- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-609-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21148-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- A. G., M. V., G. V. Vilniaus, G. V.
- Nukentėjusysis
- J. J.
- Advokatai
- Sergejus Chiminas, Gediminas Milevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės - Raizgienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir M. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkto, ir nuteistas laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių bausme, įpareigojant nuteistąjį paskirtos bausmės laikotarpiu nuo 24.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu; išaiškinta nuteistajam, kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. M. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkto, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu, prie paskirtos bausmės pridedant 4 mėnesius bausmės pagal 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendį bei 15 dienų pagal 2019 m. kovo 27 d. teismo įsakymą (pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį) ir galutinė bausmė nuteistajam nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 15 dienų. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti gydymą nuo alkoholizmo, kas yra jam skirta 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu; tęsti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiuose programose, kas yra jam skirta 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti registruotam užimtumo tarnyboje ar dirbti; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo - išlaidų už nukentėjusiojo gydymą priteisimo - tenkintas. Priteista solidariai iš nuteistųjų A. G., M. V., G. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2471,91 eurų. Nukentėjusiojo J. J. (J. J.) ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies bei priteista solidariai iš nuteistųjų A. G., M. V., G. V. nukentėjusiojo J. J. naudai 1818,20 Eur turtinei žalai, 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų procesinės palūkanos nuo šių sumų, skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Iš nuteistųjų A. G., M. V., G. V. nukentėjusiojo J. J. naudai priteista solidariai 1000 Eur nukentėjusiojo patirtoms procesinėms išlaidoms atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas G. V., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. G. ir M. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad A. G., M. V. bei G. V. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: veikdami kartu 2018 m. gegužės 6 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 15.10 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje prie tvenkinio, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, A. G. smogė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam J. J. į veidą, pataikydamas į kairės pusės žandikaulį, po ko G. V. sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam J. J. į dešinę galvos pusę, dėl ko pastarasis sukniubo, po ko kaltinamieji G. V., A. G. ir M. V., spardydami kojomis ant žemės parkritusį nukentėjusįjį J. J., sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu ne mažiau 8 trauminiais poveikiais padarydami kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, daugybinius veido kaulo lūžius abipus, odos nubrozdinimus dešinio peties srityje, alkūnėse, kairiajame dilbyje, kryžkaulio srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos II-o delnakaulio lūžį, t. y. sužalojimus, kurie pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gegužės 7 d. – 2018 m. birželio 6 d. specialisto išvadą Nr. G 1482/2018 (01), visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi A. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis A. G. atžvilgiu priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą bei netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Nurodoma, kad teismo nuosprendis yra šališkas ir priimtas pilnai neišnagrinėjus visų įvykio aplinkybių, esant nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimui faktinėms bylos aplinkybėms bei pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principus.
2.2. Nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas vadovaujantis vien tik surežisuotu anonimo telefoninio skambučio autoriaus pranešimu „apie galimą nužudymą“ bei tarpusavyje iš anksto suderintų nukentėjusiojo J. J. ir jo draugo liudytojo D. D. parodymų pagrindu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. D. neįvardino A. G. policijoje, nors jie kartu mokėsi ir vienas kitą pažinojo.
2.3. Pažymima, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus, taip pat neatsižvelgė į G. V., M. V. parodymus, kad A. G. iš įvykio vietos išvažiavo iš karto, kai tik prie tvenkinio automobiliu BMW atvyko J. J. ir D. D.. Nurodoma, kad teismas atmetė tokius parodymus, nežiūrint į tai, kad aplinkybę, jog apelianto konflikto vietoje nebuvo, pilnai patvirtino teisme liudytoju apklaustas D. K.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas D. K. parodė, kad matė du automobilius, G. V., M. V. ir trečią - J. J. bei patį konfliktą, kurio metu rėkavo, stumdėsi, o vėliau ir rankas į darbą paleido G. V. ir J. J., o M. V. tuo metu stovėjo kiek žemiau. Pažymima, kad pagal D. K. parodymus, po muštynių sumuštas J. J. buvo visiškai adekvatus, sąmoningas, kad jis būtų buvęs kruvinas - nepastebėjo.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo sąmoningumą ir adekvatumą po muštynių patvirtino liudytojas E. B., kuris iš paties J. J. girdėjo, kad jis mušėsi tik su G. V., jokių kitų asmenų nukentėjusysis jam neminėjo.
