- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-17
- Bylos Nr.
- 2-500/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- R. E. V.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilkiukai“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. E. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria patenkintas administratoriaus prašymas atstatydinti jį, civilinėje byloje Nr. B2-41-159/2009 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilkiukai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 206 m. spalio 26 d. nutartimi (t. 1, b. l. 81-82) iškėlė atsakovui UAB „Vilkiukai“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi skyrė UAB „Simpatija“.
BUAB „Vilkiukai“ bankroto administratoriaus UAB„Simpatija“ direktorė S. Š. 2009 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu patvirtinti bankroto administratoriaus atsistatydinimo pareiškimą iš BUAB „Vilkiukai“ administratoriaus pareigų (t. 2, b. l. 164). Nurodė, kad UAB „Simpatija“ 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu patenkino įgalioto asmens G. I. pareiškimą dėl atsistatydinimo iš BUAB „Vilkiukai“ administratoriaus įgalioto asmens pareigų. G. I. atsisakė toliau eiti įgalioto asmens pareigas, nes BUAB „Vilkiukai“ kreditorių susirinkimas 2009 m. rugsėjo 11 d. nepatvirtino jo veiklos ataskaitos ir įpareigojo jį atstatyti įmonės mokumą. Tokie kreditorių R. E. V. ir J. V. nutarimai sudaro sąlygas vilkinti bankroto bylą. Kiti UAB „Simpatija“ bankroto administratoriai nesutiko būti paskirti įgaliotu asmeniu BUAB „Vilkiukai“ bankroto byloje.
Kreditorius R. E. V. 2009 m. spalio 24 d. raštu nesutiko su BUAB „Vilkiukai“ bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ prašymu (t. 2, b. l. 187). Rašte teigė, kad BUAB „Vilkiukai“ kreditorių susirinkimas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarė kreiptis į prokuratūrą dėl administratoriaus įgalioto asmens G. I. neteisėtų veiksmų, todėl bankroto administratoriaus prašymo patvirtinti atsistatydinimą tenkinimas padėtų jo įgaliotam asmeniui išvengti atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi (t. 2, b. l. 190-192) BUAB “Vilkiukai” administratoriaus UAB “Simpatija” prašymą dėl atsistatydinimo iš BUAB “Vilkiukai” administratoriaus pareigų tenkino (ĮBĮ 11 str. 8 d. 1 p.), nes nuo 2009 m. kovo mėn. tarp BUAB “Vilkiukai” bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ įgalioto asmens G. I. ir kreditoriaus R. E. V. susiklostė konfliktiniai santykiai (t. 2, b. l. 155-160), o administratoriaus atstatydinimas nekliudys realizuoti BUAB „Vilkiukai“ kreditorių susirinkimo 2009 m. rugsėjo 11 d. priimtų nutarimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) R. E. V. atskiruoju skundu (t. 3, b. l. 1-2) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą svarstyti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas kreditorių susirinkimo sušaukimą 2009 m. rugsėjo 11 d. klaidingai įvertino kaip konfliktinę situaciją. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų kitaip, apeliantas atkreipia dėmesį, jog 2008 m. vasario 5 d. pavedimo sutartyje (t. 3, b. l. 3) nustatyta, kad kilę ginčai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka, o ne administratoriaus atsistatydinimu.
2. Kreditorių susirinkimo sprendimas atkurti bankrutavusios įmonės mokumą neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms.
3. Įmonių bankroto įstatymas suteikia teisę teismui tvirtinti administratoriaus ataskaitą, jei jos nepatvirtina kreditoriai.
4. Bankroto administratorius 2008 m. vasario 5 d. pavedimo sutarties 4.1.2. punktu įsipareigojo, atsisakęs pavedimo, pateikti ataskaitą. Administratoriaus atsistatydinimo klausimas nebuvo nagrinėjamas kreditorių susirinkime, todėl liko neišspręsti klausimai dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo tvarkos. Apelianto įsitikinimu, nepriklausomai nuo administratoriaus atsistatydinimo pareiškimo išnagrinėjimo baigties, pavedimo sutartyje nustatytos šalių pareigos ir atsakomybė lieka galioti iki įmonės išregistravimo.
