Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-75-716/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
1-75-716/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
M. U.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Byla Nr. 1-75-716/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.1.; 1.1.3.2.;1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 3 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant prokurorei Inetai Jurešienei, gynėjams advokatams Edmundui Jankaičiui, Lionei Musteikienei, Vidai Povilaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. U., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ,vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, neteistas (2007-07-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis Didžiojoje Britanijoje firmoje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,

D. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. U., S. M. ir D. L. 2010-05-02 apie 4.20 val., Šiaulių mieste, viešojoje vietoje, naktiniame klube (duomenys neskelbtini) veikdami kartu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, tai yra bendrai suduodami nukentėjusiajam A. M. ne mažiau dvylikos smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam A. M. odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje ir kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas dešinėje sprando pusėje, pereinantį į petį ir apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, A. M. M. U. pargriovus ant žemės, tokiu būdu bandant jį sulaikyti, M. U. įkasdamas A. M. į dešinės rankos trečią pirštą, tuo padarydamas jam kastinę žaizdą ir odos nubrozdinimus dešinės rankos trečiajame piršte, po to nukentėjusiajam E. G. bandant išlaisvinti A. M. pirštą iš M. U. burnos, M. U. įkasdamas nukentėjusiajam E. G. į kairę plaštaką, tuo padarydamas jam poodinę kraujosrūvą kairėje plaštakoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, S. M. du kartus suduodant iš rankos kumščio į galvos sritį nukentėjusiajam E. G. ir vieną kartą suduodant rankos kumščiu nukentėjusiajam G. E. į veidą, tuo padarant G. E. muštinę žaizdą kairėje kaktos pusėje ir kairiame antakyje, kairės akies obuolio sumušimą su poodine kraujosrūvą kaktoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. U. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad susitiko su draugais, išgėrė vieną butelį brendžio ir išėjo į klubą. Klube įvyko konfliktas dėl merginos, kurią apsauga išprašė išeiti, o D. ją užstojo. Kilo konfliktas su apsaugos darbuotojais. Jis pamatė, kaip apsaugos darbuotojai muša D. Kažkuris apsauginis jį įstūmė į persirengimo kambarį, sakė nesikišti. Po to apsaugos darbuotojai mušė jį, sukišo pirštą į akis, todėl jis gindamasis įkando. D. apsaugos darbuotojai spardė kojomis ir paliko gulėti. Jis pripažįsta vieną kartą įkandęs į pirštą, galėjo ir smūgiuoti, pastumti apsaugos darbuotojus.

S. M. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susitiko su draugais, išgėrė, vėliau nuėjo į klubą, ten šoko. Po kurio laiko prie jo priėjo M. ir pasakė, kad spardo draugą. Tuomet jis nuėjo draugui padėti. Kaip smūgiavo, nepamena. Įvykius pamena, kai jau buvo nuovadoje. Kaltę pripažįsta, nes buvo per daug išgėręs, vienam apsaugos darbuotojui sudavė ranka ir pripažįsta, kad galėjo ir kitam suduoti. Dėl vartoto alkoholio visų įvykių nepamena.

D. L. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susitiko su draugais ir išėjo į klubą. Jis šoko su panele, kilo konfliktas tarp apsauginio ir panelės. Panelė perbrėžė apsauginiui kaklą, pastūmė jį. Tuomet kilo konfliktas tarp jo ir apsauginio. Jis pamena, kaip gulėjo ant žemės, vėliau jį išsivežė policija. Panelė buvo padauginusi gėrimų, griuvinėjo, apsauginiai įspėjo dėl tvarkos. Jis sudavė kelis smūgius gindamasis. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad jis apsauginį pastūmė. Kitų draugų jis nematė, nes gulėjo ant žemės. Buvo daug žmonių.