2.5. Nuteistasis A. G. atkreipia dėmesį į tai, kad nors policija gavo pranešimą apie galimą nužudymą, tačiau iš karto apelianto nesulaikė, nors jis buvo konkrečiai įvardintas, neišėmė jo batų, kuriais jis neva spardė nukentėjusįjį, netyrė kraujo klano, kitų kraujo dėmių, avalynės pėdsakų rastų įvykio vietoje priklausomybės ir neieškojo nukentėjusiojo kraujo pėdsakų ant nuteistojo A. G. batų ar aprangos.
2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neaišku, kokie kūno sužalojimai J. J. padaryti 2018 m. gegužės 6 d. prie tvenkinio (duomenys neskelbtini )gatvėje, o kurie muštynių, įvykusių 2018 m. gegužės 5 d., metu, kurių metu nukentėjusysis buvo smarkiai sumuštas bei jam taip pat buvo smogta į kairįjį žandikaulį. Kada nukentėjusiajam padaryti kaulų lūžiai - nesunkūs sužalojimai ir kada tik kraujosruvos, nežymūs sužalojimai, neaišku. Apelianto teigimu, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nesunkus kūno sužalojimas padarytas būtent 2018 m. gegužės 6 d., o ne 2018 m. gegužės 5 d. Pažymima, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas tik vienu trauminiu poveikiu įvertino 2018 m. gegužės 5 d. vykusias muštynes, po kurių nukentėjusiojo veidas buvo smarkiai ištinęs, ką patvirtino ir byloje apklausti asmenys.
2.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė 5% metines palūkanas, kurios nuo priteistų ieškinio sumų skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodoma, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje, kai nukentėjęs ir kaltinamasis yra fiziniai asmenys, nusikaltimas neturtinis, procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nepriteistini, kadangi joks įsiskolinimo terminas nepraleistas.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti naują - išteisinamąjį M. V. atžvilgiu nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nuteistasis M. V. nurodo, jog teismo apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą bei netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, nuosprendis yra šališkas, priimtas pilnai neišnagrinėjus visų įvykio aplinkybių bei pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principus.
3.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas vadovaujantis vien tik surežisuotu anonimo telefoninio skambučio autoriaus pranešimu „apie galimą nužudymą“ bei tarpusavyje iš anksto suderintų nukentėjusiojo J. J. ir jo draugo liudytojo D. D. parodymų pagrindu.
3.3. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė nei į jo, nei į G. V. parodymus, kad konflikte, muštynėse tarp ar J. J. ir G. V., M. V. nedalyvavo, o buvo tik stebėtojas, nors aplinkybę, jog konflikte jis nedalyvavo, pilnai patvirtino teisme liudytoju apklaustas D. K.. Nurodoma, kad liudytojas D. K. parodė, jog su sūnumi atvykęs prie tvenkinio, matė du automobilius ir patį konfliktą, kurio metu rėkavo, stumdėsi, o vėliau „rankas į darbą paleido“ G. V. ir J. J.. Pažymima, kad M. V. stovėjo žemiau nuo konflikto vietos.
3.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad remiantis D. K. parodymais, po muštynių sumuštas J. J. buvo adekvatus, sąmoningas, jie kalbėjo apie žūklę, tai, jog jis būtų kruvinas - nepastebėjo. Pažymima ir tai, kad nukentėjusiojo sąmoningumą, adekvatumą po muštynių patvirtino liudytojas E. B., kuris iš paties J. J. girdėjo, kad jis mušėsi tik su G. V., jokių kitų asmenų nukentėjusysis jam neminėjo.?
3.5. Nuteistasis M. V. atkreipia dėmesį į tai, kad nors policija gavo pranešimą apie galimą nužudymą, kuriame dalyvauta trise, iš karto nieko nesulaikė, neišėmė jų avalynės, kuria galimai buvo spardytas nukentėjusysis, netyrė didžiulio kraujo klano, kitų kraujo dėmių, avalynės pėdsakų rastų įvykio vietoje priklausomybės ir neieškojo nukentėjusiojo kraujo pėdsakų ant nuteistųjų batų.
