Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties, kuria buvo atmestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012 m. balandžio 30 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiškimą dėl to, kad galimai UAB „G. P.“ direktoriaus G. P. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., požymių. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. spalio 15 d. UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė finansinio lizingo sutartį, pagal kurią, išperkamosios nuomos būdu, bendrovei buvo perduotas naudotis ir valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis automobilis KIA SPORTAGE 16V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Skolininkui laiku nevykdant įsipareigojimų, 2009 m. rugsėjo 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį nutraukė, tačiau automobilis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesugrąžintas iki šiol.

2012 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras, susipažinęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiškimu ir atlikto tyrimo duomenimis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. l d. l p., 212 str. 1 d. 1 p., priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., požymių. Šio nutarimo teisėtumas buvo patvirtintas 2012 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimu bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi.

Apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą pareiškėjui ir prokurorui pranešta. Prašymų atidėti skundo nagrinėjimą negauta.

Susipažinus su teismui pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, ikiteisminio tyrimo nutraukimo medžiaga, konstatuotina, kad pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundas netenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas, atmesdamas pareiškėjo skundą, ir prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, padarė pagrįstą išvadą, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiškime nurodytą turto pasisavinimą, todėl nenustačius, kad padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., prokuroras pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. l d. l p., 212 str. 1 p.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl prokurorų 2012 m. balandžio 30 d. ir 2012 m. sausio 30 d. nutarimų pagrįstumo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nešališkai ištiriant esmines skundo aplinkybes, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų.

Nepagrįstas pareiškėjo skundo teiginys, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nebuvo surinkti visi reikalingi duomenys, nebuvo atsižvelgta į esmines pareiškimo ir skundų aplinkybes. Išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo reikalavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje, reiškia, kad baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė gali būti taikoma tik baudžiamojo proceso metu neabejotinai nustačius nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei išsiaiškinus visas sankcijai taikyti reikšmingas aplinkybes. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, pareigą atskleisti nusikalstamas veikas turi prokuroras (BPK 2 str.), tačiau prokuroras privalo imtis visų įstatymų numatytų priemonių nusikalstamos veikos atskleidimui tik tada, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių.

Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą. Patikėtas turtas - sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas - tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis reikalauja konstatuoti ne tik objektyvų faktą – turto pasisavinimą, bet ir tiesioginę tyčią nuteistojo veikoje, t.y. nustatyti, kad asmuo neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Visais atvejais pasisavindamas turtą kaltininkas privalo suvokti, kad su patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu elgiasi neteisėtai. Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Šio nusikaltimo baigtumo momentas iš dalies priklauso nuo pasisavinto turto rūšies. Pasisavinus individualius požymius turinčius daiktus (automobilį), nusikaltimas laikomas baigtu nuo galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti svetimais daiktais kaip nuosavais atsiradimo momento. Jei asmuo paima turtą tik norėdamas juo laikinai pasinaudoti ir ketina jį vėliau grąžinti savininkui arba atlyginti prarasto turto vertę, jo veiksmuose nėra turto pasisavinimo sudėties.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, 2009-11-19 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. dėl to, kad dėl įsipareigojimų nevykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-09-07 nutraukus sutartį, skolininkas UAB “(duomenys neskelbtini)”, kurį sutarties pasirašymo atstovavo G. P., iki šiol negrąžina UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį KIA SPORTAGE 16V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-01-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad spręsdama klausimą, ar pareiškime nurodyti buvę UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus G. P. veiksmai gali būti vertinami kaip svetimo turto pasisavinimas, t.y. ar jo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, prokuroras įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiškime išdėstytas galimo nusikaltimo padarymo aplinkybes, t.y. nustatinėjo, ar G. P. neteisėtai ir neatlygintinai pasisavino jam patikėtą turtą ir tuo pažeidė savininko - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - interesus bei pastarajam padarė materialinę žalą, ir to norėjo.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, visų byloje apklaustų liudytojų parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga rodo, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “(duomenys neskelbtini)” sudarytos išperkamosios sutarties pagrindu yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. 2007-10-15 tuometinis bendrovės direktorius G. P., sudaręs finansinio lizingo sutartį, automobilį teisėtai valdė ir dėl to turto turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų O. Kiris, UAB “(duomenys neskelbtini)” administratorės, ir D. M., bendrovės buhalterės parodymai, iš kurių matyti, kad išperkamosios nuomos pagrindu įsigytu automobiliu naudojosi vien bendrovės direktorius. Bendrovės buhalterė taip pat paaiškino, kad įmokos už automobilį pradėjo vėluoti 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje. Pateikti mokėjimų išrašai patvirtina, kad G. P. pagal sutartį mokėjo įnašus bankiniu pavedimu, paskutinis mokėjimas atliktas 2009-05-08. Pagal SODROS duomenis matyti, kad minėtos bendrovės direktoriumi G. P. buvo iki 2009-03-31, t.y. jau nebūdamas minėtos bendrovės direktoriumi toliau mokėjo įmokas už automobilį. Skolininkui laiku nevykdant įsipareigojimų, 2009-09-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį nutraukė ir pareikalavo UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus grąžinti lizingo sutarties pagrindu perduotą naudoti automobilį. Automobilis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sugrąžintas, o 2009-10-01 pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą nesąžiningo skolininko - G. P. - atžvilgiu

Sprendžiant iš byloje surinktos medžiagos, konstatuotina, kad G. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., požymių. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik tas faktas, kad nuo lizingo sutarties sudarymo dienos reguliariai daugiau nei metus laiko už automobilį buvo mokamos įmokos ir jas bankiniu pavedimu mokėjo G. P., t.y. pastarojo veiksmuose nebuvo tyčios pasisavinti lizingo bendrovei priklausantį turtą, bet ir lizingo sutartyje nustatytas reikalavimas spręsti visus su sutarties nevykdymu susijusius klausimus derybų būdu neteismine tvarka, o nepavykus ginčą išspręsti taikiu būdu – reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Taigi, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kaip teisingai konstatuota skundžiamojoje nutartyje, pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. nutrauktas pagrįstai, nes šiuo atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” iki šiol nėra likviduota, lizingo bendrovė neprarado galimybės šiai bendrovei reikšti pretenzijas dėl automobilio grąžinimo, o esant reikalui turi teisę kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo ieškinine tvarka. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra apsunkinta galimybė savo pažeistas teises atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Be to, Lietuvos Respublikos CK suteikia savininkui teisę reikalauti grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdytojo pareiškiant vindikacinį ieškinį. Toks ieškinys gali būti pareiškiamas tada, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, kaip kad šiuo atveju, kadangi automobiliu naudojasi ne UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius (įmone nepripažinta bankrutavusi), o fizinis asmuo G. P.. Taigi, visi tarp sutarties šalių kilę nesutarimai dėl automobilio grąžinimo turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Dėl skundo argumentų atnaujinti ikiteisminį tyrimą pažymėtina, kad nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 217 str. Įstatymo leidėjas numatė, kad ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas, atnaujina prokuroras savo iniciatyva arba pagal proceso dalyvių skundus. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

Pareiškėjo skunde iš esmės atkartojami argumentai, išdėstyti ankstesniuose jo skunduose ir prašymuose, išnagrinėtuose ir atmestuose ikiteisminio tyrimo teisėjo ir prokurorų. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja išnagrinėjo pareiškėjo prašymus bei skundus ir motyvuotai juos atmetė. Nepalankūs pareiškėjui prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesiniai sprendimai negali būti vertinami formaliai, kaip pažeidžiantys pareiškėjo teises ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis pagrįsta, motyvuota, atsakanti į esminius pareiškėjo skundo argumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 p., 214 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.