Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-02 · Administracinė byla Nr. A-556-1676-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-02
Bylos Nr.
A-556-1676-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00350-2011-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus
Administracinė byla Nr. A556-1676/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00350-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus vedėjai K. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas) su skundu (b. l. 6-7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-172-11; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybai 2011-09-02 padavė prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą nuosprendžio apskundimui ir nuosprendžio vykdymo sustabdymui baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-321/2008. Pareiškėjo teigimu, 2004 metais suinteresuotų asmenų iniciatyva buvo pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas dėl kritikos teismams ir prokuratūrai. Nurodė, jog baudžiamoji byla, kurioje jam pareikšti nepagrįsti kaltinimai, buvo suklastota, o Tarnybos direktorius paskirdavo jam advokatus, kurie jo tinkamai neatstovavo baudžiamajame procese, todėl Kauno miesto apylinkės teismas 2008-07-08 paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį. Pareiškėjas akcentavo, jog negavo kvalifikuotos teisinės gynybos, todėl buvo atmestas jo apeliacinis skundas dėl nuosprendžio panaikinimo ir dėl tos pačios priežasties neturėjo galimybės kasacine tvarka apskųsti nuosprendžio. Nurodė, jog suinteresuoti asmenys toliau inicijuoja baudžiamuosius persekiojimus jam ir trukdo siekti teisingumo dėl nusikalstamų veikų atskleidimo šiems asmenims pasisavinus jo didelės vertės turtą. Teigė, jog yra atsiradę pagrindai siekti baudžiamosios bylos atnaujinimo ir baudžiamųjų bylų iškėlimo asmenims, dėl kurių buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pažymėjo, jog turi įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius ir pasirengęs juos atskleisti advokatui, kuriuo pasitikės. Nurodė, jog Tarnyba jo prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą išnagrinėjo tik 2011-09-15, o ne per tris dienas, kaip numatyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, ir priėmė, jo teigimu, nemotyvuotą ir neteisėtą 2011-09-15 sprendimą Nr. (1.31)-TPB-172-11 atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurį gavo tik 2011-09-26.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 16-18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2011-09-02 padavė prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-321/2008, kurioje pradėtas vykdymo procesas, nuosprendžio apskundimui. Pareiškėjas taip pat prašė nuo prašymo nagrinėjimo nusišalinti Tarnybos direktorių. Nurodė, jog 2011-09-07 Tarnybos direktorius įsakymu Nr. V-188 nusišalino nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant pareiškėjo 2011-09-02 prašymą ir pavedė jį nagrinėti Tarnybos Teisės skyriaus vedėjai, o jai nesant - ją pavaduojančiam valstybės tarnautojui. Tos pačios dienos (2011-09-07) raštu Nr. (1.7)-SR-3387, pasirašytu Tarnybos vedėjos, informavo pareiškėją, kad jo 2011-09-02 prašymas negali būti nagrinėjamas, nes trūksta prašymo reikalavimą pagrindžiančios informacijos bei dokumentų ir pasiūlė iki 2011-10-05 patikslinti prašymą. Nurodė, jog 2011-09-12 pareiškėjas padavė patikslintą prašymą, nurodydamas, jog antrinė teisinė pagalba jam reikalinga Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo nutarties apskundimui ir vykdymo proceso sustabdymui, t. y. surašyti kasacinį skundą arba prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą ir iškelti baudžiamąsias bylas asmenims, pareiškėjo nuomone, suinteresuotai veikusiems prieš jo interesus. Skundžiamu 2011-09-15 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-172-11, kurį išsiuntė pareiškėjui pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą, Tarnyba atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-321/2008, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 punktu ir 11 straipsnio 6 dalies 1 punktu, kai pareiškėjo reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti. Tarnybos teigimu, ji nepraleido Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino sprendimui priimti, nes jis skaičiuotinas nuo 2011-09-12, t. y. nuo patikslinto prašymo padavimo. Dėl pagrindų, kuriems esant atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nurodė, jog pareiškėjas siekė Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-08 apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo, kuris išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2010-01-08 nutartimi paliktas nepakeistas, t. y. pareiškėjas siekė apskųsti nuosprendį, nuo kurio įsiteisėjimo praėję beveik dveji metai. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 370 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis kasacinio skundo padavimo terminas, kurį praleidus nebeatnaujinamas, todėl akivaizdu, jog kasacija dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-08 nuosprendžio negalima. Pažymėjo, jog pareiškėjas prašymuose nenurodė jokių faktinių aplinkybių, tik savo subjektyvius samprotavimus, kurie negali būti vertinami kaip baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo ir baudžiamųjų bylų iškėlimo neapibrėžtiems subjektams pagrindas. Teigė, jog nustačiusi nurodytas aplinkybes konstatavo, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir antrinės teisinės pagalbos suteikimas pareiškėjui būtų nesuderinamas su Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimu (b. l. 71-75) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2011-09-15 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-172-11, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš pareiškėjo skundo turinio, paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas siekia, kad jam būtų suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba baudžiamosios bylos Nr. 1-348-321/2008 vykdymo procese kasacinio skundo surašymui arba baudžiamosios bylos atnaujinimui. Teismas pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (Įstatymo 3 str.). Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3611/2011, 2011-03-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A756–1268/2010, 2011-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2848/11 ir kt.), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (Įstatymo 9 str., 18 str. 7 d.). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Tarnyba, spręsdama pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, turėjo teisę ir pareigą atlikti pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą bei spręsti dėl atstovavimo perspektyvumo tokioje byloje. Pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo yra grindžiamas jo atžvilgiu priimto ir įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisėtumu baudžiamojoje byloje. Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendis įsiteisėjo 2010-01-08 Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Pareiškėjas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą kasacinio skundo surašymui Tarnybai padavė 2011-09-02, kai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo vieneri metai ir devyni mėnesiai. Vadovaujantis BPK 370 straipsnio 1 ir 2 dalių normomis, pareiškėjas įprastine baudžiamojo proceso tvarka nebegali inicijuoti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka, todėl Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto požiūriu pareiškėjo keliami reikalavimai pagrįstai ir teisingai pripažinti akivaizdžiai nepagrįstais. Teisėjų kolegija sutiko su Tarnybos išvadomis ir dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų baudžiamajame procese pagal taisykles, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iš pareiškėjo paaiškinimų nagrinėjamoje byloje matyti, jog baudžiamosios bylos atnaujinimą jis iš esmės sieja su, jo teigimu, suinteresuotų asmenų prieš jį padarytomis nusikalstamomis veikomis. Tačiau pareiškėjas duomenų, įrodymų, objektyvių aplinkybių nenurodė nei atsakovui, nei teismo posėdžio metu teigdamas, jog įrodymus, pagrindžiančius savo teiginius, jis atskleis tik advokatui, kuriuo galėtų pasitikėti. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra susijusios su jau įsiteisėjusio teismo nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, pateikiant savą šių aplinkybių vertinimo versiją ir dėstant subjektyvius samprotavimus, kurie, pareiškėjo teigimu, patvirtintų jo nekaltumą dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso XI dalies nuostatomis, 444, 451, 456 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-06-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-626/2010, konstatavo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja naujos aplinkybės, kurios atsirado po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, bet negali būti atnaujintas dėl vertinimo iš naujo faktinių aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl tenkinti pareiškėjo prašymo nėra pagrindo ir šiuo aspektu. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo taip pat yra akivaizdžiai nepagrįsti Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto požiūriu. Teismas pripažino pagrįstu Tarnybos argumentą, jog antrinės teisinės pagalbos suteikimas pareiškėjui nagrinėjamu atveju neatitiktų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principų, įtvirtintų Įstatymo 3 straipsnyje, ypatingai šio straipsnio 2 punkte nurodyto valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principo. Pareiškėjas skundą argumentuoja ir procedūriniais pažeidimais, padarytais priimant ginčijamą sprendimą, o konkrečiai – praleistu terminu sprendimo priėmimui ir Tarnybos direktoriaus nusišalinimu. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Pareiškėjas motyvuoja, jog Tarnyba, priėmusi ginčijamą sprendimą 2011-09-15 pagal jo 2011-09-02 paduotą prašymą, pažeidė nustatytą trijų dienų sprendimo priėmimo terminą. Teismas pareiškėjo argumentą pripažino nepagrįstu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą Tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikė padavė 2011-09-02. Trys darbo dienos sprendimui priimti suėjo 2011-09-07. Būtent šią dieną Tarnybos raštu Nr. (1.7)-SR-3387 pareiškėjui pasiūlyta patikslinti prašymą, nes jame trūko prašymo reikalavimą pagrindžiančios informacijos ir dokumentų. Tarnybos rašte nurodyta, jog iš prašymo turinio neaišku, kokios konkrečiai antrinės teisinės pagalbos siekia pareiškėjas. Tarnybos išvada pripažintina pagrįsta. Pareiškėjo 2011-09-02 prašymo formuluotė neaiški, nes negalima suprasti, kokių procesinių veiksmų atlikimui ar procesinių dokumentų paruošimui reikalinga teisinė pagalba. Tarnyba rašte taip pat nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokios informacijos ir dokumentų, išskyrus antstolio patvarkymo priimti dokumentą vykdyti kopiją. Įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtinta pareiškėjo pareiga teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, o 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Būtent nuo šių dokumentų pateikimo ir yra skaičiuojamas 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas trijų darbo dienų terminas. Pareiškėjui 2011-09-12 pateikus patikslintą prašymą, kuriame aiškiai nurodė, kokių procesinių veiksmų atlikimo siekia, Tarnyba 2011-09-15, t. y. nepraleidusi trijų darbo dienų termino, priėmė ginčijamą sprendimą. Pareiškėjui teigiant, jog ginčijamą sprendimą gavo tik 2011-09-26, teismas pažymėjo, jog Tarnyba sprendimą jam išsiuntė paties prašyme nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Aplinkybė, jog pareiškėjas laiku neatsiėmė korespondencijos iš paties nurodytos pašto dėžutės, nedaro įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, tai nesutrukdė jam laiku paduoti skundą teismui, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo teisių ar interesų pažeidimo šiuo aspektu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas tiek 2011-09-02 prašyme, tiek patikslintame 2011-09-12 prašyme, dėsto savo subjektyvią poziciją dėl, jo teigimu, Tarnybos direktoriaus išankstinės nuostatos prieš jį ir suinteresuotumo jam nuolat kenkti, todėl direktorius, vengdamas konfrontacijos su pareiškėju ir siekdamas objektyvaus sprendimo priėmimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose įtvirtintomis pareigomis viešųjų interesų viršenybei užtikrinti bei 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga nusišalinti, 2011-09-07 įsakymu Nr. V-188 nusišalino nuo pareiškėjo 2011-09-02 prašymo nagrinėjimo. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių, konstatavo, kad Tarnybos 2011-09-15 sprendimas Nr. (1.31)-TPB-172-11, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal jo 2011-09-02 prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas nepatenkintas, todėl jis neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 77) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė tuo, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, aiškiai palaikydamas atsakovo poziciją. Teismas neatkleidė bylos esmės, turėjo išankstinę nuomonę. Teismui teikė nušalinimą, prašė bylą perduoti kitam apygardos administraciniam teismui, bet teismas iš esmės ignoravo jo prašymą. Teisę turėti veiksmingą teisinę gynybą garantuoja ir tarptautiniai teisės aktai, kuriuos yra ratifikavusi Lietuva. Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įteisinta asmenų teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanomą trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas. Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą. Teismo sprendimas subjektyvus, nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas. Teismo sprendimas priimtas neteisėtos sudėties teismo. Šis procesinės teisės normų pažeidimas yra besąlyginis teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81-82) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstyti abstrakčiai, nes nekonkretizuota, kokias aplinkybes ir įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino šališkai, nepateikti objektyvūs duomenys dėl pirmosios instancijos teismo suinteresuotumo ir šališkumo. Tarnybos nuomone, teismas visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo administracinės bylos medžiagą ir, atmesdamas skundą, savo sprendimą išsamiai motyvavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisine analize, savo motyvuotas išvadas pateikė dėl visų esminių pareiškėjo skundo argumentų, ir šių išvadų teisingumo nepaneigia vien tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas, nesutikimas su priimtu sprendimu. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde be jokių paaiškinimų ir komentarų nurodo į LVAT 2011-10-06 priimtą nutartį byloje Nr. A62-2974/2011, akivaizdu, kad nurodoma nutartis neturi jokio ryšio su apeliacinio skundo argumentais. Priešingai, šioje nutartyje, kaip ir daugelyje kitų LVAT nutarčių, kuriomis formuojama teismų praktika valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje, teisėjų kolegija dar kartą pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama; ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Pareiškėjas ydingai suvokia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaip absoliučią, jam besąlygiškai garantuotą Konstitucijos, Civilinio proceso kodekso, Teismų įstatymo, Įstatymo, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio. Tarnybos pozicija dėl byloje skundžiamų Tarnybos veiksmų pagrindų ir motyvų išsamiai išdėstyta atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-172-11, kuriuo Tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 punktu, nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Nagrinėjamu klausimu aktualus šio Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 6 dalies 1 punktas, pagal kurią antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.).

Iš pareiškėjo pateiktų 2011 m. rugsėjo 2 d. prašymo ir 2011 m. rugsėjo 12 d. patikslinto prašymo tarnybai matyti, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1-348-321/2008, kurioje pradėtas vykdymo procesas, kasacinio skundo surašymui dėl nuosprendžio panaikinimo arba baudžiamosios bylos atnaujinimui.

Byloje nustatyta, kad baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, buvo išnagrinėta apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui priėmus 2010 m. sausio 8 d. nutartį, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendis buvo paliktas nepakeistas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Baudžiamojo proceso kodekso 370 straipsnio (Kasacinio apskundimo terminai) 1 dalyje nustatyta, jog apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio Kodekso 367 straipsnio 1 dalyje ir 404 straipsnyje nurodytiems asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti paduodamas praėjus daugiau negu vieneriems metams po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendis ir Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartis įsiteisėjo 2010 m. sausio 8 d. (BPK 336 str.), todėl nuo šių teismo sprendimų įsiteisėjimo praėjo daugiau nei vienerių metų terminas. Kadangi BPK 370 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis kasacinio skundo padavimo terminas, kurį praleidus nebeatnaujinamas, todėl akivaizdu, jog kasacija dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio negalima.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus ir procesą reglamentuoja BPK XI dalis, kurioje pateiktas išsamus sąrašas pagrindų, kuriems esant baudžiamoji byla gali būti atnaujinama. Pareiškėjas prašyme suteikti antrinė teisinę pagalbą nenurodė įstatymo numatytų baudžiamojo bylos atnaujinimo pagrindų, taip pat jokių aplinkybių sudarančių baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus.

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, daro išvadą, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p.).

Be to, antrinės teisinės pagalbos suteikimas prieštarautų Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems antrinės teisinės pagalbos principams.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog Tarnyba priimdama skundžiamą sprendimą nepažeidė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, ir iš naujo šio teismo motyvų neatkartoja.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, subjektyvumo, teismo sprendimo nepagrįstumo išdėstyti abstrakčiai, nekonkretizuota, kokias aplinkybes ir įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai, nepateikti objektyvūs duomenys dėl pirmosios instancijos teismo suinteresuotumo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo administracinės bylos medžiagą bei pateikė tinkamai motyvuotas išvadas, kurių teisingumo vien tik subjektyvus pareiškėjo vertinimas, pagrįstas jo nesutikimu su priimtu sprendimu, nepaneigia.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl Tarnybos 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-172-11 teisėtumo ir pagrįstumo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasIrmantas JarukaitisArūnas Sutkevičius