3.6. Kaip teigiama nuteistojo M. V., neaišku, kokie kūno sužalojimai J. J. padaryti 2018 m. gegužės 6 d. prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) gatvėje, o kurie muštynių, įvykusių 2018 m. gegužės 5 d., metu, kuomet jis buvo smarkiai sumuštas bei jam G. V. buvo smogęs į kairįjį žandikaulį. Kada nukentėjusiajam padaryti kaulų lūžiai - nesunkūs sužalojimai ir kada tik kraujosruvos, nežymus sužalojimai, neaišku. Nurodoma, jog iš teismo medicinos specialisto išvados nematyti, kad ant nukentėjusiojo kūno būtų rasti spardymo pėdsakai. Pažymima, kad jokių objektyvių įrodymų, jog nesunkus kūno sužalojimas padarytas būtent 2018 m. gegužės 6 d., o ne 2018 m. gegužės 5 d., nėra.
4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Nuteistojo A. G. gynėjas advokatas Gediminas Milevičius nurodė, kad negalima paneigti, jog D. D. parodymai ir anoniminis skambutis yra suderinti. D. D. automobilyje, kuriuo, kaip teigiama, buvo vežamas visas kruvinas nukentėjusysis J. J., kraujo pėdsakai rasti tik dvejose vietose. Jokios virvės nerasta, kraujas neištirtas. D. D. atsisakė akistatos. Tik A. G. materialinė padėtis yra normali, tyrimas buvo imituojamas. Vienintelis, kuris buvo nesusijęs nei su vienais, nei su kitais – D. K., jis A. G. nematė, taip pat nematė kraujo. Tai buvo tik santykių aiškinimasis tarp G. V. ir J. J., išvakarėse įvykusių muštynių tęsinys, niekas negali pasakyti, kada nukentėjusiajam pasireiškė pasekmės. Apeliantas A. G. teigė, kad jam nesuprantama, jog žmogus, prisistatęs vietiniu, pasakė, kad pažįsta būtent jį, A. G., jo nuomone, skambinęs turėtų pažinoti ir M., G., pažymi, kad policija pas jį į namus neatvyko. Nuteistasis M. V. nurodė, kad jis nedalyvavo muštynėse, tik stebėjo situaciją. Nuteistojo M. V. gynėjas advokatas Sergejus Chiminas pritarė A. G. gynėjui, teigė, kad nukentėjusysis nedavė reikšmingų parodymų, D. D. parodymai nėra nuoseklūs. Atpažinimas dėl nesuprantamų priežasčių atliktas iš nuotraukų. Anoniminis skambutis tiesiogiai nieko neįrodo, kalbama apie virves, tris automobilius, kas nesutampa su aplinkybėmis, kurias nustatė teismas. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nurodė, kad skundų teiginiai apie suderinimą, surežisavimą yra deklaratyvūs. Akivaizdu, jog D. D. nieko nežinojo apie anoniminį skambutį, bet minimos aplinkybės sutampa. Nėra aišku, kada atsirado liudytojas D. K.. A. G. išvyko anksčiau, dėl to D. K. galėjo jo nepamatyti. Anot liudytojo, nukentėjusiojo veidas nebuvo kruvinas, tai prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Skunduose klaidinančiai teigiama, kad liudytojas E. B. patvirtino nukentėjusiojo sąmoningumą po įvykio. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai teigė, kad gegužės 5 d. nukentėjusysis buvo gavęs tik vieną smūgį, bet po gegužės 6 d. įvykio jis nebegalėjo pastovėti ant kojų, buvo žiauriai sužalotas. Palūkanos priteistos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistųjų A. G. ir M. V. apeliaciniai skundai atmestini.
5. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, juose akcentuojamos tos pačios aplinkybės, keliami tapatūs reikalavimai. Nuteistieji A. G. ir M. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teismo padarytomis išvadomis dėl jų kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Be to, nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė 5% metines palūkanas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, analizuos būtent šiuos klausimus.
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistųjų A. G. ir M. V. keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, kad A. G. ir M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais. Pažymėtina, jog nuteistųjų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nereiškia teismo šališkumo ar nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.
7. Nuteistieji A. G. ir M. V. kaltės nepripažįsta visiškai. Nuteistasis A. G. teigia, jog iš įvykio vietos išvyko iki kilusio konflikto, M. V. nurodo, kad su nukentėjusiuoju susimušė tik G. V., jis J. J. nespardė, teigia, jog nemėgsta smurto, grįžo prie tvenkinio, nes reikėjo surinkti meškeres. Sprendžiant apeliantų kaltės klausimą, tuo pačiu atsakant į apeliacinių skundų argumentus dėl netinkamo nuteistųjų parodymų vertinimo, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius negalima remtis vien tik kaltinamojo (nuteistojo) paaiškinimais, kurie gali būti subjektyvūs. Nuteistieji A. G. ir M. V. savo versijai pagrįsti, jog jie nusikaltime nedalyvavo, nurodo nuteistojo G. V., liudytojo D. K. parodymus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis G. V. tvirtino, jog iki jam susimušant su nukentėjusiuoju, A. (G.) išvažiavo, jis liko su M. (V.), kuris stovėjo kažkur šalia ir nieko neveikė (t.3, b. l. 109). Liudytojas D. K. apie įvykio aplinkybes parodė, kad tarpusavyje stumdėsi G. V. ir nukentėjusysis, M. (V.) stovėjo nuošaliau, A. G. jis nematė (t. 3, b. l. 169-170). Nors nuteistojo G. V. parodymai iš esmės sutampa su apeliantų nurodytomis aplinkybėmis, jas iš dalies patvirtina liudytojo D. K. parodymai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių parodymų įrodomąją reikšmę, klaidos nepadarė.
8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. J. parodė, kad atvykus susitikti su G. V., pravarde „G.“, su juo buvęs asmuo – A. G. trenkė jam smūgį į veidą, po ko jis prarado sąmonę. Taip pat nurodė, kad, kiek jam pavyko išsiaiškinti, tą dieną su G. V. ir A. G. buvo jų draugas, vardu M. (V.) (t. 1, b. l. 20). Iš esmės šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino pirmosios instancijos teisme, nurodęs, kad A. G. sudavė jam sudavė dešine ranka į veido kairę pusę. Kategoriškai tvirtino, kad smūgiavo A. G.. Taip pat nukentėjusysis parodė, jog jam D. D. pasakė, kad jį sumušė G. V., A. G. ir dar vienas vaikinas, nurodė, jog po A. G. smūgio toliau buvo spardomas kojomis (t. 3, b. l. 65-66). Tai, kad įvykio metu J. J. buvo sumuštas apeliantų, patvirtino liudytojas D. D..
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos nuosprendyje aptarta aplinkybė, jog nuteistųjų parodymai prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojo D. D. parodymams (šis liudytojas, teisiamajame posėdyje prisiminęs ne visas įvykio, vykusio prieš metus, aplinkybes, patvirtino savo parodymus, duotus tuojau po įvykio). Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas D. D. parodė, kad su nukentėjusiuoju nuvykus į įvykio vietą, A. (G.) iš karto dešine ranka smogė J. (J.) į žandą, po to jam smogė G. (V.), J. nukrito. Kuomet J. nukrito ant žemės, G. ir A. pradėjo spardyti gulintį nukentėjusįjį, ar tai darė ir trečias kaltinamasis, šiuo metu neatsimena, bet ikiteisminio tyrimo metu tiksliai atpasakojo įvykio aplinkybes ir reikia tikėti tais jo parodymais. Taip pat nurodė, jog pirmasis pasišalino A. (t. 3, b. l. 105-106). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad vyriškis tatuiruota ranka trenkė dešine ranka nukentėjusiajam į kairės pusės žandikaulį, „G.“ (G. V.) trenkė į galvos dešinę pusę, kuomet nukentėjusysis sukniubo, prie jo pribėgo trečias šviesus asmuo ir visi trys nukentėjusįjį pradėjo spardyti (t. 1, b. l. 37). Nors apeliantas A. G. akcentuoja, kad liudytojas D. D. jį asmeniškai pažįsta, tačiau apklausoje nenurodė jo pavardės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog liudytojas pakankamai apibūdino dalyvavusį asmenį - nurodė, kad jo visa dešinė ranka buvo su tatuiruote, turėjo pagrindą bijoti šio asmens, jo neįvardinti - jam buvo pasakyta nelįsti, nes irgi gaus (t. 1, b. l. 37, t. 3, b. l. 106). Pastebėtina, kad A. G. liudytojas D. D. atpažino 2018 m. gegužės 8 d. parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu kaip vyriškį su tatuiruote ant rankos, J. J. trenkusį į kairę veido pusę (t. 1, b. l. 141), taip pat atpažino M. V., nurodė, kad įvykio dieną jis buvo su plaukais (t. 1, b. l. 146). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atpažinimų procedūra, kadangi, kaip matyti iš nuotraukų, buvo pateiktos atpažinti panašaus amžiaus ir išvaizdos asmenų nuotraukos. Liudytojas dalyvavo teisiamajame posėdyje, apeliantai, jų gynėjai turėjo galimybę jam užduoti klausimus, akistatos neatlikimas ikiteisminio tyrimo metu nemažina šio liudytojo parodymų patikimumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į liudytojo D. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtintų teisiamajame posėdyje, detalumą: apibūdinti trys kaltinamieji, automobiliai, kuriais jie atvyko, konkretūs veiksmai, jų eiliškumas, aplinkybę, jog šio liudytojo parodymai sutampa su bendrajam pagalbos centrui paskambinusio asmens, mačiusio įvykį, skambučio turiniu ( t. 2, b. l. 41, t. 1, b. l. 99-100).
10. Vertinant liudytojo D. K. parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog šis liudytojas yra pažįstamas tiek su M. V., su kuriuo anksčiau dirbo, tiek su G. V., su kuriuo, kaip nurodo, pažįstami jo broliai (t. 3, b. l. 169-170). Šis liudytojas buvo apklaustas tik teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodytas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis liudytojas galėjo matyti tik dalį įvykio, kai jau buvo pasišalinęs apeliantas A. G., nevertina šių parodymų pakankamais daryti kitokią išvadą dėl nuosprendyje pripažintų atliktais apeliantų veiksmų.
11. Nors apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, kad, remiantis D. K. parodymais, po muštynių sumuštas J. J. buvo adekvatus, sąmoningas, jie kalbėjo apie žūklę, tai, jog jis būtų kruvinas – nepastebėjo, tačiau tokie liudytojo parodymai prieštarauja ir teisme apklausto liudytojo E. B. parodymams. Liudytojas E. B. parodė, kad D. D. J. J. atvežė sumuštą, jo veidas buvo kraujuotas, nieko nesimatė, jie apiprausė nukentėjusįjį ir nuvežė į ligoninę (t. 3, b. l. 168-169). Kaip teigiama skunduose, liudytojas E. B. patvirtino nukentėjusiojo sąmoningumą, adekvatumą po muštynių, jis iš paties J. J. girdėjo, kad mušėsi tik su G. V., jokių kitų asmenų nukentėjusysis jam neminėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors, liudytojo E. B. parodymais, nukentėjusysis jam paminėjo tik jį sumušusį G. V., nepaneigia, jog muštynėse dalyvavo ir nukentėjusiajam sužalojimus padarė ir A. G. bei M. V.. Pastebėtina, jog liudytojas E. B. taip pat parodė, kad nukentėjusysis buvo žiauriai sumuštas ir sakė, kad nori miegoti, teigė - ką ten klausinėsi, taip pat - jam nebuvo įdomu, su kuo mušėsi J. J., aplinkybių neklausinėjo.
12. Nors nuteistieji A. G. ir M. V. viso proceso metu neigė sumušę J. J., tačiau teisėjų kolegija tokią nuteistųjų versiją vertina kaip gynybinę, be to, ji paneigiama byloje esančiais duomenimis: minėtais nukentėjusiojo, liudytojo D. D. parodymais, specialisto bei komisinės teismo medicinos ekspertizės išvadomis, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolais, tarnybiniu pranešimu, garso įrašo stenograma, kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma pagrindžia nuteistųjų kaltę.
13. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl anoniminio pranešimo apie nusikaltimą bei jo sąsajos su analizuojamu įvykiu vertintinos kaip nepagrįstos. Atmesdamas apeliantų versiją, jog prieš nukentėjusįjį jie nesmurtavo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi duomenimis, kuriuos 2018 m. gegužės 6 d., 16.40 val., bendrajam pagalbos centrui 112 pranešė neprisistatęs asmuo. Skambučio garso įrašo apžiūros protokolo ir tarnybinio pranešimo duomenimis, pranešėjas matė, kaip 2018 m. gegužės 6 d., apie 12-14 val., prie tvenkinio trys vyrai, kurių vieną pažino kaip A. G., žiauriai mušė ketvirtą vyrą, kuris buvo kruvinas, po to A. G. „Toyota“ kažkur išvažiavo, o likę du vyrai su kažkokiomis virvėmis nusitempė sumuštąjį vyrą šalin ir patys pasišalino; buvo likusi didelė kraujo bala, kurią jie kažkaip užkasė (t. 1, b. l. 97, 99-100). Nors asmuo, pranešęs apie įvykį, nėra nustatytas, tačiau skambutis užregistruotas netrukus po įvykio, įvykis apibūdintas informatyviai, konkrečiai, nurodytas ir vienas iš dalyvavusių asmenų – A. G., kurio dalyvavimas patvirtintas taip pat nukentėjusiojo, liudytojo D. D. parodymais, kas leidžia atmesti skundų argumentus, kad liudytojo D. D. ir nukentėjusiojo parodymai buvo iš anksto suderinti. Vertintina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakyta abejonė dėl dirbtinio skambučio turinio ir liudytojo D. D. parodymų suderinimo nėra nepagrįsta.
14. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad neaišku, kokie kūno sužalojimai J. J. padaryti 2018 m. gegužės 6 d. prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) gatvėje, o kurie muštynių, įvykusių 2018 m. gegužės 5 d., metu. Kaip teigia apeliantai, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nesunkus kūno sužalojimas padarytas būtent 2018 m. gegužės 6 d., o ne 2018 m. gegužės 5 d. Su tokiais skundų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
15. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, liudijančių, kad muštynės tarp nukentėjusiojo ir G. V. įvyko ir 2018 m. gegužės 5 d., tačiau sveikatos sutrikdymo mastas, padarytas aptariamo įvykio metu (2018 m. gegužės 6 d.), J. J. nustatytas specialisto bei komisinės teismo medicinos išvadomis (t. 1, b. l. 115-116; t. 3, b. l. 120-122). Šiuos, teisėjų kolegijai abejonių nekeliančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas vertino kartu su kitais bylos duomenimis, kurie taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajam sužalojimus 2018 m. gegužės 6 d. padarė apeliantai bei nuteistasis G. V.. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2018 m. gegužės 5 d. konflikto aplinkybes, kai G. V. J. J. sudavė kumščiu į kairę veido pusę, po ko jam atsirado mėlynė, buvo ištinusi akis, pagrįstai pašalino vieną iš inkriminuotų trauminių poveikių. Nors apeliaciniuose skunduose ši aplinkybė ginčijama, teisėjų kolegija vertina, kad tiek apklaustas nukentėjusysis, tiek jo sutuoktinė E. J. nenurodė kitų sužalojimų, padarytų J. J. 2018 m. gegužės 5 d. ( t. 3, b. l. 64-67), o po 2018 m. gegužės 6 d. įvykio nukentėjusysis buvo nedelsiant pristatytas į gydymo įstaigą dėl jam būtinos medicinos pagalbos, kaip minėta, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo nustatyti specialistų.
15. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad policija, gavusi pranešimą apie galimą nužudymą, kuriame dalyvauta trise, įvardintas A. G., iš karto nieko nesulaikė, neišėmė jų avalynės, kuria galimai buvo spardytas nukentėjusysis, netyrė didžiulio kraujo klano, kitų kraujo dėmių, avalynės pėdsakų, rastų įvykio vietoje, priklausomybės, neieškojo nukentėjusiojo kraujo pėdsakų ant nuteistųjų batų. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, bylos duomenys patvirtina, jog įvykio vietoje buvo užfiksuota dėmė, taip pat fiksuoti pėdsakai, kiti objektai (t. 1, b. l. 41-62). Pastebėtina, jog pranešėjas kaip nusikaltimo dalyvį atpažino ir įvardino tik A. G.. Tai, jog apeliantas iš karto po pranešimo nebuvo sulaikytas, taip pat, kad nebuvo atlikti tam tikri tyrimo veiksmai, nepaneigia nuteistųjų A. G. ir M. V. kaltės. Nuteistųjų kaltei konstatuoti pakanka byloje esančių ir aukščiau aptartų duomenų.
16. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai įvertinti tiksliai laikantis BPK reikalavimų, teismo išvados dėl A. G. ir M. V. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pakankamai išsamiai argumentuotos ir pagrįstos. Apeliantai jiems paskirtų bausmių neginčija, teisėjų kolegija esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų sprendžiant bausmių paskyrimo klausimą nenustato.
17. Nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė 5% metines palūkanas nuo priteistų ieškinio sumų, skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodoma, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje, kai nukentėjęs ir kaltinamasis yra fiziniai asmenys, nusikaltimas neturtinis, procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nepriteistini, kadangi joks įsiskolinimo terminas nepraleistas. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai pasiremta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, kurioje Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, jas gali priteisti nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.
19. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistųjų nukentėjusiajam penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, teisės taikymo klaidos nepadarė, A. G. apeliacinio skundo tenkinti ir šiuo argumentu nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų A. G. ir M. V. apeliacinius skundus atmesti.