Nukentėjusysis G. E. teisme parodė, kad jie dirbo (duomenys neskelbtini), salėje šoko vienas iš kaltinamųjų U., jis buvo atėjęs su draugais. U. paprašė išeiti iš salės, nes salėje buvo tampoma mergina, verčiama ant stalo, mergina griuvo, jai kažkuris spyrė, tada visus tris draugus pašalino iš salės ir puolė visus tris perversti. Juos išvedė iš salės, tuomet ir prasidėjo susistumdymai. Kaltinamieji priešinosi, todėl jis laikė M. ir merginą. Mergina plūdosi, todėl jis bandė ją išprašyti už durų. Tada jam M. trenkė smūgį kumščiu. G. buvo su M., o U. su L. buvo atskirai. Pirmas buvo L., kiti du išėjo, reiškė nepasitenkinimą, puolė ant M. Jis su G. bandė juos skirti. Vieną jų paguldė, dar padėjo administratorius. Nuo smūgio jam akyse aptemo, bet sąmonės neprarado. Buvo iškviesta policija. Matė, kad pasipylė smūgių kruša M., kas M. sudavė dabar nepamena. Dėl G. jis taip pat nepamena. Muštynės vyko vestibiulyje. Vestibiulis yra ilgas, pašalinių žmonių buvo, jie stebėjo įvykį. Jis reiškia civilinį ieškinį 2000 Lt neturtinei žalai, nes buvo sužalotas, mėnesį laiko turėjo sveikatos problemos su akimis mėnesį, kaktoje buvo randai, migla akyse, viename darbe dėl to smūgio nedirbo, dirbo pagrindiniame darbe prie stebėjimo kamerų. Taip pat reiškia civilinį ieškinį 190 Lt turtinei žalai atlyginti, už švarką, kuris buvo sugadintas per grumtynes.

Nukentėjusysis E. G. teisme parodė, kad klube buvo jaunuolių kompanija, kurioje vienas iš jų su mergina elgėsi negražiai, jie buvo paprašyti išeiti iš salės. Išėjus iš jos, jie bandė per prievartą vėl į ją įeiti, jie jų neleido į vidų, šie buvo išgėrę. Iš pradžių laikant U. viskas buvo normaliai, tikslių aplinkybių nepamena tačiau vėliau prasidėjo konfliktas, prasidėjo muštynės. Viso mušėsi trys asmenys. Vienas M. įkando į ranką, kuris jis nepamena. Jis bandė jį atitraukti, tuomet šis ir jam kando, dar jis gavo 1-2 smūgius koja į žandikaulį, kas spyrė nežino. Jis tyrimo metu sakė tiesą, o dabar tiksliai visko nepamena, tyrimo metu jo duoti parodymai, yra tikslesni. Atvažiavusi policija pirmą kartą jaunuolių nepaėmė. Antrą kartą atvykę policijos pareigūnai vaikinus išsivežė, o jis tęsė darbą. A. M. sakė, kad yra sužalotas, kartu važiavo į ligoninę.

Savo parodymus tyrimo metu E. G. tvirtino parodymų patikrinimo vietoje (1 t., b.l. 156-159).

Liudytojas D. D. teisme parodė, kad prie įėjimo į klubą vaikinai kažką aiškinosi su apsaugos darbuotojais, tarp jų prasidėjo konfliktas, kažkuris pradėjo muštynes. Visų buvo po tris, prasidėjo toks susistumdymas, kažkuris vaikinas smūgiavo apsaugos darbuotojui. Jis puolė prie kaltinamojo L., nes pats gavo nuo jo smūgį į žandą, kumščiu. Jis L. laikė po to pervertė ant žemės, vėliau šis atsikėlė ir bandė bėgti. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad vaikinai su panele griuvinėjo salėje. Jie buvo perspėti dėl tvarkos. Kai jie nuvirto antrą kartą, buvo paprašyti išeiti. M. buvo su panele ir šis aiškinosi su apsaugos darbuotojais. Kuris pirmas pradėjo smūgiuoti, jis nepamena. M. buvo perkastas pirštas, nubrozdinimai. Kaip jis buvo sumuštas, jis nematė. Kai atvyko policija paėmė du vaikinus, tuomet jis matė kaip U. smūgiavo M.

