Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-05 · Administracinė byla Nr. I-2759-1063/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
I-2759-1063/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00978-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 20.2.3.1Neturtinė žala
Administracinė byla Nr. I-2759-1063/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00978-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1.; 20.5.1.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1.Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Nurodo, kad Departamento 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-162 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas buvo perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN). Pareiškėjo teigimu, Departamentas, priimdamas Nutarimą, pažeidė pareiškėjo teisę būti arčiau šeimos, suvaržė pareiškėjo socialinius ryšius su šeimos nariais, taip pat pareiškėjas tolimesnės bausmės atlikimui buvo perkeltas į neparuoštą tam aplinką. Buvo patalpintas į kamerą baudos izoliatoriuje. Kamera drėgna, oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis neatitiko Higienos normos 76:2010 26 punkto reikalavimų. Šaltuoju metu turi būti 18-22 C, tačiau kameroje temperatūra neviršijo 14-15 C. Taip pat nesilaikyta minėtos Higienos normos 56 ir 62 punktų reikalavimų (ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių). Kameroje yra du langeliai, kurių dydis 36 x 36 cm. Tuo tarpu Higienos normoje 134:2015 numatyta, kad langai turi būti ne mažesni nei 80 x 80 cm.

4. Pareiškėjo nuomone, Alytaus PN nėra pilnavertiškai pasiruošę vykdyti resocializacijos programas nuteistiems iki gyvos galvos bausme. Pareiškėjui nesuteikiamas 8 val. užimtumas.

5. Pabrėžė, kad tokiais veiksmais Departamentas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį ir pareiškėjui sukėlė emocinę žalą.

6. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Nurodo, kad nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnis, taip pat Departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos. Pažymėjo, kad Teisingumo ministras 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 yra patvirtinęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planą (toliau – ir Planas), kuriuo pavesta užtikrinti Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimą į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas. Departamentas, priimdamas Nutarimą, rėmėsi minėtu teisiniu reglamentavimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus.

8. Dėl prašomos priteisti žalos nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie pareiškėjo patirtus išgyvenimus, patirtą pažeminimą, psichinės sveikatos pablogėjimą ir pan. Pabrėžė, kad pareiškėjas neįrodė Departamento neteistų veiksmų, kurie galėtų būti pagrindu žalai priteisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos pareigos pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais Departamento veiksmais. Departamento veiksmų neteisėtumą pareiškėjas grindė tuo, kad Departamentui priėmus Nutarimą, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Alytaus PN, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti arčiau šeimos, suvaržyti socialiniai ryšiai su šeimos nariais, pareiškėjas buvo perkeltas į kalėjimui neparuoštą aplinką, t. y. Alytaus PN kamera, į kurią buvo perkeltas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų, įstaiga nėra pilnavertiškai pasiruošusi vykdyti resocializacijos programas nuteistiesiems iki gyvos galvos bausme. Pareiškėjo nuomone, būtent Departamento veiksmai (Nutarimo priėmimas) ir sąlygojo Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą bei sukėlė pareiškėjui emocinę žalą, kurią prašė atlyginti pinigais.

10. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, kurio pirma dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan. ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti, kuris būtent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012 ir kt.).

12. Kaip nustatyta iš skundo argumentų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš Departamento veiksmų priimant Nutarimą (pareiškėjo perkėlimas į kalėjimui iki gyvos galvos nepritaikytą įstaigą (kamerą) buvo įvykdytas Nutarimo pagrindu)), todėl, siekiant įrodyti Departamento veiksmų neteisėtumą, būtent pareiškėjui kyla pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp priimto Nutarimo ir kilusios žalos.

13. Nustatyta, kad Nutarimas, kurio teisėtumas byloje nėra nagrinėjamas (pagrindas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartis), buvo priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 12 punktu, bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planu.

BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta (2018 m. gruodžio 17 d. redakcija), kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Aprašo 12 punkte nurodyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo. Iš į bylą pateikto Teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 patvirtinto Plano matyti, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali būti perkeliami į pataisos namus.

14. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Departamento direktoriui įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę, atsižvelgiant į atitinkamas (išimtines) aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. BVK 69 straipsnio 4 dalis aiškiai įtvirtina, kad įvykus atitinkamoms aplinkybėms būtent Departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė parinkti kitus pataisos namus. Aptartas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos.

15. Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Alytaus PN, buvo priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu, taip pat ir pats Nutarimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jokiais įrodymais neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas, yra neteisėtas ir negaliojantis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, atliko neteisėtus veiksmus. Darytina išvada, kad pareiškėjas Departamento veiksmų – Nutarimo priėmimas, neteisėtumo neįrodė.

16. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, pažeidė pareiškėjo teisę būti arčiau šeimos, suvaržė pareiškėjo socialinius ryšius su šeimos nariais, taip pat pareiškėjas tolimesnės bausmės atlikimui buvo perkeltas į neparuoštą tam aplinką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nors ir nurodo, kad dėl jo perkėlimo į Alytaus PN buvo suvaržyti jo socialiniai ryšiai su šeimos nariais, tačiau, kaip konkrečiai tai pasireiškė pareiškėjas nedetalizavo. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie socialinių ryšių suvaržymą. Pareiškėjas iš esmės nenurodė, kaip pasikeitė (kaip pablogėjo) jo socialiniai ryšiai su šeimos nariais.

17. Pareiškėjas nurodo, kad Departamentui priėmus Nutarimą, jo kalėjimo sąlygos buvo ženkliai pablogintos. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokioje konkrečiai kameroje, jam atvykus į Alytaus PN, jis buvo patalpintas, o skundą šiuo aspektu grindė tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais (kameroje drėgna, oro temperatūra, santykinė drėgmė, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų, ant sienų, lubų yra pelėsių, langai per maži ir pan.).

18. Iš į bylą pateikto Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) 2019 m. balandžio 12 d. rašto Nr. (1-124.80)2-18384 matyti, kad Centras, siekiant įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atliko Alytaus PN kamerų tipo patalpos Nr. 29 patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad oro temperatūra, dirbtinis apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 45–46, 72). Taip pat Alytaus PN buvo įpareigoti iki nustatyto termino pašalinti HN 134:2015 16 ir 39 punktuose nustatytus pažeidimus. Alytaus PN 2019 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 363-608 pareiškėją informavo apie pareiškėjo individualų socialinės reabilitacijos planą, jo įgyvendinimą, priežiūrą ir tęstinumą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs nurodytus raštus. Skunde teismui pareiškėjas tik bendrai nurodė priešingas aplinkybes, nei nurodyta raštuose, tačiau minėtuose raštuose pateiktų duomenų neteisingumo jokiais svariais įrodymais priešingai neįrodė. Pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė žala, kuri, kaip teigia pareiškėjas, jam atsirado dėl netinkamų higienos sąlygų, jam kalint Alytaus PN kameroje.

19. Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl neteisėtų Departamento veiksmų, kurie, kaip teigia pareiškėjas, sąlygojo jam kilusią žalą, pasireiškusią socialinių ryšių ribojimu, kalėjimo sąlygų pabloginimų ir kt. (Nutarimo pasekmės). Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Išnagrinėjus administracinę bylą nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kilusią iš Nutarimo priėmimo, yra neįrodytas, nes pareiškėjas neįrodė Departamento neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundo argumentais neįrodė Departamento neteisėtų veiksmų fakto, todėl pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą. Neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (šiuo atveju neteisėtų veiksmų), kitų sąlygų įrodinėjimas iš esmės nėra tikslingas. Pabrėžtina, kad pareiškėjas neirodė ir jam iš Nutarimo kilusių neigiamų pasekmių (padarytos žalos) fakto.

20. Papildomai pažymėtina, kad dėl žalos, kuri galėtų būti kildinama dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų, kurie pasireikštų konkrečių kalinimo sąlygų neužtikrinimo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (pagal Alytaus PN buveinės vietą).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Tomas Blinstrubis