Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. (past. – pakeitęs pavardę, šiuo metu ir toliau nutartyje – R.) (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. RV-25-1057 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam K. R. (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu K. R. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Minėtas nuosprendis buvo skundžiamas ir apeliacine, ir kasacine tvarka, tačiau nuteistojo skundai buvo atmesti ir Vilniaus miesto apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendis paliktas galioti nepakeistas.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. rugsėjo 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. liepos 30 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus pusę laisvės atėmimo bausmės – 2023 m. liepos 29 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. kovo 29 d. – 5 metai 4 mėnesiai ir 1 diena.

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. RV-25-1057 priėmė sprendimą taikyti nuteistajam K. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be kita ko, Nutarime nurodyta, kad nuteistasis pasižymi disciplinuotu elgesiu bei nėra linkęs inicijuoti konfliktinių situacijų, siekia kurti pozityvų santykį su savo aplinka. Paprastai K. R. stengiasi apgalvoti savo veiksmus, elgtis kryptinai ir planuotai, toks jo elgesys, išlaikomas tikslingumas ir disciplinuotumas stebimas ir bausmės atlikimo metu. Be to, bausmės atlikimo metu K. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, jog teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad K. R. jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis padarė tris brutalius nusikaltimus, pasireiškusius įžūliu, demonstruojančiu akivaizdų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą be jokios akivaizdžios priežasties. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad K. R. savo kaltę pripažįsta iš dalies ir taip vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, dar nėra atlikęs nė pusės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą yra perkeltas tik prieš pusę metų.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta tai, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, tačiau neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Kai yra sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos ir svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Tačiau vertinant ar yra galimybė paleisti nuteistąjį lygtinai yra itin svarbus ir materialiojo BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.

8. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. R. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos pagrindą – nors K. R. šiuo metu ir nėra atlikęs įstatyme nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, tačiau jis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu jo atžvilgiu. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymu bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (arba) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

9. Teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą, įvertinęs skundo motyvus ir susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad Komisija 2023 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. RV-25-1057 pagrįstai bei teisėtai nusprendė nuteistojo K. R. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi, netinkamai bei nevisapusiškai išanalizavęs lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir nuteistąjį K. R. charakterizuojančią medžiagą, priėmė neteisingą sprendimą nepatvirtinti Komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimo ir netaikyti K. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

10. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, atlikto 2018 m. spalio 5 d., taikant „OASys“ metodiką, K. R. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. gegužės 5 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu taip pat fiksuota žema rizika, kuri nepasikeitė ir vėliau atliktų vertinimų metu bei išliko žema. Kaip yra matyti iš socialinių išvadų turinio, K. R. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo pačio nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietos įstaigoje, t. y., nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau pats nuteistasis turi dėti visas maksimalias pastangas tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietos įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai grupei, yra būtent reali pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad K. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ne tik priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau stebima akivaizdi pažanga ją mažinant. Kaip matyti iš 2022 m. rugsėjo 13 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-242, tuo metu K. R. nustatyti aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, o 2023 m. kovo 10 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-816 surašymo metu – trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių nepritartina apylinkės teismo vertinimui, jog nustatytos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis savo elgesiu įrodė, jog toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

11. Akcentuotina, kad K. R. atveju nustatyti trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (past. – aukšta motyvacija realizuoti save darbinėje aplinkoje, artimų ryšių su šeimos nariais palaikymas bei pagalba iš jų, jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas), kurie, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atsveria du statinius bei tris dinaminius kriminogeninius veiksnius. Nors K. R. nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su jo gebėjimu tinkamai ir objektyviai įvertinti savo elgesio pasekmes, menkomis pareikšto civilinio ieškinio apmokėjimo galimybėmis bei smurtiniu elgesiu, susijusiu su alkoholio vartojimu, tačiau šiuo atveju vien tik tokių veiksnių nustatymas neleidžia daryti išvados, jog K. R., būdamas laisvėje, ateityje pakartotinai nusikals. Be to, būdamas laisvėje, jis turės dar didesnes galimybes dėti pastangas dėl civilinių ieškinių atlyginimo.

12. Teismo vertinimu, nuteistojo K. R. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu rodo jo siekį keistis teigiama linkme – per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis skatintas aštuonis kartus, šiuo laikotarpiu nebuvo baustas už laisvės atėmimo vietos įstaigos taisyklių pažeidimą, laisvės atėmimo bausmę nuo 2020 m. kovo 2 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei pastebėtas įsitraukimas į tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, kurių pagalba siekiama valdyti aktualius su darbinės patirties kaupimu, lėšų tvarkymo ir pajamų, mąstymo ir elgesio, alkoholio vartojimo prevencijos sritimis siejamus kriminogeninius poreikius. Kaip matyti iš nuteistojo K. R. asmens byloje esančios medžiagos, 2018 m. rugsėjo 27 d. nuteistasis pradėjo dirbti laisvės atėmimo vietos įstaigoje, nuo 2020 m. balandžio 20 d. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininku laikininku bei judamųjų įrenginių operatoriumi, nuo 2023 m. sausio 17 d. dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ pareigose. Taip pat pabrėžtina, kad šiuo metu K. R. yra perkeltas į atvirtojo tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus), laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu pastebimos jo teigiamos nuostatos mokymosi ir darbinės veiklos atžvilgiu. Nuo 2020 m. gegužės 20 d. jam buvo suteiktas leidimas išvykti be sargybos arba be palydos už laisvės atėmimo vietos įstaigos ribų į darbą, K. R. yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, jam nustatytų taisyklių bei įpareigojimų nepažeidžia. Visos pirmiau išvardintos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrįstą ir realų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti ir tai, kad vien faktas, jog K. R. kreipiasi į Komisiją dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo jo atžvilgiu savaime nėra aplinkybė, kuri gali pagrįsti sprendimą netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, kaip kad į tai atkreipiamas dėmesys skundžiamoje nutartyje. Pažymėtina, kad kaip matyti iš 2023 m. kovo 10 d. socialinio tyrimo išvados turinio, nuteistasis pasižymi aukšta motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje tiek laisvėje, tiek ir bausmės atlikimo metu; sulaukia artimųjų palaikymo ir pagalbos, kas gali būti nuteistojo tolesnį integracijos procesą galintis palengvinti veiksnys; šiuo metu K. R. stengiasi atsiriboti nuo rizikingų situacijų, atsirinkti savo bendravimo ratą bei orientuotis į socialiai priimtinas veiklas. Teismo nuomone, šios aplinkybės, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, kaip tik yra pagrindas manyti, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis K. R. yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas ir taip žemą savo nusikalstamo elgesio riziką.

14. Pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę būtų pastebėta, jog nuteistasis laikytųsi nuteistųjų kriminalinės subkultūros tradicijų arba dalyvautų kriminalinėse situacijose. Nors ir sutinkama su apylinkės teismo pastebėjimais, kad nuteistojo praeityje padarytų nusikaltimų pobūdis ir mastas rodo jo pavojingumą, tačiau toks pavojingumas šiai dienai nebėra išlikęs, ką aiškiai pagrindžia paties nuteistojo K. R. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistasis šiuo metu iš esmės yra minimaliai pavojingas visuomenei. Kita vertus, akcentuotina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis yra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, o priešingai – jis bus itin preciziškai prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis naikintina ir priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. RV-25-1057 K. R. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. RV-25-1057.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.