Liudytojas A. E. teisme parodė, kad jis dirbo pietiniame rajone, kai gavo iškvietimą į klubą (duomenys neskelbtini). Atvykus ten buvo kitas ekipažas, jie atvažiavo į pagalbą kolegoms. Klube asmenys konfliktavo su apsaugos darbuotojais, vyko muštynės. Jis nepamena vieną ar du asmenis pristatė į VPK. Kolega M. nurodė, kuriuos asmenis pristatė. U. galėjo būti išvežtas, tačiau dabar jis to nepamena. Vežant asmenis buvo įvairių replikų, keiksmažodžių. Į mašiną sėsdami vaikinai nesipriešino.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad 2010 m. gegužės mėnesio 2 dieną klube (duomenys neskelbtini) buvo konfliktas apsaugos darbuotojų su lankytojais. Į įvykį nuvyko pagal pagalbos mygtuko signalą. Nuvykus du ar trys apsaugos darbuotojai laikė vieną, o du buvo žemiau sulaikyti. Kurie tai buvo vaikinai nepamenu. Juos pristatė į komisariatą. Kaip vaikinai elgėsi vežami, jis nepamena.

Nukentėjusysis A. M. tyrimo metu davė parodymus apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b.l. 173-175).

Iš akistatos protokolų matyti, kad tyrimo metu nukentėjusysis A. M. savo parodymus tvirtino 2010-08-12 suvedus akistaton jį ir įtariamąjį D. L. (2 t., b.1. 61, 62), 2010-09-29 suvedus akistaton jį ir įtariamąjį M. U. (2 t., b.1. 8-10).

Iš specialisto išvados matyti A. M. nustatyti sužalojimai: kastinė žaizda ir odos nubrozdinimai dešinės rankos trečiame piršte, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje ir kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos dešinėje sprando pusėje, pereinanti į petį ir apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 13 trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais paviršiais paveikus kairės ausies kaušelį, apatinio žandikaulio dešinio kampo sritį, sprandą, kairę alkūnę, dešinį dilbį ir dešinės rankos trečią pirštą. A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.1. 30).

Iš specialisto išvados matyti E. G. padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku paviršiumi paveikus kairę plaštaką. E. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.1. 32).