5. Prie atsistatydinimo pareiškimo nebuvo pridėti kitų UAB „Simpatija“ administratorių atsisakymai administruoti bankrutavusią įmonę.
6. 2009 m. spalio 24 d. rašte apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo netenkinti įmonės administratoriaus atsistatydinimo pareiškimo tol, kol kreditorių susirinkimas ginčijamu klausimu nepriims nutarimo, bet iki šiol pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo apelianto prašymo.
7. Apie posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas administratoriaus atsistatydinimo pareiškimas, pirmosios instancijos teismas nepranešė kreditorių susirinkimo pirmininkui.
Atsiliepimas
Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą skundo nepripažįsta ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 3, b. l. 9-10).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė 2008 m. vasario 5 d. pavedimo sutarties bei ĮBĮ nuostatas, susijusias su administratoriaus atsistatydinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įmonės bankroto administratoriaus atsistatydinimo.
Pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindus nustato ne tik 2008 m. vasario 5 d. pavedimo sutartis, bet ir bendrieji atskirų prievolių pasibaigimo pagrindai, numatyti CK (Pavedimo sutarties 4.1.). CK 6.763 straipsnio 2 punktas sako, kad pavedimo sutartis inter alia baigiasi, kai įgaliotinis atsisako įgaliojimo (CK 2.146 str.), o CK 2.146 straipsnio 1 dalis – įgaliotinis turi teisę bet kada atsisakyti įgaliojimo. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis numato 3 skirtingus subjektus, kurie gali kelti įmonės administratoriaus atstatydinimo klausimą: administratorius, kreditorių susirinkimas (komitetas) arba teismas ex officio. Skirtingai nei tuo atveju, jeigu administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 8 str. 8 d. 3 p.), administratoriaus atstatydinimo jo paties prašymu ir/arba kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimu atvejais ĮBĮ nereglamentuoja bankroto administratoriaus at(si)statydinimo pagrindų (pvz., dėl sveikatos, dėl amžiaus, kt). Vadinasi, teismas neprivalo tikrinti, ar iš tikrųjų egzistuoja administratoriaus prašyme nurodyta jo atsistatydinimo iš pareigų priežastis, nes, kaip minėta, su šios priežasties buvimu įstatymų leidėjas nesieja įstatyme išvardintų padarinių (atstatydinimo) atsiradimo (pirmas, penktas skundo argumentai).
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė administratoriaus at(si)statydinimo poveikį kreditorių susirinkimui (komitetui) įgyvendinant savo nutarimą kreiptis į teisėsaugas institucijas dėl administratoriaus įgalioto asmens atsakomybės už neteisėtus veiksmus, jei tokie buvo atlikti G. I. einant bankroto administratoriaus įgalioto asmens pareigas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip išsprendė administratoriaus pareiškimo dėl atsistatydinimo klausimą, nei to prašė apeliantas 2009 m. spalio 24 d. rašte, nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį (šeštas skundo argumentas).
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto motyvu, kad padėtis bankroto procese būtų buvusi priimtinesnė, jeigu pirmosios instancijos teismas apie posėdį, kuriame bus nagrinėjamas administratoriaus atsistatydinimo pareiškimas, būtų pranešęs kreditorių susirinkimo pirmininkui, o pastarasis būtų turėjęs galimybę pasiūlyti kito administratoriaus kandidatūrą (mutatis mutandis ĮBĮ 23 str. 13 p.), kadangi dabar neliko subjekto, kuris veiktų įmonės vardu. Kita vertus, padėtį galima ištaisyti vėliau nenaikinant ar nekeičiant skundžiamos nutarties (septintas skundo argumentas).
Sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, klausimai dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo tvarkos yra šalutiniai, todėl šiuos du klausimus gali išspręsti pavedimo sutarties šalys vėliau teismui išsprendus bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą (ketvirtas skundo argumentas).
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl antro ir/ar trečio atskirojo skundo argumentų, nes jie nėra teisiškai reikšmingi spendžiant bankroto administratoriaus atsistatydinimo klausimą.
Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus atsistatydinimo pareiškimą, nepažeidė 2008 m. vasario 5 d. pavedimo sutarties ar ĮBĮ nuostatų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.