- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- I-108-84/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė, Marytė Švažienė (pran.), Donatas Daunys
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Jūratė Bieliauskienė
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Marytės Švažienės, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Donato Daunio,
dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Vygintui Spudui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. Z. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2011 m. lapkričio 2 d. (spaudas ant voko) pareiškėja A. Z. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 40-12-IL-617, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai išduoti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą bei įpareigoti atsakovą išduoti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą.
Skunde ir teismo posėdžio metu A. Z. nurodė, kad jai 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė išduoti leidimą ginklui įsigyti, nurodant, kad sprendimas priimtas vadovaujantis 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 10 p., 18 str. 2 d. 8 p., kadangi pareiškėja gyvena kartu su mama, kuriai yra pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje pagal Baudžiamojo kodekso 201 str. 1 d. Pareiškėja nurodė, kad ji viena augina nepilnamečius vaikus ir jaučiasi nesaugi, kai su jais vasarą ar savaitgaliais išvažiuoja į turimą vienkiemį, kur nėra kaip prisišaukti pagalbos, todėl ginklas jai reikalingas savigynai. Teigia, kad su motina B. Z., kuri pareiškėjos nuomone, nėra jos šeimos narys, kartu negyvena, tomis pačiomis patalpomis nesinaudoja, nors tiek pareiškėjos, tiek motinos gyvenamoji vieta yra deklaruota tuo pačiu adresu. Teismo posėdžio metu nurodė, kad butas, kuriame ji gyvena, yra dviejų aukštų, pirmame aukšte gyvena jos motina, antrame – pareiškėja su dviem vaikais.
Nurodė, kad įstatymų leidėjas teigia, kad „šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o kitose tam pritaikytose vietose“. Apie tai policijos pareigūnai, atsisakydami išduoti leidimą įsigyti ginklą, neužsiminė. Žinodama šią sąlygą pareiškėja tikrai būtų radusi, kur laikyti ginklą ne savo namuose. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas formaliai vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normomis, neįsigilino į faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą neišduoti jai leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą. Teismo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą neišduoti leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą bei įpareigoti atsakovą tenkinti pareiškėjos prašymą ir išduoti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą.
Pareiškėjos atstovė advokatė Jūratė Bieliauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal pateiktą medžiagą akivaizdu, kad pareiškėja augina du vaikus – globoja savo dukterėčią ir augina savo sūnų K. Z., vaikams – 4 ir 5 metai. Atitinkamai jos prašymas panaikinti priimtą sprendimą dėl šaunamojo ginklo neišdavimo yra teisėtas ir teisingas, nes pareiškėja teismui nurodė tokius duomenis, kad turi nekilnojamąjį turtą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Nekilnojamasis turtas yra kaime. Turimoje sodyboje ji nakvodama ir dirbdama žemės sklypą jaučiasi nelabai saugi su savo dviem mažamečiais vaikais ir todėl prašė leidimo ginklui, kuris būtų naudojamas savigynai. Neišdavus leidimo ginklui, pareiškėja jaučiasi nesaugi ir mano, kad taip gali būti pasikėsinta į šeimos ramybę, gyvybę, sveikatą. Teigė, kad nors realaus užpuolimo nėra buvę, tačiau esant ekonominei krizei, matydama aplinkui daug žmonių, kurie neturi darbo, siekia pasisavinti svetimą turtą, A. Z. jaučiasi labai nesaugi ir mano, kad ginklas padėtų jai užtikrinti jos bei vaikų saugumą, apsisaugoti nuo atitinkamo įsibrovimo ar pasikėsinimo į jų gyvybes, sveikatą ir jų turtą.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjos A. Z. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. buvo gautas A. Z. prašymas dėl leidimo įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai. A. Z. tame pačiame prašyme nurodė savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) ir ten kartu su ja gyvenančius asmenis – mamą B. Z. ir brolį D. Z.. Atliekant privalomus patikrinimus nustatyta, kad kartu su A. Z. gyvenančiai mamai B. Z. 2011 m. balandžio 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 201 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nurodyta, kad teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis negali įgyti asmuo, gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis. Vadovaujantis Įstatymo 17 str. (teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai) 1 d. (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo) 10 p. (gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 str. 2 d. 1-12 punktų nuostatas) ir 18 str. 2 d. (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo) 8 p. (kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką), 2011 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimu Nr. 40-12-IL-617 buvo atsisakyta A. Z. išduoti leidimą įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjos prašymo dėl ginklo laikymo ne savo būste ar kitose tam pritaikytose vietose negavo.
Vadovaujantis tuo, ką išdėstė, prašo pareiškėjos A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. Z. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 40-12-IL-617 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti pareiškėjai leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą savigynai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl leidimo įsigyti trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai. Iš skundžiamo Šiaulių apskrities VPK sprendimo matyti, jog pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą, remiantis Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p., 18 str. 2 d. 8 p., kur nustatyta, kad B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, gyvenantis kartu su asmenimis, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, šiuo atveju – įstatymų nustatyta tvarka įtariamais arba kaltinamais padarius nusikalstamą veiką.
Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Nors pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad negyvena kartu su motina B. Z., kuriai yra pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 201 str. 1 d., tačiau byloje esanti medžiaga įrodo, kad tiek pareiškėja, tiek jos mama B. Z. yra deklaravusios gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Pati pareiškėja, pildydama prašymą dėl ginklo išdavimo, nurodė kartu gyvenančius asmenis – mamą B. Z. ir brolį D. Z.. Gavus pareiškėjos prašymą išduoti ginklą savigynai ir atliekant privalomus patikrinimus buvo nustatyta, kad kartu su pareiškėja gyvenančiai mamai B. Z. 2011 m. balandžio 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 201 str. 1 d.
Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p. nustatyta, kad B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, gyvenantis kartu su asmenimis, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, 18 str. 2 d. 8 p. įtvirtinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.
Teismo posėdžio metu B. Z. nurodė, kad jos su dukra A. Z. gyvena tame pačiame bute, tik skirtinguose aukštuose, naudojasi ta pačia virtuve. Taip pat nurodė, kad jos kartu važiuoja į pareiškėjos turimą vienkiemį, kurį prižiūri, dirba įvairius ūkio darbus.
Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojos B. Z. parodymus teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad gyvenimas skirtinguose to paties buto kambariuose reiškia gyvenimą ne kartu, ne toje pačioje vietoje, bei konstatuoja, kad pareiškėja gyvena kartu su motina B. Z. jų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).
Taip pat teismas atmeta ir pareiškėjos skunde nurodytą argumentą, kad jos motina nėra šeimos narys, kad jos šeimos nariai yra tik du nepilnamečiai vaikai. Teismas atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p. yra tik nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktų nuostatas. Šioje normoje nėra konkretizuota, kad tai turi būti tik šeimos narys.
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovas, atsisakydamas išduoti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą savigynai, neinformavo apie galimybę ginklą laikyti ne savo būste. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad pareiškėja nėra pateikusi prašymo įsigyti ginklą nurodant, kad jis būtų laikomas kitoje, nei gyvenamoji vieta, todėl ši aplinkybė ir nebuvo svarstyta, priimant skundžiamą sprendimą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsisakęs pareiškėjai išduoti leidimą įsigyti ginklą, veikė teisėtai. Dėl nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus, t.y. įpareigoti teikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą įsigyti ginklus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 90 str., Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.
nusprendė:
Pareiškėjos A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.