Iš specialisto išvados matyti G. E. padaryti sužalojimai: muštinės žaizdos kairėje kaktos pusėje ir kairiame antakyje, kairės akies obuolio sumušimas su poodine kraujosruva kaktoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę. G. E. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.1. 36).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrimo metu naktinio klubo (duomenys neskelbtini) direktorius E. G. pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu (1 t., b.1. 84).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu apžiūra (1 t., b.1. 85-90).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. G. tyrimo metu pateikė ausines (1 t., b.1. 95)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti apžiūrėtų ausinių požymiai (1 t., b.1. 96-99).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojas D. D. 2010-06-02 atpažino D. L., S. M. ir M. U., kaip asmenis dalyvavusius 2010-05-02 naktiniame klube (duomenys neskelbtini) vykusiose muštynėse (1 t., b.1. 103-107); nukentėjusysis A. M. 2010-08-12 atpažino D. L., kaip asmenį, kuris 2010-05-02 naktiniame klube (duomenys neskelbtini) buvo kartu su kitais dviem vaikinais, kurie jį sumušė. (1t., b.1. 108-110); nukentėjusysis A. M. 2010-08-12 atpažino S. M., kaip asmenį, kuris 2010-05-02 su D. L. ir dar vienu vaikinu, jį sumušė (1 t., b.1. 111-113); nukentėjusysis A. M. 2010-08-12 atpažino M. U., kaip asmenį, kuris 2010-05-02 kartu su D. L. ir S. M. jį sumušė ir įkando į pirštą (1t., b.1. 114-116); nukentėjusysis E. G. 2010-08-13 atpažino M. U., kaip asmenį, kuris 2010-05-02 klube (duomenys neskelbtini) su dviem savo draugais sumušė jo kolegą A. M., o vėliau kai jis su kolega G. E. ėmė ginti A. M., puolė mušti jį ir jo kolegą, M. U. jam įkando į kairės rankos nykštį (1 t., b.1. 117-119); nukentėjusysis E. G. 2010-08-13 atpažino S. M., kaip asmenį, kuris 2010-05-02 klube (duomenys neskelbtini) su M. U. ir dar vienu draugu sumušė jo kolegą A. M., jam kartu su kolega G. E. ginant A. M., puolė mušti ir jį su G. E. (1 t., b.1. 120-122); nukentėjusysis E. G. atpažino 2010-08-13 D. L. kaip asmenį, kuris 2010-05-02 klube (duomenys neskelbtini) kartu su M. U. ir S. M. sumušė jo kolegą A. M. (1 t., b.1. 123-125); nukentėjusysis G. E. 2010-08-16 atpažino S. M., kaip asmenį, kuris 2010-05-02 klube (duomenys neskelbtini) konfliktavo, po ko jam su kolegomis malšinant konfliktą, S. M. smūgiavo kumščiu į veidą ir prakirto kairįjį antakį (1 t., b.1. 126-128); nukentėjusysis G. E. 2010-08-16 atpažino M. U. kaip asmenį, kuris 2010-05-02 klube (duomenys neskelbtini) kartu su dviem savo draugais sukėlė konfliktą, ėmė mušti jo kolegą A. M. ir E. G. (1 t., b.1. 129-132); nukentėjusysis G. E. 2010-08-16 atpažino D. L. kaip asmenį, kuris 2010-05-02 klube (duomenys neskelbtini) kartu su savo draugais sumušė jo kolegą A. M. (1 t., b.1. 132-134).

Vertindamas surinktus baudžiamojoje byloje ir teisme ištirtus įrodymus remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu teismas konstatuoja, kad M. U., S. M. ir D. L. klube (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, pasipriešino apsaugos darbuotojams, vartojo fizinį smurtą A. M., E. G. ir G. E. atžvilgiu, juos sužalojo ir tokiu elgesiu padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Tokias faktines aplinkybes ir M. U., S. M. ir D. L. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodydamas teismas remiasi kaltinamųjų S. M. ir D. L., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais apie įvykusį konfliktą ir smurto naudojimo faktą, minėtais ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais ir specialisto išvada apie po įvykio nustatytus nukentėjusiesiems sužalojimus ir jų sunkumą. Teismas atmeta kaltinamojo M. U. parodymus apie tai, kad jis gynėsi nuo apsaugos darbuotojų ir tikslo pažeisit viešąją tvarką neturėjo, nes tokių aplinkybių nepatvirtina kiti duomenys byloje, tokie kaltinamojo parodymai neatitinka teismo nustatytos tiesos. Iš įrodymų visumos, duomenis jungiant į logiškai pateisinamą nuoseklią faktų grandinę akivaizdu, kad kaltinamieji įvykio metu buvo išgėrę, neadekvačiai realiai situacijai vertino įvykio aplinkybes, D. L. išprovokavus muštynes su apsaugos darbuotojais į jas įsitraukė ir M. U. bei S. M., ir visų jų veiksmai tiesiogiai susiję su kilusiomis pasekmėmis, t.y. sutrikdyta vieša tvarka.

