Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. J. už tai, kad ji, būdama bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalį, pakartotinai nepanaudojo tėvų valdžios savo nepilnamečiam sūnui E. J., gimusiam 2003 m. birželio 30 d., dėl ko šis 2010 m. birželio 23 d., 14.25 val., prekybos centre ,,Grūstė-2“ praėjo pro kasas nesumokėjęs už batoną, kurio vertė 0,55 Lt, t. y. padarė smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, bet darydamas pažeidimą neturėjo 16 metų. V. J. veika protokole kvalifikuota pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

V. J. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 181 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, padaryti tėvų, baustų administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą tėvams iki 400 litų. Pirmosios instancijos teismas bylą V. J. atžvilgiu nutraukė, iš esmės konstatavęs, kad byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, jog E. J. už batoną nesumokėjo tyčia.

Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog tyčia nėra būtinas ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymis, tačiau teisėjų kolegija su tokia Institucijos pozicija nesutinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010, N575-1040/2011). Kita vertus, byloje esančių įrodymų nepakanka padaryti vienareikšmiškai išvadai, jog E. J. už batoną nesusimokėjo netyčia, o tik dėl to, kad pamiršo.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas vadovavosi tik E. J. ir apsaugos darbuotojo rašytiniais paaiškinimais (b. l. 8, 6). Tačiau pažymėtina, kad apsaugos darbuotojo paaiškinimas nėra išsamus, iš jo negalima nustatyti, kaip vaikas elgėsi praeidamas pro kasas, ar jis nesiekė nuslėpti nešamos prekės ir pan. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių neaiškumams pašalinti, netyrė, ar įvykį matė kiti asmenys (pvz., kasininkė), neapklausė liudytojais tiesiogiai pažeidimą stebėjusių asmenų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo ir nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarimą V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.