Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas, A2.7.-326-666/2016

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2016-07-21
Bylos Nr.: A2.7.-326-666/2016
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Erikas Jurgutis
Pažeidėjas: J. T.
Advokatai: Dovydas Cvetkovas

Kategorijos

2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.7.-326-666/2016Proceso Nr. 4-25-3-00273-2016-5

Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ROIK 16058614591

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.8.; 2.14.3.

KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 21 d.

KretingaKretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis,sekretoriaujant Redai Songailienei,

dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Institucijos) atstovams Ingai Drąsutavičienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. T., jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinės teisės pažeidimo bylą, kurioje J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1964, gyv., Kretingos r. sav., vedusiam, turinčiam vidurinį išsilavinimą, dirbančiam UAB „“, darbininku, įmonės registracija, Klaipėda, neteistam, anksčiau nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159¹ straipsnio 11 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnas 2016-06-07 surašė ATP protokolą, kuriame nurodė, kad J. T. nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. kovo pabaigos savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį, atliko ypatingo statinio – kultūros vertybės (Benaičių etnoarchitektūrinės sodybos namo (KVR ) (unikalus Nr.)), esančio B g. , B k., D sen., Kretingos r. sav., rekonstravimo darbus: perstatė esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, sumažinant statinio išorės matmenis. Iki savavališkos rekonstrukcijos buvę statinio matmenys: 16,55 m x 8,30 m, po rekonstrukcijos statinio matmenys: 3,00 m x 8,30 m. Statybos darbai atlikti Kultūros paveldo objekto teritorijoje (KVR ). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 28 dalį, todėl padarė ATPK 159¹ straipsnio 11 dalies pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. T. paaiškino, kad iš dalies sutinka su pažeidimu. Nurodė, jog 2011-11-28 rentos sutarties pagrindu (išlaikymo iki gyvos galvos), mama jam paliko seną namą B g. , B k., D sen., Kretingos r. Namas buvo 1787 metų statybos, avarinės būklės, stogas įgriuvęs į vidų. Jis norėjo pagerinti mamos gyvenimo sąlygas, todėl 2014 metais su šeima nusprendė nugriauti iš dalies esamą namo dalį (palikti nedidėlę patalpą mamai laikinai pagyventi), o jo vietoje pastatyti naują, mažesnį namą. Apklaustas pareigūnų aiškino, kad statybos darbus atliko 2015 metais kovo mėnesį, bet namie rado sąskaitą faktūra, kur matyti, jog pirko „fibo“ sienų blokelius, todėl patikslina, kad namo griovimo darbus bei statybą pradėjo 2014 metų liepos mėnesį. Kad senasis namas yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašus nežinojo. Minėtame name mama gyvena nuo 1961 metų. Jam žinoma, jog gyvenamas namas su priklausiniais senos statybos, kad sklype stovi koplytėlė, dėl kurios buvo nuvažiavęs į Kretingos statybos inspekciją, kur sužinojo, kad koplytėlė įtraukta į valstybės saugomų objektų sąrašą, todėl negali ten nieko statyti. Dėl statybos leidimo išdavimo į Kretingos rajono savivaldybės statybos skyrių nesikreipė. Namo statybai projekto nerengė, statė ženkliai mažesnį statinį, kurį projektavo su žmona. Namų knygoje taip pat nebuvo parašyta, kad tai kultūros paveldo objektas. Statybos įteisinti ateityje neplanavo. Jis nesusipažino su kultūros paveldo sąrašu. Dėl pažeidimo gailisi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. T. atstovas nurodė, jog buvo nugriautas senas namas ir statomas naujas, neturint tam leidimo. Pažeidimas yra neteisingai kvalifikuotas, kaip rekonstravimas. Buvo padarytos 2 savarankiškos veikos, t.y. savavališkas statinio nugriovimas ir 2014 m. liepos mėn. pradėta nauja savavališka statyba. Statybos inspektorė, surašiusi pažeidimo protokolą, traktavo, kad suėjo senaties terminas, tačiau vis tiek surašė pažeidimo protokolą pagal patį sunkiausią pažeidimą. Vadovaujantis ATPK 35 str. senatis šiai veikai yra suėjusi, todėl prašo pažeidimą perkvalifikuoti į ATPK 159 str. 7 d., kadangi kaltės klausimas nėra įrodytas. Pažeidėjas turėjo suvokti, kad daro pažeidimą, tačiau J. T. nežinojo, kad statinys yra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą. Šio fakto nežinojo ir VĮ Registrų centras, kadangi tokie statiniai nėra įtraukti į viešą registrą. Namų knygoje prie gyvenamo namo taip pat nėra padaryta jokio įrašo, tik pažymėta koplytėlė, kaip saugoma valstybės. J. T. nuvykęs į statybos inspekciją sužinojo, kad šalia tos koplytėlės vykdyti statybas gali.

Institucijos atstovė paaiškino, kad iš esmės palaiko surašyto pažeidimo protokolo kvalifikavimą. Nauja statyba buvo vykdoma nugriautos kultūros paveldo vietoje, ženkliai sumažinus namo pamatų matmenis. Patikrinimą inicijavo Kultūros paveldo departamentas. Inspekcija kvalifikuodama pažeidimą apsiribojo tik rekonstrukcija. Rekonstruotas statinys buvo ypatingas, 1787 metų statybos ir pažeidėjui, kaip statybininkui, tai turėjo būti matoma vizualiai. J. T. turėjo žinoti, kad pastatas yra kultūros vertybė, nes jis įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o kas įregistruota registre, yra teisėta ir vieša. Nepaisant to, jog J. T. nežinojo, jog šis namas yra kultūros paveldas, tačiau tokiems darbams bet kokiu atveju reikalingas statybos leidimas. Taip pat pažymėjo, kad namų knyga yra sudaryta anksčiau, todėl vien ja vadovautis negalima. Faktas, kad vietoje šiaudinio stogo jau 2009 metais buvo šiferinis, nepažeidžia kultūros paveldo vertybės. Statybos blokelių įsigijimo momentas neįrodo statybos momento. Prašo J. T. skirti nuobaudą pagal LR ATPK 159¹ str. 11 d. Prašo kritiškai vertinti pažeidėjo aiškinimą, kad statybos darbus pradėjo 2014 metais, o ne 2015 metais, nes sąskaita faktūra neįrodo, jog statybinių medžiagų įgijimas 2014 metais patvirtina statybos darbų pradžią.

Motyvuojamoji dalis

Be paties pažeidėjo prisipažinimo iš dalies, jo kaltė įrodinėjama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus surinkta medžiaga, papildomais rašytiniais įrodymais, liudytojos parodymais.

J. T. 2016-04-12 paaiškinime Institucijai nurodė, senasis pastatas buvo avarinės būklės, įgriuvusios sienos, įlūžusios lubos, kiauras stogas. Šiame name gyveno jo mama, o jis baimindamasis, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas, jį nugriovė 2015 metais ir 2015 m. liepos mėn. pradėjo statyti naują, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, nes Kretingos statybos inspekcija patvirtino, jog namas nėra paveldo objektas (b.l. 29-30).

L. P. T teismo posėdžio metu paaiškino, kad statybas su vyru pradėjo 2014 metais, kai nusipirko statybinius blokelius. Apie kultūros paveldą nieko nežinojo. Ten gyvena vyro mama, kurią dažnai lanko, prižiūri. Ji nieko nepasakojo ir apie kultūros paveldą tikrai nebuvo žinoma. Nurodė, kad ji su vyru turi prižiūrėti vyro mamą, bet tokiomis sąlygomis tai neįmanoma, todėl ir nusprendė statyti naują namą. Nepagalvojo, kad reikia leidimo, nes ten namas jau buvo, todėl manė, jog pastačius toje pačioje vietoje naują namą niekas nepasikeis. Ant važtaraščio pasirašė ji ir priėmė statybos blokelius, tada su vyru nugriovė seną pastatą ir iš karto pradėjo statyti naują. Papildomai nurodė, jog senojo namo būklė buvo baisi, viskas sulūžę, tikra lūšna. Kada buvo pastatyta koplytėlė, kuri įrašyta namų knygoje, nežino.

Iš 2016-03-17 kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto Nr. AAKL-44 matyti, kad apžiūrint kultūros paveldo objektą, kultūros vertybių registro unikalus kodas , kurio valdytojas yra J. T., esantį sen., Kretingos r., nustatyta, jog nugriauta dalis kultūros vertybės – Bsodybos namo, nugriauta šiaurinė namo dalis, vietoje jos pradėtas statyti naujas mūrinis namas. Patikrinimo metu išlikusi tik pietinė namo dalis. Aplinkos būklė vizualiai atrodo blogiau dėl vykstančių statybos darbų. Pastato būklė anksčiau buvo tikrinta 2009 m. medinės architektūros monitoringo anketos Nr. 203. Prie minėto akto pridėtos apžiūrėto pastato fotonuotraukos (b. l. 65-66).

Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2016-03-17 rašto matyti, kad buvo kreiptasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, prašant ištirti, ar statybos naujo statinio statyba, adresu k., D sen., Kretingos r. (unikalus Nr. žemės sklypo Nr. ), buvo vykdomi nepažeidžiant Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų (b. l. 54).

Iš 2016-04-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto matyti, kad nagrinėjant 2016-03-21 gautą skundą dėl nugriautos dalies Kultūros vertybės – B etnoarchitektūrinės sodybos namo ir nugriautos dalies vietoje statomo kito pastato, esančio k., D sen., Kretingos r., priklausančio J. T., 2016-04-19 patikrinimo vietoje, dalyvaujant Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyr. inspektorei D. M. (kviečiamas statytojas J. T. atvyko), buvo atlikta gyvenamojo namo, Kretingos r., fotofiksacija. D. M. pateikė 2016-03-17 kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą, iš kurio matyti, kad nugriauta dalis kultūros vertybės – B sodybos namo. Patikrinimo metu nustatyta, kad perstatytos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, sumažinant statinio išorės matmenis, t.y. nuo 16,55 m x 8,30 m statinio matmenų iki 3,00 m x 8,30 m. statinio matmenų (likusi savavališkai rekonstruotos kultūros vertybės – B etnoarchitektūrinės sodybos namo (KVR )). Šiaurinė namo dalis nugriauta, vietoje jos pradėtas statyti naujas mūrinis namas. Statybos darbai atlikti Kultūros paveldo objekto teritorijoje (KVR ). Taip pat nurodyta, kad statinys rekonstruojamas neturint statybą leidžiančio dokumento. Pridėtos aptariamo pastato 2016-03-16 ir 2016-04-12 fotonuotraukos.

Iš 2016-05-04 savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-160504-00007/SSA-13 matyti, kad kultūros paveldo statinys (ypatingas statinys) – gyvenamasis namas, unikalus Nr. , kultūros vertybių registro unikalus kodas , esantis D sen., Kretingos r., rekonstruojamas savavališkai, statinio statybos rūšis – statinio rekonstravimas. Statybą leidžiančio dokumento, projekto nėra. Iki rekonstrukcijos minėto gyvenamojo namo ilgis – 16,55 m, plotis – 8,30 m. Šio namo šiaurinę dalį savavališkai nugriovus ir pastačius naują mūrinį namą, t.y. rekonstravus kultūros paveldo vertybę pašalinant dalį laikančiųjų konstrukcijų, jos matmenys sumažėjo: ilgis – 3,00 m, plotis – 8,30 m.

Bylos medžiagoje yra nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 55-61), iš kurio matyti, kad gyvenamas namas sen., Kretingos r. yra 1787 metų statybos ir su priklausiniais, 2011-11-28 rentos sutarties pagrindu (išlaikymo iki gyvos galvos), nuosavybės teise registruotos J. T., (duomenys neskelbtini) vardu.

Iš krovinio važtaraščio kopijos matyti, kad 2014-07-11 pirktos statybinės medžiagos.

ATPK 159¹ straipsnio 11 dalyje numatyta atsakomybė už kultūros paveldo statinio savavališką rekonstravimą. Šioje byloje ginčas kyla dviem klausimais - dėl to, ar buvo atliktos dvi skirtingos veikos ar viena tęstinė bei ar nėra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Tęstinė veika – tai viena veika, kurią sudaro keli tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą objektą ir kurias apima vieninga pažeidėjo tyčia. Padarytos veikos epizodai laikomi vienos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieningo rezultato. Nagrinėjamu atveju padaryti ne du atskiri pažeidimai, o vienas tęstinis. Nustatyta, jog dalis senojo kultūros paveldo namo nugriauta ir pradėtas statyti naujas mūrinis namas iš anksto apgalvotai ir planingai, todėl negalima teigti, jog buvo padarytos dvi skirtingos veikos, nes padarytą pažeidimą sieja vieninga kaltė ir vieningas tikslas. Teismas daro išvadą, jog veika kvalifikuota tinkamai, kaip viena tęstinė veika, pagal ATPK 159¹ str. 11 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, yra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai, kadangi blokelius statybai jis įsigijo dar 2014 m. Su šiuo argumentu teismas nesutinka, kadangi statybos blokelių („fibo“) nupirkimas 2014 metais ir jų iškrovimas nesudaro ATPK 159¹ str. 11 d. numatyto pažeidimo sudėties. Administracinės nuobaudos skyrimo termino nėra pagrindo skaičiuoti nuo statybinių blokelių įsigijimo momento, nes statybines medžiagas galima įgyti iš anksto ir jas sandėliuoti statybos aikštelėje, o ne tik statybos eigoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog tęstinio teisės pažeidimo padarymo atveju minėtas šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada tęstinis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja tęstinis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N756-2996/2010 ir kt.). Taigi, minėtas šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t.y. 2016-04-19, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminai dar nėra suėję.

Be to, nustatyta, kad J. T. dirba statybininku, todėl akivaizdu, jog jam visi reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų ir jų būtinumo atliekant rekonstrukcijos darbus turėjo būti suprantami ir žinomi. Teismas kritiškai vertina pažeidėjo aiškinimą, kad jis neturėjo galimybės žinoti apie valstybės saugomą objektą, nes nesinaudoja internetu, gyvena kaimiškoje vietovėje. Priešingai, būdamas pareigingas pilietis, J. T. privalėjo būti rūpestingas ir atsargus pradėdamas bet kokius darbus sodyboje. Jis turėjo dėti visas pastangas surinkti duomenis apie paveldėtą 1787 metų statybos gyvenamą namą. Taip pat teismas įvertinęs aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi į Kretingos statybos inspekciją norėdamas sužinoti, ar gali atlikti rekonstrukcijos darbus minėtame objekte, ir sužinojęs, jog negali, savavališkai pradėjo rekonstrukcijos darbus, o dėl statybos leidimo išdavimo nesikreipė, daro išvadą, jog J. T. suvokė, kad daro ATPK 159¹ straipsnio 11 dalies pažeidimą bei pažeidžia įstatymų nustatytus reikalavimus. Tuo labiau, pažeidėjui žinant, kad gyvenamas namas yra 1787 metų statybos ir suprantant, jog tai ne eilinis statinys, privalėjo gauti reikalingus leidimus atlikti valstybės saugomo objekto rekonstrukcijos darbus. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad kultūros paveldo statinyje – gyvenamojo namo, unikalus Nr. kultūros vertybių registro unikalus kodas , esančio sen., Kretingos r., šiaurinė namo dalis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens yra nugriauta, o jo vietoje pradėtas statyti naujas mūrinis namas, taip kultūros paveldo objekto matmenys sumažinti iki 3,00 m x 8,30 m, vietoje buvusių 16,55 m x 8,30 m. Ypatingos statinio rekonstravimo darbus J. T. atliko savavališkai, t. y. be galiojančio statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kai jis privalomas. Tą patvirtino ir pats J. T. tiek savo paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu. Taigi jo veikoje esant visiems būtiniesiems ATPK 159¹ straipsnio 11 dalyje numatyto pažeidimo požymiams, jam kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 159¹ straipsnio 11 dalį.

Teismas objektyviai ir visapusiškai ištyręs įrodymus konstatuoja, kad J. T. nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. kovo pabaigos savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį, atliko ypatingo statinio – kultūros vertybės (B etnoarchitektūrinės sodybos namo (KV) (unikalus Nr.)), esančio sen., Kretingos r. sav., rekonstravimo darbus: perstatė esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, sumažinant statinio išorės matmenis. Iki savavališkos rekonstrukcijos buvę statinio matmenys: 16,55 m x 8,30 m, po rekonstrukcijos statinio matmenys: 3,00 m x 8,30 m. Statybos darbai atlikti Kultūros paveldo objekto teritorijoje (KVR ). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 28 dalį ir padarė ATPK 159¹ straipsnio 11 dalies pažeidimą.

J. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidėjas iš dalies pripažino pažeidimą, gailisi, savavališka statyba sukėlė neigiamas pasekmes pačiam pažeidėjui, jis dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už ATPK 159¹ str. 11 d. pažeidimą skirtina mažesnė, negu sankcijoje numatyta administracine nuobauda – 1000,00 Eur bauda.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 159¹ straipsnio 11 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. T., (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159¹ straipsnio 11 dalyje, padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant ATP bylos Nr. A2.7.-326-666/2016.

Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę raštu kreiptis į VMI prie FM dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Laiku nesumokėjus baudą, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Rekomenduotina apie baudos sumokėjimą pranešti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui.

Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302 ² – 302 ⁴str. nustatyta tvarka per 20 d., nuo nutarimo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Erikas Jurgutis