Vertinant kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų turinį teismas atsižvelgia į esmines kvalifikacijai aplinkybes, o būtent jų objektyviai atliktus veiksmus, veikos paskatas ir sukeltas pasekmes. Kaltinamieji nukentėjusiesiems tyčiniais veiksmais, t.y. suduodami smūgius rankomis ir kojomis, M. U. įkasdamas ne vienam nukentėjusiajam, padarė klubo apsaugos darbuotojams specialistų nustatytus sveikatos sutrikdymus. Tokie kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – naktiniame klube, pasireiškė įžūlumu ir nepagarba klube buvusiems aplinkiniams bei aplinkai, dėl tokių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ką įrodo kilęs sąmyšis priverstinis policijos pareigūnų iškvietimas. Kaltinamųjų objektyviai atlikti veiksmai, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo kėsinamasi nusikalstamais veiksmais, įrodo jų tyčią ir chuliganiškas paskatas. Įvertinus visa tai teismas pripažįsta, kad M. U., S. M. ir D. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip viešos tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis M. U. (2 t., b.l. 96, 97, 98), S. M. (2 t., b.l. 113, 114, 115) ir D. L. (2 t., b.l. 131, 132) yra pakaltinami, todėl būdami įstatymo numatyto amžiaus jie pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas S. M. ir D. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes kiekvienas jų pripažino kaltinime nurodytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, savo kaltę, sutiko su padaryta žala ginčidami tik jos dydį.

Motyvuojamoji dalis

M. U. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Sunkinančiomis baudžiamąją atsakomybę aplinkybėmis kiekvienam kaltinamajam teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje, nes kiekvienas jų atliko nusikalstamos veikos objektyviai išvardintus veiksmus ir tuo prisidėjo prie kilusių pasekmių. Kitą jų baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, ką patvirtina asmens testo alkoholiui protokolai, nes kaltinamųjų atliktiems veiksmams ir įžūliam elgesiui akivaizdžiai turėjo įtakos vartotas alkoholio kiekis.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme numatytų pagrindų kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės – nenustatyta.

Skiriant bausmę kiekvienam kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kiekvieno kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į jų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. U. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis anksčiau neteistas (2 t., b.l. 83-849), tačiau teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t., b.l. 86-89), už administracinius teisės pažeidimus nebaustas (2 t., b.l. 93), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 92), yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 24), jo nusikalstamos veikos turinys ir veiksmų intensyvumas aiškiai pranoko kitų bendrininkų nusikalstamus veiksmus. Tokios nustatytos ir teismo įvertintos aplinkybės atsižvelgus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas leidžia teismui M. U. kaip pirmą kartą teisiamam ir dirbančiam asmeniui skirti bausmę piniginę baudą, jos dydį atsižvelgus į LR BK 61 straipsnio nuostatas nustatant arčiau bet žemiau sankcijos vidurkio.

S. M. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis anksčiau neteistas (2 t., b.l. 107), už administracinius teisės pažeidimus nebaustas (2 t., b.l. 111), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 110), dirbantis. Tokios nustatytos ir teismo įvertintos aplinkybės atsižvelgus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas leidžia teismui S. M. kaip pirmą kartą teisiamam ir pajamas gaunančiam asmeniui skirti bausmę piniginę baudą, jos dydį atsižvelgus į LR BK 61 straipsnio nuostatas nustatant žemiau sankcijos vidurkio.

D. L. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis anksčiau neteistas (2 t., b.l. 125), už administracinės teisės pažeidimus nebaustas (2 t., b.l. 129), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (2 t., b.l. 134), nevedęs. Tokios nustatytos ir teismo įvertintos aplinkybės atsižvelgus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas leidžia teismui D. L. kaip pirmą kartą teisiamam ir nedirbančiam asmeniui skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę viešuosius darbus, jų trukmę parenkant įvetinus LR BK 61 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į įstatymo numatytą laiką ir galimybę nuosprendį skųsti apeliacine tvarka, kardomosios priemonės kaltinamiesiems iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos ir naikintinos tik po jo įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis G. E. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 150 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 140). Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau CK) numato, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Įvertinęs tai teismas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta tinkamu ir pagrįstu. Vertindamas reikalavimą dėl turtinės žalos už suplėšytą švarką teismas nustatė, kad ši padaryta žala nėra neginčijamai įrodyta byloje: kaltinamieji šios žalos nepripažino, švarko suplėšymo kaip objektyviai atliktų ir įžūlių veiksmų kaltinamiesiems inkriminuota nebuvo, tokių aplinkybių neužfiksuota vaizdo įraše, tyrimo metu buvo pateiktos tik sugadintos ausinės (1 t., b.l. 95, 96-99). Dėl šios priežasties teismas nukentėjusiojo G. E. civilinį ieškinį šioje dalyje atmeta. Vertindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos teismas pripažįsta pagrįstomis nukentėjusiojo išsakytas aplinkybes dėl skausmo, sveikatos sužalojimo, ką patvirtina ir specialisto išvada. Įvertinęs visą tai bei kitus civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl neturtinės žalos turinio teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas ir privalo būti atlygintas. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, į kaltinamųjų kaltę (jos rūšį ir formą), kaltinamųjų turtinę padėtį. Tokiu būdu atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus teismas įsitikinęs pareikšto neturtinės žalos reikalavimo neatitikimu nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms, todėl civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina dalinai priteisiant mažesnę nei prašomą priteisti sumą, neturtinę žalą įvertinant 400 litų suma. Įvertinus tai, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje ir pasekmes nukentėjusiajam sukėlė bendrais veiksmais civilinis ieškinys šioje dalyje priteistinas solidariai iš M. U., S. M. ir D. L.

Nukentėjusysis E. G. tyrimo metu pareiškė pretenzijas prašydamas priteisti 400 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 149). Teisme E. G. atsisakė pretenzijų dėl neturtinės žalos, taip pat 300 litų dalies turtinės žalos už suplėšytą švarką. Vertindamas likusį 100 litų reikalavimą dėl turtinės žalos už sugadintas ausines ir raciją teismas nustatė, kad ausinės ir racija nepriklausė nukentėjusiajam, ir ši žala padaryta juridiniam asmeniui, t.y. firmai, kuri yra minėtų daiktų savininkė. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo tenkint šio nukentėjusiojo reikalavimo.

Nukentėjusysis A. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 163) . A. M. teisme nedalyvavo kaip civilinis ieškovas, teismas neturėjo galimybės išsiaiškinti ir įvertinti neturtinės žalos turinio bei pareikšto reikalavimo pagrįstumo, todėl vadovaujantis LR baudžiamojo proceso kodekso 252 straipsniu šį civilinį ieškinį palieka nenagrinėtu, kas suteiia teisę A. M. civilinį ieškinį dėl patirtos žalos pareikšti civilinio proceso metu.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 147,17 Lt žalos atlyginimo už gydymo išlaidas (1t., 39-40). Šis civilinis ieškinys įrodytas byloje esančiomis pažymomis (1t., b.l. 41-42), padaryta žala susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamųjų veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai iš solidariai iš M. U., S. M. ir D. L. priteisiant visą prašomą priteisti sumą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : CD diskas su vaizdo įrašu iš naktinio klubo (duomenys neskelbtini) (1t., b.1. 84-9016) sunaikintinas kaip menkavertis; ausinės, grąžintos nukentėjusiajam E. G. (1t., b.1. 95-102) paliktinos neribotai jo ar savininko nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

nusprendžia:

M. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 30 MGL (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. pagrindu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo laiką, t.y. 2010-05-02 dieną kaip sumokėtą 2 MGL dydžio baudą.

Kardomąją priemonę įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

S. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 16 MGL (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką, t.y. 2010-05-02 dieną kaip sumokėtą 2 MGL dydžio baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti viešuosius darbus 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant jį per tą laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 100 valandų).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. pagrindu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo laiką, t.y. 2010-05-02 dieną kaip atliktas šešias viešųjų darbų valandas.

Kardomąją priemonę įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš M. U., S. M. ir D. L. solidariai priteisti: G. E. 400 (keturis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimą, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 147,17 (vieną šimtą keturiasdešimt septinis litus ir septyniolika centų) turtinei žalai atlyginti.

A. M. civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diską su vaizdo įrašu sunaikinti, E. G. grąžintas ausines palikti neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas