- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- I-3253-422/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tvirtino, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie kamerų gyvenamuosius plotus, jose buvusį asmenų skaičių, yra neteisingi. Nurodė, kad kamerose trūko kėdžių, buvo nesilaikoma higienos reikalavimų, t.y. kamerose buvo tarakonų, dezinsekcija buvo atliekama tik po kelių prašymų pateikimo, kamerų apšvietimas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų. Kameroje Nr. 305 nebuvo langų, todėl trūko oro, ventiliacijos. Jo kalinimo metu pasivaikščiojimo kiemeliai dar tik buvo dažomi, teniso kambariu ir sporto kiemeliu galėjo naudotis tik du mėnesius per visą buvimo laiką, nes jie buvo įrengti vėliau. Dėl tokių kalinimo sąlygų tarp suimtųjų kildavo konfliktai.
Kalinimo sąlygas Kauno TI pareiškėjas laiko nežmoniškomis, žeminančiomis ir kankinančiomis, dėl to patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, pasireiškusius baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, sutrikusiu miegu ir kitais nepatogumais, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.
Nurodė, kad vis dar atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal tą patį nuosprendį, todėl prašo netaikyti jo reikalavimui sutrumpintos trejų metų ieškinio senaties. Paaiškino, jog anksčiau į teismą nesikreipė dėl to, kad buvo paimti visi jo tapatybę patvirtinantys dokumentai, todėl, jeigu ir būtų prisiteisęs iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, priteistų pinigų negalėtų gauti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą (b.l. 9-14) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pripažino, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Pažymėjo, kad Kauno TI kameros įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių rengimo ir eksploatavimo taisyklės. Kamerų dirbtinis apšvietimas, sanitarinio mazgo įranga atitinka teisinį reglamentavimą. Kamerose yra įrengti langai, užtikrinantys natūralią dienos šviesą, tačiau dėl neteisėtų Kauno TI laikomų asmenų ir jų bendrininkų veiksmų dalis kamerų langų padengti apsaugine plėvele. Kauno TI yra sudariusi sutartį su Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotimi dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo, sutarties sąlygos yra vykdomos. Pareiškėjas pretenzijų, skundų dėl buitinių parazitų kameroje buvimo ginčo laikotarpiu nėra pateikęs. Pažymėjo, kad Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, du sporto kiemeliai, teniso kambarys, taip sudarant sąlygas suimtųjų (nuteistųjų ) fiziniam aktyvumui. Kartą per savaitę suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaroma galimybė pasinaudoti pirtimi ar dušu. Pareiškėjas dėl fizinės sveikatos sutrikimų nesiskundė, patikrinus 2011 -2012 m. ambulatorinių priėmimų apskaitos žurnalo įrašus, duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi dėl psichikos sveikatos sutrikimų nerasta. Kauno TI nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti – žalos ir priežastinio ryšio tarp jo laikymo sąlygų Kauno TI ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. gegužės 28 d., jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis, t.y. perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose.
Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, jog nesutinka, kad jo reikalavimui būtų taikomas ieškinio senaties institutas. Teigė, kad iki šiol atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal tą patį teismo nuosprendį, todėl jo skundo reikalavimui negali būti taikoma sutrumpinta trejų metų ieškinio senatis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl ieškinio senaties termino jo reikalavimui netaikymo, atmestini, kaip nepagrįsti.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno TI pradžios. Skunde pareiškėjas nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė dvasinius sukrėtimus, neigiamos išgyvenimus, pasireiškusius baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, sutrikusius miegu ir kitais nepatogumais. Jei pareiškėjas jautė tokį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sąlygų į Kauno TI administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Kauno TI administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. gegužės 28 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 24 d. (b.l. 4), todėl praleido terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. pareikšti.
Motyvuojamoji dalis
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą neprašė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, nes iš jo buvo paimti visi jo asmens dokumentai, todėl manė, kad negalės gauti jam teismo priteistų pinigų.
Teismo nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė – nesikreipimas į teismą, manant, kad neturint asmens dokumentų, jis negalės disponuoti teismo priteistais pinigais, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažinta svarbia priežastimi, objektyviai sutrukdžiusia jam kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu, todėl nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui. Objektyvių duomenų, pagrindžiančių svarbias nesikreipimo į teismą priežastis, pareiškėjas nepateikė.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (Įstatymo įgyvendinimas), teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.