- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- N-63-1790-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 23 d. surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 0.17 val., Mokyklos g., Palangoje, vairavo transporto priemonę ir atsisakė pasitikrinti blaivumą, be to, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 ir 18 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu A. G. pripažino kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, konstatuodamas, jog asmens kaltę įrodo liudytojo E. K. parodymai ir V. Š. rašytiniai paaiškinimai, kurie yra tikslūs, išsamūs, sutampa su padarytų pažeidimų aplinkybėmis. Teismas nustatė, kad E. K. darbo vietoje išgirdo triukšmą, automobilio stabdžių garsus ir, išėjęs į gatvę, pamatė automobilį su pažeista padanga. Jo manymu, automobilis atsitrenkė į šaligatvio bordiūrą. E. K. nurodė, kad automobilyje matė penkis vaikinus, keturi iš jų išlipo iš automobilio, vienas liko gulėti automobilyje, o iš vairuotojo pusės išlipo vaikinas su balta kepuraite su snapeliu. Teismas pažymėjo, kad liudytojų S. J. ir V. K. parodymai prieštarauja vieni kitiems, nesutampa tarpusavyje ir su A. G. paaiškinimais, be to, jie yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugai, todėl šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Paskirdamas nuobaudą – 2500 lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (asmuo per metus baustas už KET pažeidimus, taip pat už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę.
II.
Nesutikdamas su Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu, A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, t. y. jame nenurodytas pažeidimo padarymo laikas, duomenys apie įvykio liudytojus. Teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą ir teisingą teismą, nes teismas nutarime nurodė, kad jis padarė tris pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis padarė tik ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus. Tvirtina, kad teismas nesilaikė įstatyme nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, be to, rezoliucinėje dalyje nenurodė, už kokius pažeidimus jis yra nubaustas. Nurodo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu apklausė tik tris liudytojus – S. J., V. K. ir E. K., kurių parodymai yra neišsamūs ir tarpusavyje prieštarauja, tačiau į teismo posėdį nebuvo iškviesti ir apklausti jo paaiškinime, pateiktame iki bylos nagrinėjimo, nurodyti liudytojai (T. R., V. P.), galintys patikslinti įvykio aplinkybes. Teigia, kad liudytojas E. K. paties įvykio nematė, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad jis vairavo automobilį. Be to, pažymi, kad teismas neapklausė teismo posėdyje liudytojo V. Š., galėjusio matyti eismo įvykį ir paaiškinti, kas iš tikrųjų vairavo automobilį. Mano, kad tokiu būdu teismas priėmė nutarimą neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įstatymo nustatyta tvarka nustatė, kad A. G. padarė administracinius teisės pažeidimus ir yra kaltas dėl jų padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
A. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tris savarankiškus pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje. Visus šiuos pažeidimus apeliantas neigia teigdamas, kad jis nevairavo automobilio, be to, nurodo, kad byloje padaryta procesinių pažeidimų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. G. teiginys, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio, jame yra nurodytas tikslus pažeidimo padarymo laikas, administracinis kaltinimas pareikštas dėl trijų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, dėl kurių padarymo pirmosios instancijos teismas, priėmęs 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą, A. G. pripažino kaltu (b. l. 3, 34 – 35). Be to, nors administracinio teisės pažeidimo protokole nėra tiesiogiai nurodyti duomenys apie įvykio liudytojus, tačiau tai užfiksuota prie protokolo pridėtame tarnybiniame pranešime (b. l. 3, 5), o kliūtys apeliantui susipažinti su visa bylos medžiaga nenustatytos.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su A. G. teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas įvykio aplinkybes. Iš teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas, pripažindamas A. G. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo protokole numatytų ATPK pažeidimų padarymo, rėmėsi liudytojo E. K. parodymais ir V. Š. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 35). Teisėjų kolegija pastebi, kad liudytojas E. K. betarpiškai įvykio nematė. Duodamas parodymus teismo posėdyje, jis nurodė, jog į įvykio vietą nuskubėjo tada, kai išgirdo triukšmą, automobilio stabdžių garsus (b. l. 31). Pabrėžtina, kad šiuo atveju teismo posėdyje nepaklaustas V. Š., kuris savo paaiškinime nurodė, jog betarpiškai stebėjo daromus pažeidimus ir matė, kas išlipo iš sustojusio automobilio po įvykusio įvykio, aiškiai įvardijo pareigūnui vairuotoją (b. l. 8). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą aplinkybę, pažymi, kad vien tik rašytiniai, pažeidimą galinčio patvirtinti, asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Todėl V. Š. turi būti apklaustas siekiant išsiaiškinti, kas vairavo automobilį. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis garantuoja teisę kaltinamajam apklausti kaltinančius parodymus duodančius liudytojus.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog šiuo atveju pažeistos ir imperatyvios nuobaudų skyrimo taisyklės, t. y. skirta tik subendrinta nuobauda, nors įstatymas įpareigoja administracinę nuobaudą skirti už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai (ATPK 33 str. 1 d.), be to, visiškai neaiškios nuobaudos individualizavimui nustatytos reikšmingos aplinkybės (ATPK 30 str. 2 d).
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.