214 Eur ( vieną tūkstantį du šimtus keturiolika eurų ) neturtinės žalos.

Civilinį ieškinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo civilinei atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamajam N. V. atmesti.

Iš kaltinamojo N. V. priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. M. 848 Eur turėtų proceso išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys