Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. M. ir V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai yra J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos medicininių mirties liudijimų, gimimo įrašų, santuokos liudijimo kopijos.

Gyvendami santuokoje pareiškėjų tėvai J. M. ir P. M. 1991 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagal 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą P. M. vardu. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.

Pareiškėjų tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų motina P. M. mirė (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys (duomenys neskelbtini) liudijimas, išduotas Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės D. L., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) liudijimas, išduotas Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarės G. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusio J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusio (duomenys neskelbtini), palikimo niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta.

Byloje esantis (duomenys neskelbtini) liudijimas, išduotas Marijampolės 3-ojo notaro biuro notarės G. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą 2022 m. kovo 14 priėmė jos sūnūs : B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Byloje nėra duomenų, kad J. M. buvo surašęs testamentą. Taip pat byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad P. M. po sutuoktinio J. M. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir valdė iki savo mirties.

P. M. iki sutuoktinio mirties kartu su juo ir vėliau po sutuoktinio mirties nepertraukiamai gyveno santuokos metu įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, t. y. P. M. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo

Pareiškėjų pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai J. B., S. S..

Liudytojas J. B. nurodė, kad pareiškėjai yra jo pusbroliai, su kuriais artimai bendrauja. Žino, kad pareiškėjų tėvai gyveno kartu jiems priklausančiame bute, o kai dėdė (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) metais, bute liko gyventi pareiškėjų motina teta (duomenys neskelbtini) su sūnumi pareiškėju (duomenys neskelbtini). Teta visą laiką gyveno tame bute, niekur nebuvo iš jo išsikėlusi iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) vasario mėnesį.

Liudytoja S. S. nurodė, kad ji gyvena kaimynystėje su pareiškėjų tėvais. Kol buvo tėvai gyvi, bendravo su jais, vieni kitus lankydavo. Žino, kad pareiškėjų tėvas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) metais, o pareiškėjų motina (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) mėnesį. Pas tėvus gyveno ir vienas jų sūnus V. M., kuris ir šiuo metu gyvena bute po motinos mirties. Liudytoja pažymėjo, kad po J. M. mirties jo žmona P. M. liko gyventi tame pačiame bute, kuriame gyveno kartu su vyru iki jo mirties, prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus J. M., jo palikimą, kuris atsirado po jo mirties ir kurį sudaro: ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir jį valdė sutuoktinė P. M. (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad J. M. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino bylos rašytiniai įrodymai: medicininių mirties liudijimų, gimimo įrašų, santuokos liudijimo kopijos, mokėjimų už šildymą ir karštą vandenį, už nuotekas ir šaltą vandenį, komunalinius patarnavimus kopijos, liudytojų parodymai.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjų pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens į bylą pateiktą atsiliepimą, liudytojų parodymus, pareiškėjų prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjams turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimus. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjų prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjų valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, kadangi jos neviršija nustatytos minimalios 5 Eur sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo vyro J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.