Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-11 · Civilinė byla Nr. 2S-329-658/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-11
Bylos Nr.
2S-329-658/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
  • 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 119.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-329-658/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 95.5; 119.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo A. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal E. B. ieškinį Alytaus apskrities viršininko administracijai, T. G. dėl įrašo prašyme grąžinti žemę pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-143-308/2008 atmetė E. B. ieškinį Alytaus apskrities viršininko administracijai, T. G. dėl įrašo prašyme grąžinti žemę pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė Varėnos rajono apylinkės teismui prašymą dėl proceso nurodytoje byloje atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu- naujai paaiškėjus aplinkybei, jog E. B. parašas prašyme grąžinti žemę yra suklastotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ginčijama 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, jog su pareiškimu pateikta E. B. mirties liudijimo kopija tepatvirtina ją mirus (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio 11 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas patvirtina, jog pareiškėjas yra mirusiosios įpėdinis, tačiau patys savaime šie dokumentai nesąlygoja ieškinį byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti, pareiškusio asmens pakeitimo civiliniame procese. Pareiškėjas nepateikė prašymo dėl procesinių teisių perėmimo, todėl nelaikytinas tinkamu subjektu pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais motyvais:

1. Prie prašymo atnaujinti procesą pridėti įrodymai patvirtina materialinių teisių perėmimo faktą, tuo tarpu tam, kad asmuo būtų pakeistas jo teisių civiliniame procese perėmėju atskiras prašymas nereikalingas.

2. Nors teismui pateiktas procesinis dokumentas buvo įvardintas kaip prašymas, teismas nurodė paliekantis nenagrinėtą pareiškimą.

3. Pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas tik po to, kai buvo gauti atsiliepimai į prašymą, remiantis juose išdėstyta pozicija.

4. Teismas bylą nagrinėjo apeliantui nedalyvaujant, nors į bylą buvo pateikti duomenys, jog apeliantas serga ir prašo teismo posėdį atidėti. Pastaroji aplinkybė ginčijamoje nutartyje net neaptarta.

5. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas būtų reiškęs nušalinimą bylą nagrinėjusiam teisėjui, kadangi jis yra priėmęs nepagrįstais pripažintus teismo procesinius dokumentus dėl ikiteisminio tyrimo, kurio rezultatai tapo pagrindu kreiptis dėl proceso atnaujinimo, nutraukimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą T. G. prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, jog pretenduojančiam į procesą įstoti asmeniui tenka pareiga pagrįsti teisių perėmimo faktą. Teismas klausimą pagrįstai nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Nušalinimas galėjo būti raštu pareikštas iki teismo posėdžio. Apeliantas pagal testamentą paveldėjo tik ½ dalį konkretaus turto, jis nepateikė įrodymų, jog jis yra kitų materialinių teisių, įskaitant ginčijamas, perėmėjas, nenurodė, ar kita paveldėtoja pagal testamentą išreiškė valią dėl įstojimo į bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje keliamas klausimas dėl subjekto prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti tinkamumo. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali paduoti tik byloje dalyvaujantis asmuo. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikęs apeliantas nebuvo dalyvaujančiu asmeniu byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Teikdamas prašymą jis nurodė, jog E. B. buvo jo motina, ji mirė 2012 m. kovo 4 d., apeliantas kartu su seserimi tapo mirusiosios įpėdiniais pagal testamentą. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje. Kliūtimi klausimui dėl procesinių teisių perėmimo spręsti pirmosios instancijos teismas įvardijo aplinkybę, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra tiesiogiai įvardintas ir prašymas dėl procesinių teisių perėmimo. Su tokiu ginčijamos nutarties motyvu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. CPK 48 straipsnyje teismo kompetencija spręsti klausimą dėl šalies pakeitimo procesinių teisių perėmėju nesiejama privalomu ryšiu su tiesioginiu rašytiniu atitinkamo prašymo išreiškimu, teturi egzistuoti procesinių teisių perėmėjo nurodytas pagrindas atitinkamoms teisėms perimti. Vien tai, jog apeliantas prašyme nurodė, kad jis yra mirusios ieškovės testamentinis įpėdinis, leidžia spręsti, jog apeliantas save laiko ieškovės procesinių teisių byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti, perėmėju, pakankamai aiškiai įvardija tokio savo įsitikinimo motyvus (CPK 48 str. 3 d.). Dėl nurodytų priežasčių formalus teismo atsisakymas svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą vertintinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, jog apeliantas yra tik konkretaus turto pagal testamentą paveldėtojas ir nėra aišku, ar jis gali pretenduoti į materialines teises, ginčas dėl kurių vyko byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, iš vienos pusės, vertintini kaip nesusiję su ginčijamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi šio klausimo, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas visiškai nesprendė, iš kitos pusės, yra paremti tik prielaida, kurią pirmosios instancijos teismas, jeigu jam kilo abejonių, galėjo nesunkiai patvirtinti ar paneigti naudodamasis procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnis) arba rengdamas žodinį prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą.

Įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog: pirma, procesine prasme sąvokos „prašymas“ ir „pareiškimas“ negali būti vertinamos kaip turinčios esminių skirtumų, todėl sąvokos „pareiškimas“ vartojimas ginčijamoje nutartyje negali būti laikomas nutarties trūkumu; antra, CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 370 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teisė tiek klausimą dėl procesinių teisių perėmimo, tiek ir prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, į rengiamą rašytinį teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami, todėl apelianto liga negalėjo turėti jokios įtakos posėdžio, kuriame priimta ginčijama nutartis, eigai; trečia, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, teisėjo nušalinimo klausimas iki teismui pradedant nagrinėti bylą iš esmės gali būti pareiškiamas tiek žodžiu teismo posėdžio metu, tiek ir raštu iki teismo posėdžio; tai, jog apeliantas ketino pasinaudoti teise kreiptis dėl teisėjo nušalinimo, bet to nepadarė, nelaikytina aplinkybe, galinčia įtakoti ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip nepagrįstas atmestinas ir atsiliepime į atskirąjį skundą įvardintas motyvas, jog iš bylos medžiagos nėra aiški kitos testamentinės įpėdinės valia dėl įstojimo į bylą. Asmens teisė ginti galimai pažeistas jo teises negali priklausyti nuo kito asmens valios. Abejonės dėl apelianto sesers procesinės pozicijos gali turėti įtakos bylos nagrinėjimo apimčiai, tačiau vien jų egzistavimas negali paneigti apelianto teisės įstoti į procesą.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtą teismas paliko remdamasis formaliu pagrindu, kurio taikymas neatitinka atitinkamo procesinio instituto įtvirtinimo CPK esmės ir tikslų, paneigia apelianto teisę į efektyvią, ekonomiškumo ir kooperacijos principais paremtą teisminę gynybą. Pripažinus, jog prašymas nenagrinėtas paliktas be pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas perduotinas Varėnos rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti.

Perduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis