- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-20
- Bylos Nr.
- 2-55-169/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- J. L., E. L.
- Advokatai
- Jurijus Malininas, Liudmila Žiubikienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovams E. L. ir J. L. dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. L. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2012 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą dėl žemės ūkio pajų perleidimo, kuriuo atsakovas J. L. perleido atsakovui E. L. 4 396 Laižuvos žemės ūkio bendrovės mechaninių dirbtuvių žemės ūkio pajus, taikyti restituciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, jog atsakovas J. L. už savo pajus nebuvo išsipirkęs jokios dalies mechaninių dirbtuvių, todėl negalėjo jų perleisti atsakovui E. L.. Pažymėjo, jog pagal 1999 m. lapkričio 20 d. likviduojamos Laižuvos žemės ūkio bendrovės nutarimą tik septyni šios žemės ūkio bendrovės nariai, kuriais nebuvo nei J. L., nei E. L., už statybinius pajus įsigijo mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), todėl statybinių pajų jau nebeturėjo ir nebegalėjo jų niekam perleisti, kadangi asmuo už pajus įsigijęs tam tikrą nekilnojamąjį turtą, pajų nebetenka, o už juos įsigytą nekilnojamąjį turtą turi įregistruoti nekilnojamojo turto registro centre ir tik tuomet gali šį turtą realizuoti. Ieškovas D. L. atkreipė dėmesį į tai, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d. žemės ūkio perleidimo sandorį pasirašė tik pajų perleidėjas J. L., tačiau sandoris nepasirašytas pajus priėmusio atsakovo E. L.. Be to, pajų perleidimo dokumentas patvirtintas Mažeikių seniūno Š. A., kuris, anot ieškovo, negalėjo tvirtinti tokio sandorio. Minėtame pajų perleidimo sandoryje nenurodyta, kiek atsakovas E. L. sumokėjo atsakovui J. L. už jam perleidžiamus 4 396 pajus, taip pat ar J. L. gavo kažkokį atlygį už jam perleistus mechaninių dirbtuvių pajus. Ieškovui neaišku, kodėl 2012 m. rugpjūčio 3 d. rašytinės formos žemės ūkio pajų perleidimo susitarime atsakovas E. L. padarė prierašą tik 2014 m. sausio 15 d. Ieškovo nuomone, Mažeikių seniūnui Š. A. tvirtinant minėtą sandorį atsakovas E. L. iš viso nedalyvavo.
Atsiliepimas
Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovas E. L. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, pažymėdamas, jog ieškovas D. L. 16/100 dalių mechaninių dirbtuvių (t. y. savo pajus) pardavė atsakovui J. L. 2004 m. balandžio 2 d. pagal rašytinį susitarimą, o 3/100 dalis mechaninių dirbtuvių (t. y. 205 pajus) iš pajininko J. U. nupirko pažeisdamas CK 4.79 straipsnio reikalavimas, t. y. prieš tai nepasiūlius šio turto įsigyti bendraturčiui, t. y. jam. Atsakovo E. L. nuomone ieškovas D. L. realiai neturi nuosavybės teisių į jokią mechaninių dirbtuvių dalį, kadangi jam priklausiusių 16/100 dalių pardavė, o į 3/100 dalis (J. U. dalis) teisių neįgijo, nes pirko pažeisdamas įstatymą.
Teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovas J. L. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, pažymėdamas, jog ieškovas D. L. savo 16/100 dalį mechaninių dirbtuvių dalį, t. y. 1015 pajų, jam pardavė pagal 2004-04-02 rašytinį susitarimą ir jis už tai atsiskaitė sumokėdamas ieškovui 400 Lt, o 3/100 mechaninių dirbtuvių, t. y. 205 pajus, ieškovas iš pajininko J. U. nupirko neteisėtai, todėl mano, kad ieškovas neturi nuosavybės teisių į jokią mechaninių dirbtuvių pastato dalį.
Šalies argumentai
Ieškovas D. L. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Patikino, kad pagal 2004 m. balandžio 2 d. susitarimą savų pajų niekam neperleido ir jokio dokumento nepasirašinėjo. Savo mechaninių dirbtuvių dalį – 16/100 kartu su kitais pajininkais įsigijo 1999 m. likvidavus Laižuvos žemės ūkio bendrovę. Paaiškino, kad pajus buvo galima parduoti tik kol buvo veikianti bendrovė, o ją likvidavus pajininkams vietoj jiems priklausančių pajų buvo suteiktas bendrovės turtas. Mano, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d. susitarimas dėl žemės ūkio pajų perleidimo yra negaliojantis, nes pajų parduoti nebebuvo galima. Patvirtino, kad nei atsakovas J. L., nei atsakovas E. L. nebuvo bendrovės pajininkai.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovo D. L. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad septyni Laižuvos žemės ūkio bendrovės pajininkai, kuriems už jų turėtus pajus buvo perleistos mechaninės dirbtuvės, įregistravę nuosavybės teises galėjo tas mechanines dirbtuves perleisti kitiems, o pajų perleisti po to, kai už juos jau buvo paskirtos mechaninių dirbtuvių dalys, niekas nebegalėjo. Atkreipė dėmesį, kad 1999 m. lapkričio 20 d. protokole Nr. 6 nurodytų pajų skaičius ir 2004 m. balandžio 2 d. žemės ūkio perleidimo susitarime nurodytas neatitinka perleidžiamų pajų skaičiui.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas T. L. patvirtino, kad jo brolis E. L. mechaninių dirbtuvių pajus nupirko iš prieš tai pastatą valdžiusio J. L.. Taip pat patvirtino, kad J. L. mechaninių dirbtuvių pajus supirko iš pajininkų M. bei U.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. L. patvirtino, kad jo sūnus atsakovas E. L. iš J. L. ir kitų pajininkų nusipirko mechaninių dirbtuvių pajus. Patikino žinantis, kad kartu su kitais pajininkais mechaninių dirbtuvių pajus J. L. pardavė ir ieškovas D. L.. Taip pat patvirtino žinojęs, kad jo sūnus supirko mechaninių dirbtuvių ir keturių stoginių pajus iš J. L., M. ir V.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Š. A. paaiškino, jog pasirašydamas 2012 m. rugpjūčio 3 d. rašte dėl žemės ūkio pajų perleidimo patvirtino tik J. L. parašo tikrumą ir už šio dokumento turinį neatsako.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. M. paaiškino matęs dokumentą, pagal kurį jo dėdė J. L. iš K., Š., L. ir N. nusipirko mechaninių dirbtuvių pajus. Prisiminė, kad L. D. po to išsivežė iš mechaninių dirbtuvių ten buvusius savo daiktus pasakydamas, kad jam niekas nebepriklauso. Kartu su dėde naudojosi dirbtuvėmis, ten laikė žemės ūkio techniką, grūdus, o 2012 m. dėdė tas dirbtuves perleido E. L., kuris už perleistas dirbtuves sumokėjo 15 000 Lt. Pažymėjo, kad ieškovas naudojosi tik dviem stoginėmis, o mechaninėmis dirbtuvėmis nesinaudojo.
Šalies argumentai
Atsakovas J. L. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Patvirtino, jog 1999 m. likviduojant Laižuvos žemės ūkio bendrovę jos pajininkams pagal turimus pajus buvo išdalintas bendrovės turtas. Paaiškino, kad 2004 metais bendrovės pajus įsigijo iš tų pajininkų, kuriems jų pajai buvo nereikalingi. Mechaninėse dirbtuvėse laikė grūdus ir žemės ūkio techniką, raktus turėjo tik jis ir niekas kitas tomis dirbtuvėmis nesinaudojo. Patikino ieškovui D. L. 2004 m. balandžio 2 d. už jo perleistus pajus sumokėjęs 400 Lt. 2010 m. sustabdęs ūkininkavimą, mechanines dirbtuves ir ten esančią žemės ūkio techniką paliko sūnėnui, o vėliau nusprendė perrašyti turėtus pajus ir parduoti dirbtuves E. L.. Paaiškino, kad perleisdamas pajus manė perleidžiantis mechanines dirbtuves; suprato, kad pajus yra tik dokumentas, patvirtinantis, kam priklauso dirbtuvės, todėl manė perleidžiantis tą dokumentą, o kartu ir dirbtuvių valdymą.
Atsakovas E. L. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas J. L. supirkdamas iš žmonių pajus suprato perkantis pastatus – mechanines dirbtuves, ir naudojimąsi jomis. J. L. nusprendus nebeūkininkauti su juo tarėsi dėl pajų pardavimo ir juos nupirko, taip pat mechaninių dirbtuvių pajus supirkinėjo ir iš kitų asmenų. Už mechanines dirbtuves atsiskaitė su atsakovo J. L. sūnėnu M. M.. Pažymėjo, jog mechaninėmis dirbtuvėmis niekas, išskyrus jį patį, nesinaudojo. Paaiškino, kad mechaninių dirbtuvių neįregistravo viešame registre, nes prieš įregistruojant reikėjo supirkti visus pajus.
Atsakovų E. L. ir J. L. atstovas advokatas Jurijus Malininas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, vertinant sandorio teisėtumą, taikyti ne tik pažodinį susitarimo dėl pajų perleidimo aiškinimą, bet atsižvelgti į tikrąją šalių valią, t. y. kad sandorio šalys pardavė ne pajus, o faktinį pastatų valdymą, nes būtent taip šie asmenys suprato savo turimas teises. 2012 m. rugpjūčio 3 d. susitarime dėl žemės ūkio pajų perleidimo E. L. ranka padarytą prierašą prašė vertinti pagal CK 6.65 straipsnio reikalavimus, t. y. kaip pakvitavimą apie sandorio įvykdymą. Pažymėjo, jog seniūno Š. A. veiksmai, atlikti ginčijamame dokumente visiškai atitinka notariato įstatymo 27¹ straipsnio reikalavimus, kadangi seniūnas patvirtino tik J. L. parašo tikrumo, bet ne sandorio turinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio prasme pajus ūkinėje bendrijoje yra turtas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies prasme pajus yra bendrovės narių turtinis ar neturtinis įnašas, suteikiantis teisę dalyvauti bendrovės veikloje ir gauti dalį jos pelno.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 1999 m. lapkričio 20 d. Laižuvos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos protokolu Nr. 6 buvo nutarta D. L. kartu su kitais šešiais bendrovės nariais už pajus perduoti mechanines dirbtuves. 2004 m. balandžio 2 d. raštu dėl žemės ūkio pajų perleidimo, patvirtintu Laižuvos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos pirmininko, nustatyta, jog keturi žemės ūkio bendrovės nariai perleido J. L. rašte nurodytą kiekį savo žemės ūkio pajinių įnašų, skirtų mechaninių dirbtuvių pastatui įsigyti. 2012 m. rugpjūčio 3 d. raštu dėl žemės ūkio pajų perleidimo, patvirtintu Mažeikių seniūno Š. A., nustatyta jog J. L. perleido E. L. rašte nurodytą kiekį žemės ūkio pajinių įnašų, skirtų mechaninių dirbtuvių pastatui įsigyti. 2013 m. balandžio 2 d. susitarimu dėl žemės ūkio pajų perleidimo J. U. perleido D. L. susitarime nurodytą kiekį savo žemės ūkio pajinių įnašų, skirtų mechaninių dirbtuvių pastatui įsigyti. 2013 m. balandžio 2 d. susitarimu dėl žemės ūkio pajų perleidimo P. M. ir A. M. perleido E. L. susitarime nurodytą kiekį savo tėvo A. A. M. žemės ūkio pajinių įnašų, skirtų mechaninių dirbtuvių pastatui įsigyti. 2014 m. sausio 31 d. pirkimo pardavimo sutartimi E. V. perleido E. L. sutartyje nurodytą kiekį savo žemės ūkio pajinių įnašų, skirtų mechaninių dirbtuvių pastatui įsigyti.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ieškovas L. D. ginčija 2012 m. rugpjūčio 3 d. atsakovų J. L. ir E. L. sudarytą raštą dėl žemės ūkio pajų perleidimo, motyvuodamas tuo, jog statybiniai pajai, už kuriuos Laižuvos žemės ūkio bendrovės pajininkams buvo paskirstytos mechaninės dirbtuvės, nebegalėjo būti pakartotinai perleisti kitiems asmenims, t. y. pajus nebegalėjo būti susitarimo dalyku.
Pastebėtina, jog 1999 m. likviduojant Laižuvos žemės ūkio bendrovę galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nereglamentavo žemės ūkio bendrovės turto perdavimo tvarkos, o notarinė forma ir trijų mėnesių terminas sandoriams įregistruoti buvo nustatytas tik pirkimo pardavimo, dovanojimo ir mainų sutartims. Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojama žemės ūkio bendrovės turto dalies perdavimo už nario pajus tvarka, yra specialiosios teisės normos 1964 m. CK normų atžvilgiu. 1964 m. CK 44 straipsnyje buvo nustatyta, kad sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, jog Žemės ūkio bendrovių įstatyme nebuvo nustatytas reikalavimas notariškai patvirtinti ir per tris mėnesius įregistruoti sandorį, kuriuo bendrovės nariui už jo pajus perleidžiama bendrovės turto dalis.
Byloje esant tik 1999 m. lapkričio 20 d. Laižuvos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos protokolui, kuriame nurodyta, kaip septyniems pajininkams už jų turėtus pajus paskirstomas bendrovei priklausantis turtas – mechaninės dirbtuvės, tačiau nesant šių dirbtuvių priėmimo – perdavimo akto, kuriame būtų pažymėta apie nuosavybės teisės perleidimą, spręstina, jog minėtų mechaninių dirbtuvių pajininkai nuosavybės teisėmis neįgijo.
Minėtiems pajininkams už jų turėtus pajus paskirsčius po kreditorių reikalavimų patenkinimo likusį likviduojamos bendrovės turtą, pripažintina, jog pajaus, kaip civilinių teisinių santykių objekto neliko.
Šioje vietoje būtina pažymėti, jog 1999 m. lapkričio 20 d. Laižuvos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos protokolas laikytinas sandoriu, kuriuo pajininkams sukurta civilinė teisė nuosavybės teise įgyti bendrovei priklausiusias mechanines dirbtuves. CK 1.97 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant civilinių teisių objektų rūšis turtinė teisė įvardinta kaip galimas civilinių teisių objektas.
CK 6.193 straipsnis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
Analizuojant visus byloje esančius žemės ūkio pajų perleidimo susitarimus, negalima nepastebėti, jog juos sudarę asmenys iš esmės sutapatina turėtus žemės ūkio bendrovės pajus (pajinius įnašus) su jiems paskirtomis mechaninėmis dirbtuvėmis, tačiau ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad minėtų sandorių objektais nei pajai, nei mechaninės dirbtuvės nebuvo.
Taigi, anksčiau nurodytų įrodymų visetas suponuoja išvadą, jog ieškovo L. D. ginčijamu 2012 m. rugpjūčio 3 d. raštu dėl žemės ūkio pajų perleidimo J. L. E. L. perleido iš likviduojamos žemės ūkio bendrovės pajininkų gautą turtinę teisę nuosavybės teise įgyti bendrovei priklausiusias mechanines dirbtuves, šią teisę įvardindamas Laižuvos žemės ūkio bendrovės mechaninių dirbtuvių žemės ūkio pajais.
Atskleidus tikrąją šalių valią ir tikruosius šalių ketinimus bei nustačius, kad nei mechaninių dirbtuvių, nei pajinių įnašų atsakovai J. L. ir E. L. sudarydami 2012 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą dėl žemės ūkio pajų perleidimo, vienas kitam perleisti negalėjo, pripažinus, kad šiuo sandorių iš tikro buvo perleista tik turtinė teisė nuosavybės teise įgyti bendrovei priklausiusias mechanines dirbtuves, spręstina, jog 2012 m. rugpjūčio 3 d. sandorio pripažinti niekiniu ir negaliojančiu teisinio pagrindo nėra, todėl ieškovo D. L. ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 27¹ straipsnio nuostatos suteikia teisę seniūnui neatlygintinai atlikti seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams kai kuriuos notarinius veiksmus, įskaitant ir parašo dokumentuose tikrumo paliudijimą.
Atsižvelgiant į nurodytą įstatymo nuostatą, pripažintina, jog 2012 m. rugpjūčio 3 d. rašte dėl žemės ūkio pajų perleidimo Mažeikių seniūnas Š. A. patvirtino ne šio rašto teisėtumą, o rašte esančio J. L. parašo tikrumą.
Žemesnės instancijos teismas
Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenys ir atsakovų paaiškinimai liudija, jog 2012 m. rugpjūčio 3 d. raštas dėl žemės ūkio pajų perleidimo sudarytas dviem egzemplioriais, kurių vienas priklauso atsakovui J. L., o kitas atsakovui E. L.. Sutiktina su atsakovų atstovo advokato Jurijaus Malinino argumentu, jog 2012 m. rugpjūčio 3 d. rašto dėl žemės ūkio pajų perleidimo egzemplioriuje, priklausančiame atsakovui J. L. padarytas E. L. prierašas liudija, jog prievolė įvykdyta, todėl toks prierašas vertintinas kaip šalies padarytas pakvitavimas CK 6.65 straipsnio prasme, o ne kaip dokumentą klastojantis įrašas.
Ieškovo D. L. ir jo atstovės advokatės Liudmilos Žiubikienės teiginys, jog savo pajų atsakovui J. L. ieškovas niekada neperleido, o 2004 m. balandžio 2 d. susitarimo dėl žemės ūkio pajų perleidimo nepasirašė, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas, kadangi minėtas susitarimas nėra pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, todėl jo šalims turi įstatymo galią ir yra privalomas. 1999 m. lapkričio 20 d. protokole Nr. 6 nurodytų pajų ir 2004 m. balandžio 2 d. žemės ūkio perleidimo susitarime perleidžiamų pajų skaičiaus neatitikimas paaiškintinas, vadovaujantis šalių parodymais, jog perleidžiamų pajų žemės ūkio bendrovės pajininkai turėjo daug daugiau nei bendrovėje buvo likę turto.
Pažymėtina, jog 2012 m. rugpjūčio 3 d. rašto dėl žemės ūkio pajų perleidimo egzemplioriuje, priklausančiame atsakovui E. L., ties spaudu „Kopija tikra“ parašyta E. L. vardas, pavardė ir parašas bei 2014-01-15 data, o atsakovui J. L. priklausančiame egzemplioriuje ties spaudu „Kopija tikra“ 2014-09-18, parašytas J. L. vardas, pavardė ir parašas, teismo vertinimu reiškia ne ką kitą kaip šio dokumento kopijų pavirtinimo datą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Civilinėje byloje atsakovus atstovaujantis advokatas ruošė atsiliepimus į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845) 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, o nuo 2015 m. kovo 20 d. – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 8.2 p. nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus koeficientas yra 3, nuo 2015 m. kovo 20 d. – 2,5, 8.19 p. už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15, nuo 2015 m. kovo 20 d. – 0,1.
Atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro: atsakovo J. L. advokato pagalbos išlaidos – 815,28 €, atsakovo E. L. advokato pagalbos išlaidos – 700,88 €.
Pažymėtina, jog atsakovų J. L. ir E. L. prašomų priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidų suma neatitinka rekomendacijose nurodytų kriterijų. Atsižvelgus į tai, jog byla nėra didelės apimties, teisinės paslaugos atsakovams buvo suteiktos tik už dviejų, iš esmės analogiško turinio, procesinių dokumentų paruošimą, o atstovavimas teismo posėdžiuose truko 4 val. 41 min., už suteiktas teisines paslaugas atsakovų prašomos priteisti sumos mažintinos kiekvienam iš jų priteisiant advokato teisinės pagalbos išlaidų po 500 €.
Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymų apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 4,63 € procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo L. D. atsakovams J. L. ir E. L. po 500 € (penkis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų bei 4,63 € (keturis eurus 63 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.