Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-491-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-13
Bylos Nr.
1A-1-491-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Meidus (pirm.), Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
A. T.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-491/2014Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant :prokurorui Aurelijui Navickui,gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl 2009 m. liepos 7 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 150 str. 3 d. – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 149 str. 3 d. – laisvės atėmimu 5 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2008-10-08 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme, ir A. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. T. nuteistas už tai, kad pasikėsino seksualiai prievartauti nepilnametę N. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei ją išžagino, o būtent : 2008 m. balandžio 19 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, užsimojęs šiferio nuolauža grasino panaudoti fizinį smurtą, taip atimdamas galimybę jai priešintis, nusivedė nepilnametę N. L. į negyvenamą pastatą, kur išsitraukęs savo lytinį organą ir reikalaudamas „čiulpti“ pasikėsino prieš jos valią tenkinti savo lytinę aistrą oralinio sąlyčio būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi sutrukdė S. L.; bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką minėtu laiku (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie tilto per (duomenys neskelbtini) upę, pasinaudodamas pirmiau pavartotu grasinimu panaudoti fizinį smurtą prieš nepilnametę N. L., prieš jos valią lytiškai su ja santykiavo.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-07-07 nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia, kad nusikaltimų jis nepadarė, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik melagingais N. L. parodymais, kuri turėdama savanaudiškų interesų jį apkalbėjo. Teigia, kad 2008-04-19 su N. L. lytinių santykių neturėjo ir prieš jos valią tenkinti savo lytinę aistrą oralinio sąlyčio būdu nesiekė. Ant N. L. kelnaičių buvo rasta jo sperma, nes, kaip jis sakė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, su N. L. yra anksčiau turėjęs lytinius santykius. Teismo nuosprendyje teigiama, kad jo duotus parodymus paneigia liudytojų parodymai, tačiau nė vienas liudytojas teisme neparodė, kad jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Apeliantas mano, kad teismas nepagristai liudytojo G. L. parodymus vertino kritiškai, nes jis vienintelis galėjo pasakyti teismui tiesą dėl jo santykių su N. L..

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, padarius BK 149 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 150 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas, o apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi melagingais nukentėjusiosios parodymais. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantas nuteistas už išžaginimą bei pasikėsinimą seksualiai prievartauti nepilnametę nukentėjusiąją N. L..

BK 149 str. 1 d. pateikta išžaginimo sąvoka, pagal kurią išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šio straipsnio 3 dalyje pateikta kvalifikuota išžaginimo sudėtis, kai išžaginamas nepilnametis asmuo. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Seksualinis prievartavimas baudžiamajame įstatyme apibrėžtas kaip lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle (BK 150 str. 1 d.). BK taip pat numato ir šio nusikaltimo kvalifikuotas sudėtis, kurių viena yra nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 3 d).

Nors apeliantas skunde tvirtina nesąs kaltas, jo kaltė yra pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais. O būtent, nukentėjusioji N. L. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, jog įvykio vakarą, jai būnant kartu su D. B. ir S. L., dviračiu atvažiavo A. T., kuris buvo neblaivus. Vėliau jis pasiūlė jai pasikalbėti, dėl ko jie nuėjo prie apleisto pastato. Ten nuteistasis jai pradėjo sakyti, kad ji turi patenkinti jį oraliniu būdu, tačiau ji nesutiko. Būdamas tuo nepatenkintas, A. T. pasiėmė šiferio nuolaužą ir pradėjo jai grasinti. Visa tai nutraukė atėjęs S. L., tačiau vėliau ji vėl sutiko pasikalbėti su A. T., kuris ja nusivedė į negyvenamą namą ir ten ištraukęs savo lytinį organą vėl liepė tenkinti jį oraliniu būdu. Tuo metu prašydama pagalbos ji parašė trumpąją žinutę D. B., kas vėl supykdė A. T.. Pastarasis dar kartą liepė jai čiulpti jo lytinį organą, tačiau jai vėl atsisakius ir išgirdus, kad ateina S. L., jis užsimovė kelnes ir pasakė, kad reikia eiti kitur. Tuo metu į šį negyvenamą pastatą atėjo S. L. ir pasakė, kad po miestelį važinėja policijos pareigūnai, dėl ko visi trys pradėjo eiti link tilto, o priekyje dar ėjo D. B. su V. K.. Tada A. T. S. L. pasakė, kad šis su D. B. ir V. K. palauktų autobusų stotelėje. Perėjus tiltą A. T. paėmė jos ranką ir liepė eiti į šalia kelio esančius krūmus, kur, liepęs nusirengti ir atsiklaupti keturpėsčiai, ją išžagino. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad tuo metu ji nesipriešino apeliantui, nes jo bijojo dėl prieš buvusių grasinimų su šiferio nuolauža. Po išžaginimo ji kartu su apeliantu ėjo prie likusių draugų, o einant A. T., matydamas, kad ji verkia, jos atsiprašinėjo bei liepė niekam apie tai nepasakoti. Nuėjus prie draugų D. B. iškart paklausė, kas atsitiko. Ji apie šį įvykį iš pradžių pasakė tik D. B., kuri apie tai papasakojo socialinei pedagogei, o pastaroji ir pranešė policijos pareigūnams (1 t., 94 – 96, 100 – 102, 104 – 105, 111 – 112 b. l.; 2 t., 133 – 135). Visas šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 113 – 119 b. l.). Taigi, nukentėjusioji nuosekliai dėstė aplinkybes, kad apeliantas įvykio metu ją vertė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu jai grasindamas panaudoti fizinį smurtą (buvo užsimojęs šiferio nuolauža), tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl to, kad išgirdo ateinantį S. L., bei vėliau ją išžagino. Apelianto tvirtinimas, kad tokius parodymus nukentėjusioji duoda iš savanaudiškų paskatų, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji nebuvo pareiškusi nei civilinio ieškinio, nei reikalo iš jo kokios nors kitokios materialinės kompensacijos ar patirtos žalos atlyginimo. Tai rodo, kad ji išvis atsisakė turtinių pretenzijų A. T., jog ji davė parodymus būdama nesuinteresuota gauti iš jo kokios nors turtinės naudos. Be to, netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais kolegija neturi pagrindo ir todėl, kad byloje nėra jokių duomenų, kad N. L. siekia tyčia apkalbėti nuteistąjį ar jam pakenkti.

Negana to, pirmiau išdėstytus nukentėjusiosios parodymus pavirtina kiti byloje esantys įrodymai. Įvykio vakarą kartu su nukentėjusiąja bei A. T. buvusių ir liudytojais apklaustų S. L., D. B., V. K. ir O. A. parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios N. L. parodymais. S. L. nuosekliai ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio vakarą pasibaigus šokiams jis kartu su V. K., D. B., N. L. ir O. A. stovėjo prie kultūros rūmų, kuomet dviračiu atvažiavo neblaivus A. T.. Vėliau visi nuėjo prie turgavietės, o A. T. pasikvietė N. L. pasikalbėti. Matė ir girdėjo, kaip A. T. buvo pasiėmęs pagalį ar nuolaužą, ja užsimojęs prieš N. L. bei rėkavo. Pats nuramino N. L., kuri buvo išsigandusi ir jį apsikabino. Jis taip pat nuramino ir A. T.. Tuomet pastarajam pasakė nemušti N. L. ir pats nuėjo važinėti A. T. dviračiu. Matė, kaip N. L. ir A. T. ėjo į negyvenamos sodybos kiemą. Maždaug po 10 minučių su V. K., D. B. ir O. A. nusprendė eiti namo, dėl ko nuėjo į tos sodybos kiemą ir vardu šaukė A. T.. Pastarajam nieko neatsakius pajuokavo, kad atvažiuoja policija. Tuomet iš kažkokio pastato išėjo A. T. ir N. L.. Po to visi ėjo namo per tiltą, tačiau A. T. liepė kitiems eiti į autobusų stotelę, o pats su N. L. atsiliko pasakęs, jog nori pasikalbėti su ja. Autobusų stotelėje palaukus apie 10 minučių D. B. paprašė nuvažiuoti su dviračiu pažiūrėti, kur užtruko A. T. su N. L.. Kiek pavažiavęs link tilo pamatė juos ateinančius. Vėliau, einant namo, matė, kad N. L. buvo susinervinusi, mažai bendravo (1 t., 125-127 b. l.). Tokius parodymus S. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje bei nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., 132 – 133, 134 – 141 b. l.). Liudytoja D. B. nurodė, kad įvykio vakarą N. L. išties buvo nuėjusi pasikalbėti su A. T. ir su juo pasilikusi du kartus. Iš jos parodymų matyti, kad pirmą kartą N. L. nuėjusi su A. T. atsiuntė jai trumpąją žinutę, kad ji ateitų prie kažkokio raudono pastato, tačiau nežinodama, kur tai yra, ji pasakė apie tai S. L. ir pastarasis ten nuėjo. Kiek vėliau, po pokalbio su nuteistuoju, N. L. grįžo apsiverkusi, visą kelią einant namo tylėjo ir verkė, o grįžusi namo pasakė, jog A. T. buvo išprievartauta. Dėl to ji po kelių dienų pasiūlė N. L. nueiti pas socialinę pedagogę ir apie tai papasakoti (1 t., 142 – 143, 145 – 147 b. l.; 2 t., 138 – 139 b. l.). Liudytojai A. K. ir O. A. tvirtino, jog įvykio vakarą jiems ir D. B., N. L. bei S. L. būnant prie kultūros namų atvažiavo neblaivus A. T., kuris vėliau ėjo pasikalbėti su N. L.. Papildomai A. K. nurodė, jog vėliau, O. A. išėjus, jiems visiems einant namo, A. T. ir N. L. vėl buvo atsilikę, dėl ko jų laukė autobusų stotelėje (1 t., 148 – 150, 151 – 152 b. l.; 2 t., 139 – 140 b. l.). Liudytoja E. S. parodė, jog pati N. L. jai papasakojo, kad 2008 m. balandžio pabaigoje ją išprievartavo A. T. (1 t., 155 – 156 b. l.; 2 t., 142 – 143 b. l.), o liudytoja apklausta D. S. nurodė, jog apie tai sužinojusi iš D. B., ji pasikvietė pasikalbėti N. L. ir iš jos išgirdo, kad A. T. ją išprievartavo (1 t., 159 – 161 b. l.; 2 t., 140 b. l.). Taigi, visi pirmiau aptarti liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje dėl esminių įvykio vakaro aplinkybių bei patvirtina nukentėjusiosios N. L. parodymus, kad įvykio vakarą nuteistasis nuosekliai ir kryptingai siekė pasilikti su nukentėjusiąja, kvietėsi ją pasikalbėti į nuošalias vietas (apleistą pastatą, nuošalią vietą prie upės), stengėsi atsilikti nuo draugų kompanijos. S. L. konkrečiai matė kaip nuteistasis šaukė ant nukentėjusios, buvo užsimojęs pagaliu ar gabalu šiferio, kas rodo, jog nebuvo jos atžvilgiu nusiteikęs geranoriškai. Nukentėjusioji iš karto SMS žinute paprašė pagalbos, būtent dėl to S. L. ir buvo paprašytas pažiūrėti, kur nuteistasis su N. L. bei ką jie veikia. Grįžusi prie draugų kompanijos ji buvo apsiverkusi, išsigandusi. Visi šie įrodymai drauge leidžia atmesti nuteistojo parodymus, kad jis įvykio vakarą nebuvo pasilikęs su nukentėjusiąja, nėjo su ja į negyvenamą sodybą ir prie tilto esančius krūmus, kad jis perėjęs tiltą kartu su nukentėjusiąja tik buvo sustojęs nusišlapinti, ir pagaliau – kad jis nesikėsino nukentėjusiosios seksualiai prievartauti ir jos neišžagino.

Byloje esanti specialisto išvada Nr. S 347/08 (01) vienareikšmiai įrodo, kad ant N. L. kelnaičių rasta sperma 99,9999999999% tikimybe priklauso nuteistajam (1 t., 29 – 36 b. l.). Svarbi yra ir teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės išvada, kad nukentėjusioji N. L. galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, o atsižvelgiant į jos individualias psichologines savybes ji įvykio metu negalėjo aktyviai priešintis A. T.. N. L. neturi atminties sutrikimų, jai nebūdingas padidintas polinkis meluoti, ji neturi psichikos sutrikimų (1 t., 58 – 60 b. l.). Tokiu būdu ir objektyvūs bylos duomenys rodo, kad įvykio dieną A. T. turėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja, ir kad šie santykiai buvo prievartiniai. Netikėti nukentėjusiosios parodymais kolegija, taip pat kaip ir pirmos instancijos teismas, taip pat neturi pagrindo.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad A. T. buvo užsimojęs prieš ją šiferio nuolauža bei ant jos rėkė leidžia tvirtinti, kad tokie nuteistojo veiksmai yra grasinimas panaudoti fizinį smurtą prieš N. L. bei tokiu būdu gali būti palaužiama asmens valia bei atimama galimybė priešintis. Tai, kad N. L. būdama nuvesta į negyvenamą sodybą atsisakė tenkinti A. T. lytinę aistrą oraliniu būdu bei kreipėsi pagalbos rašydama trumpąją žinutę draugei D. B. ir prašė jos ateiti prie pastato, rodo, kad būtent tokiu būdu nukentėjusioji bandė tokiu būdu priešintis A. T. prievartai. Nuteistasis puikiai suprato nukentėjusiosios nenorą tenkinti jo lytinę aistrą bei lytiškai santykiauti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog tarp pasikėsinimo seksualiai prievartauti N. L. iki jos išžaginimo praėjo pakankamai trumpas laiko tarpas, per kurį A. T. jos vienos nebuvo palikęs ir vis tiek pasiekė savo tikslą, t.y. S. L. sutrukdžius nukentėjusiajai prievarta patenkinti nuteistąjį oraliniu būdu, jis nusivedė ją į šalį, į nuošalią vietą ir ją išžagino. Įvykio metu A. T. buvo neblaivus, o nukentėjusioji žinojo, kad būdamas toks jis yra agresyvesnis – tai dar labiau patvirtina, jog tuo metu nukentėjusioji išties jautėsi kontroliuojama ir bijojo išprovokuoti agresyvius bei smurtinius A. T. veiksmus. Todėl, kolegijos vertinumu, žaginama N. L. nesipriešino būtent dėl to, kad jos valia buvo palaužta prieš tai buvusiu grasinimu panaudoti fizinį smurtą ir tuo metu ji bijojo A. T., nesistengė jam aktyviau priešintis, kad jis dar labiau nepradėtų smurtauti. Pagaliau, byloje esanti nuteistojo pokalbių išklotinė įrodo, kad po įvykio A. T., kalbėdamas telefonu apie šį įvykį su draugu, nurodė, kad „jeigu nekaltą taip“ (1 t., 73 b. l.) bei prašė G. L. jo tėvą nuvežti pas nukentėjusiosios tėvą, kad šis įkalbėtų N. L. atsiimti pareiškimą (1 t., 70 – 72 b. l.). Iš šių A. T. žodžių matyti, jog jis pats po įvykio puikiai suprato įvykio aplinkybes ir siekė, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas nukentėjusiajai atsiėmus pareiškimą. Kartu tai dar kartą patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir tvirtą jos poziciją nubausti nusikaltimus prieš ją padariusį asmenį.

Byloje nustatyta, kad A. T. iki įvykio gerai pažinojo nukentėjusiąją, lankėsi pas ją namuose, bendravo ne tik su ja pačia, tačiau ir su jos draugais bei tėvu. Tai leidžia tvirtinti, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė A. T. nusikalstamas veikas kvalifikuojantį požymį, t. y. kad jis jam inkriminuotus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui. Iš apeliacinio skundo skundo matyti, kad nuteistasis to iš esmės ir neginčija.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ir nuteistojo skundo argumentą, kad ant nukentėjusiosios kelnaičių rasta jo sperma yra likusi iš anksčiau, kuomet jis su N. L. turėjo lytinius santykius. Nukentėjusioji N. L. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, jog anksčiau su A. T. lutiškai nesantykiavo, o tą kartą, kai pastarasis buvo atėjęs į jos namus, tuo metu ten buvo E. S., S. L., G. L. ir jos tėvas A. L., viena su A. T. ji pasilikusi nebuvo (94 – 96, 100 – 102, 104 – 105, 111 – 112 b. l.; 2 t., 133 – 135 b. l.). Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Liudytoja E. S. parodė, kad tą kartą, kai pas N. L. į namus buvo atėjęs A. T., kartu buvo ne tik ji, tačiau ir nukentėjusiosios tėtis, S. L. bei G. L.. Ji buvo pasilikusi nakvoti pas N. L. ir žino, kad A. T. iš ten išėjo nelydimas N. L., o būdamas namuose nei prie vienos iš jų nesikabinėjo ir N. L. su juo dviese niekur nebuvo išėjusi (1 t., 155 – 156 b. l., 2 t., 142 – 143 b. l.). A. L. taip pat tvirtino, kad anksčiau, iki įvykio, A. T. buvo atėjęs pas dukrą, tačiau tuo metu buvo ne tik jis pats, tačiau ir kitų asmenų (1 t., 123 – 124 b. l., 2 t., 135 – 138 b. l.). Šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad nukentėjusioji N. L. tąkart išties niekur su A. T. išėjusi ar pasilikę dviese nebuvo, dėl ko nėra pagrindo netikėti ir jos parodymais, kad jiedu neturėjo ir jokių lytinių santykių. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo parodymai dėl šio įvykio nėra nuoseklūs, todėl abejotini. O būtent, apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių jis nurodė, kad tą kartą su N. L. lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu jos namuose (2 t., 8 – 10 b. l.); vėlesnėje apklausoje jis jau tvirtino ką kitą, t. y., kad su ja abipusiu sutikimu ir netgi jos iniciatyva turėjo lytinių santykių prie kažkokio balto lyg ir apleisto pastato, kai N. L. jį lydėjo į namus (2 t., 13 – 15 b. l.). Nors G. L. parodė, kad tą kartą, kai su A. T. jis buvo pas N. L., pastaroji išėjo iš savo namų juos palydėti, atsiliko su A. T., kuris vėliau grįžęs papasakojo, kad lytiškai su ja santykiavo. Be to, šis liudytojas nurodė, jog A. T. su N. L. atsiliko būtent prie balto pastato. Matyti, kad liudytojas identiškai atkartojo apelianto parodymus, kas, atsižvelgiant į tai, jog jis ir A. T. yra draugai, leidžia pagrįstai manyti, jog toks liudijimas yra tik siekis padėti A. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nors nuteistasis apeliaciniu skundu atskirai neskundžia jam paskirtos bausmės, tačiau teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas A. T. paskyrė tinkamas bausmes, tinkamai taikė bausmių subendrinimo institutą, pagrįstai į paskirtą bausmę įskaitė laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme bei visą atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką, taip pat tinkamai išsprendė kitus klausimus. Matyti, jog A. T. teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, o bendrindamas jas taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą ir prie griežčiausios bausmės pridėjo tik pakankamai nedidelę švelnesnės bausmės dalį (1 metus). Be to, apylinkės teismas, bendrindamas nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirta už BK 281 str. 6 d. numatyto nusikaltimą, taip pat taikė švelnesnį bausmių sudėjimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, įskaitydamas visą, pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Tokiu būdu, kolegija pripažįsta, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra ir teisėtas, ir pagrįstas, jokių esminių BPK reikalavimų teismas nepadarė, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Artūras RidikasEvaldas Vanagas