Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-09-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-309-1033/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-09-12
Bylos Nr.
II-309-1033/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01870-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Pažeidėjas
S. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-309-1033/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01870-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 18.1; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. S.,suinteresuotam asmeniui (nukentėjusiajai) O. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs O. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2017 m. birželio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 12ANN-103344629-17 dalyje dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. B. 2017 m. gegužės 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą S. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jis 2017 m. balandžio 17 d., apie 21.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,93 promilės girtumas), viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidžiamai kibo prie aplinkinių žmonių, spardė Z. B. priklausantį šunį, t. y. kaip pažeidusiam Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį („Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas“) bei padariusiam administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16 dalyje, 481 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2017 m. birželio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 12ANN-103344629-17 (toliau – Nutarimas) S. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį ir nubaustas 50 eurų bauda, o administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį S. S. atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nesant pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Šalies argumentai

Pareiškėja (nukentėjusioji) O. K., būdama suinteresuotu asmeniu šioje byloje, nesutikdama su Nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama panaikinti Nutarimo dalį dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo ir išnagrinėti šį klausimą iš esmės. Skunde nurodė, kad ji nesutinka, jog S. S. atžvilgiu nutraukta byla dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Incidentas įvyko viešoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur S. S. demonstravo nepagarbą, elgėsi įžūliai, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, mosikavosi kumščiais prie pat veido grasindamas susidorojimu. Dėl tokių S. S. veiksmų ji patyrė šoką, išsigando, dėl ko jai buvo reikalinga medikų pagalba, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. S. S. elgesys buvo chuliganiškas, pasireiškęs tiesiogine tyčia. Tai patvirtina, kad be jokios priežasties buvo suspardytas šuo. Nėra aišku, kodėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje byla nutraukta, jeigu S. S. veiksmuose yra akivaizdūs administracinio nusižengimo požymiai – buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, tyčinis grasinimas susidoroti, tyčinis kibimas prie O. K., tuo labiau, kad S. S. buvo viešoje vietoje neblaivus. Pareigūnė, priimdama Nutarimą, tik paviršutiniškai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl akivaizdu, kad Nutarimo dalis dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo S. S. buvo nutraukta nepagrįstai.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2-asis veiklos skyrius atsiliepimu į skundą prašo palikti Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad Nutarimas yra priimtas įvertinus visus surinktus duomenis, yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje O. K. skundą palaikė ir paaiškino, kad 2017 m. balandžio 17 d. išėjo į lauką su šuniukais pasivaikščioti. Išėjo į gatvę iš nuosavo namo ir uždaro kiemo. Matė, kaip priešais ateina vyras su moterimi, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Palaukė kol šie asmenys praėjo, tada atidarė vartus ir su šuniukais išėjo į gatvę. Mažasis šuo aplojo S. S., todėl vyras supyko ir apsisukęs bei agresyviai eidamas link šuns, įsitvėręs į metalinę tvorą spardė šunį. Ji su šunimis norėjo pabėgti namo, bet nesugebėjo atsidaryti elektroniniu pulteliu vartų. S. S. spyrė šuniui 4-5 kartus. Ji per tą laiką spėjo surikti: „ką tu darai, už ką spardai šunį?“. S. S. atsisuko į ją, agresyviai eidamas pakėlė ranką prie pat jos veido ir pradėjo šaukti: „tu nežinai už ką? ką, tu nežinai už ką?“, bei liepė jai necenzūriniais žodžiais eiti iš ten, nes kitaip susidoros su ja. Iš viso S. S. elgseno ji suprato, kad nieko gero nebus, todėl pradėjo S. S. atsiprašinėti, net nežinodama už ką. Tuomet S. S. atleido ranką ir ji pabėgo. Viską matė ir stebėjo S. S. draugė, kuri nieko nesakė ir negynė. Parbėgusi namo sugebėjo M. B. tik pasakyti, kad apžiūrėtų šunį, kurį vyras suspardė. M. B. nieko nesuprato, nes ji nesugebėjo normaliai paaiškinti, dėl išgąsčio jai buvo užstrigusi kalba. Vėliau po 10-15 minučių, atsigavo ir papasakojo, kas atsitiko. Z. B. paklausus iš kurios pusės atėjo asmenys, ji parodė ir Z. B. nuėjo pas kaimynus, kurių namuose degė šviesa. Grįžusi Z. B. pasakė, kad jai reikia nueiti ir atpažinti ar tai tas asmuo. Jie ėjo keturiese: ji (O. K.), Z. B., M. ir M. B.. Dar nepilnai priėjus iki namo, išėjo moteris, kurią ji atpažino. Moters paprašė, kad pakviestų savo vyrą, tačiau ji kategoriškai atsisakė tai daryti, paaiškino, kad vyras neblaivus ir miega, siūlė ateiti rytoj. Jiems dar kartą paprašius pakviesti vyrą, moteris nenorom nuėjo ir pasakė, kad tuoj nusileis. Jie stovėjo apačioje, o vyras su moterimi buvo terasoje. Išėjus vyrui ji atpažino, kad tai tas pats asmuo. Tada M. B. paklausė vyro už ką spardė šunį. Vyras pradėjo bėgti laiptais šaukdamas: „aš jus pagausiu, aš jus užmušiu, aš jums parodysiu“ ir vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Jie visi išbėgo iš kiemo, kuris nebuvo aptvertas tvora. Ji su Z. B. išbėgo pro tą pusę, iš kurios atėjo, o M. su M. B. pro kitą pusę. S. S. nusivijo M. su M., o ji tuo metu su Z. B. iškvietė policiją. S. S. vijosi M. ir M., po to grįžo ir paleido savo šunį (vokiečių aviganį, kuris buvo už aptvaro). Kaip S. S. vijosi su metaliniu strypu M. su M., ji matė tik filmuotoje medžiagoje. S. S. tą strypą metė į M., kuriam pataikė ir dėl to jam buvo mėlynė ant šono. M. dėl sumušimo niekur nesikreipė. Video įrašas buvo pateiktas policijai. Po to jie keturiese prie savo namo tvoros laukė policijos. Atvykus policijos pareigūnams S. S. toliau agresyviai elgėsi. Jis šaukdamas ant jos (O. K.) necenzūriniais žodžiais ją įžeidinėjo, o pakeldamas kumštį prie jos veido, labai išgąsdino ir grasino susidorojimu. Ji patyrė didelį išgąstį ir šoką, dėl ko savaitę laiko negalėjo dirbti ir normaliai miegoti, todėl nesutinka, kad S. S. nepažeidė viešosios tvarkos. Įvykis buvo viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji buvo išėjusi iš namo kiemo, vartai uždaryti, ji net negalėjo pareiti namo, spaudė vartų pultelį, tačiau iš streso matyt spaudė ne tą mygtuką, nepavyko atidaryti vartų ir įleisti šunį, ar pačiai įbėgti. Šuo S. S. aplojo, tačiau už tai nebuvo pagrindo jį suspardyti. Ji pirmą kartą matė, kad žmogus gali būti toks agresyvus. Mano, kad jei ne jos atsiprašinėjimai, tai būtų ir pati fiziškai sužalota, nes jo kumštis buvo prie pat jos veido. Pažymi, kad abu šuniukus vedžiojo su pavadėliais, antsnukių nebuvo, nes jie reikalingi didesniems šunims. Šuniukas, kurį suspardė, buvo mažas maždaug 15 cm aukščio nuo žemės, o kitas didesnis - labradoras, tačiau šis nelojo. Jos naudoti pavadėliai išsitraukia apie 5-7 metrus, tačiau tas šuniukas, kuris aplojo nebuvo arti pribėgęs prie S. S., kad būtų galėjęs vyrą pasiekti, ir tikrai jam neįkando. Šis šuo niekam nėra įkandęs, jis nėra agresyvus, paloja kaip visi šunys ir tiek. Šuo, kuri suspardė S. S., priklauso Z. B., o kitas šuo (labradoras) - pareiškėjai. Įvykio metu ji (pareiškėja) buvo blaivi ir tikrai matė, kad šuo S. S. neįkando ir nebandė įkąsti, o tik aplojo. Iš pradžių, kai šuniukas išbėgo su ja iš kiemo, kiek jam leido pavadėlis bėgo link asmenų, bet asmenys buvo nuėję toliau. Šuo aplojo, tačiau prie pat pribėgęs S. S. nebuvo. Pats S. S. apsisukęs pradėjo agresyviai eiti link šuns. Šuo iki S. S. kojų atbėgęs nebuvo ir jis su ranka šuns nestūmė. Šuo iš karto parbėgo atgal pas ją, norėjo pro vartus bėgti namo, tačiau ji nesugebėjo atidaryti vartų, o priėjęs S. S. pradėjo spardyti šunį. Ji traukėsi, o S. S. agresyviai ėjo link jos. Ji matė, kad tikrai nepabėgs, abu šunys išsigandę, turėjo arba palikti šunis ir bėgti, arba atsiprašyti ir parbėgti namo. Tuo metu galvojo, kad S. S. ją sužalos fiziškai. S. S. žodžiai buvo necenzūriniai ir baisūs, matėsi įniršis jo akyse ir veiksmuose, o jo draugė stovėjo šalia ir viską matė, bet nieko nedarė. Viskas vyko prie 30-ojo namo ant važiuojamosios kelio dalies. S. S. veiksmai buvo nufilmuoti viešoje vietoje, nes matyti, kad yra kelias, važiuoja mašinos. S. S. nugriuvo ant kelio važiuojamosios dalies, kai metė pagalį. Jis krito ant rankų, todėl galėjo susižaloti ranką. Šuo į ranką jam tikrai neįkando. Bendravimas su policija vyko prie (duomenys neskelbtini) namo, kur jie laukė policijos. Viskas vyko gatvėje, policija atvažiavo ir pirma sustojo prie S. S., nes jis stovėjo pirmas gatvėje, paskui atvažiavo iki jų.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. paaiškino, kad skundžiamo Nutarimo neturi, baudą sumokėjo, jis sutiko su kažkokiais tai nusižengimais. Nurodė, kad jam reikėtų pusės metų pertraukos, kad galėtų susipažinti su byla. Jeigu Nutarimas neįsigaliojęs, tai kodėl jis tada sumokėjo baudą? Jeigu jis skųstų, tai turi visas nuotraukas, kad šuo vaikšto be pavadėlio, turi filmuotą medžiagą ir iškels baudžiamąją bylą. Po pertraukos, susipažinęs su skundu ir atsiliepimu į skundą, išklausęs nukentėjusios O. K. parodymus, paaiškino, kad jo sklypas yra 25 arų, ir kad asmenys ėjo jo sklype. Jie (O. K., Z. B., M. ir M. B.) buvo girti ir grasino jį užmušti ir tai buvo užfiksuota matant liudininkei jo žmonai. Policija objektyviai ir pakankamai griežtai išnagrinėjo bylą. Kadangi O. K. nori išvengti kaltės, todėl teigia, kad šuniukas buvo su pavadėliu ir sukūrė istoriją, kad ėjo pas jį. Ko eiti pas žmogų, pasiruošus filmuoti, norint užmušti žmogų? Jis pats kvietė policiją, tas kvietimas buvo dėl agresijos, kurią parodė jie keturiese ateidami į jo sklypą. Byloje yra įrodymai, kad šuo jį užpuolė. Įrodymų, kad jie visi buvo neblaivūs – nėra, tačiau kam gali kilti mintis atbėgti į sklypą su pagaliais, filmuoti. Žmona neapsikentė, jį pakėlė ir pasakė ką nors daryti. Jie patys jį puolė, tačiau niekas neįrašinėjo tokių dalykų. Žodžiais negali to įrodyti. Jis iš karto iškvietė policiją. Nesijautė visiškai girtas, bet buvo išgėręs. Jeigu kažkas suspardė šunį, tai kitą dieną galima išsiaiškinti. Tačiau jie elgėsi įžūliai, pas jį atbėgo, todėl jis iškvietė policiją. Jie pradėjo kviesti policiją, supratę, kad jis iškvietė policiją. Policija pirmiausia atvažiavo pas jį. Yra daug įžūlaus melo ir nepagrįstų dalykų, policija tai išaiškino objektyviai. Buvo jo pareiškimas dėl šuns įkandimo, buvo apklausti liudininkai ir jo žmona. Jis priešinosi policijai, nes nesuprato kur pateko. Kvietė policiją dėl to, kad jį norėjo tie asmenys primušti, o staiga pareigūnai jį surišo ir išvežė. Jam šuo buvo įkandęs į dešinę ranką, todėl jis kreipėsi į medikus. Tą šuniuką jau visi kaimynai norėjo nunuodyti, šuo visiems įkyrėjo savo puolimais. Atsimena kai jis metė pagalį, bet ant žemės nekrito, jį pastūmė, nes buvo keturiese. Jį stūmė ir jis krito ant asfalto. Jo sklypas dalinai aptvertas tvora. Jie atėjo pro vartus, filmavo jo teritorijoje, nors niekas neleido to daryti. O. K. jis nepuolė, tiesiog laikė ranką, į kurią buvo įkandęs šuo. Ta ranka jis gynėsi nuo šuns. Bijojo, kad yra dar šunų, kurie yra visiškai nevaldomi. Jeigu pareiškėja negali valdyti šuns su pavadėliu, tai šunys užpuola žmones. Šuniukas buvo be pavadėlio, jeigu būtų su pavadėliu, tai O. K. būtų galėjusi atitraukti tą šunį, jeigu jai brangus šuo. Minėtas šuo loja ir puola ant žmogaus, agresyvus būna visą laiką, žmonės negali praeiti. Pareiškėja išvedė šunį į lauką įžūliai, viešoje vietoje be pavadėlio ir antsnukio. Tai paliudijo ir jo žmona policijoje. Už keiksmažodžius, apie kuriuos buvo pasakyta pranešime, jau sumokėjo baudą.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko (apie posėdį pranešta tinkamai), jokių prašymų nepateikė, todėl skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.

Iš įvykio registracijos kortelių nustatyta, kad pranešėja Z. B. 2017 m. balandžio 17 d. 22.02 val. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieš 15 minučių prie namo įvyko konfliktas tarp pranešėjos dukros ir šalia gyvenančio kaimyno, kuris pranešėjos dukrą išvadino necenzūriniais žodžiais, spardė šunį. Laukia prie namo. S. S. 2017 m. balandžio 17 d. 22.07 val. pranešė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėją gatvėje prieš 5 minutes sumušė 4 vyrai ir 2 moterys (nepažįstami) bei užpuolė šuo. Nuo GPM atsisakė, laukia, ties kelintu namu nepasakė (b. l. 6-7). Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad abi konflikto pusės pristatytos į 1 PK, S. S. pasipriešino policijos pareigūnams (b.l. 7).

Iš policijos pareigūnų A. S. ir R. J. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 22.09 val., jiems kartu patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp kaimynų (kaimynas necenzūriniais žodžiais išvadino pranešėjos dukrą ir suspardė šunį). Vykstant nurodytu adresu, buvo gautas kitas iškvietimas, susijęs su prieš tai nurodytu adresu (pranešėją sumušė keturi vyrai ir dvi moterys). Atvykus prie (duomenys neskelbtini) juos pasitiko S. S., kuris teigė, kad buvo sumuštas toliau gatvėje esančių asmenų. S. S. teigė, kad yra visas kruvinas (buvo matyti kaktoje ir dešinės rankos delne įbrėžimai). Pasiūlius medikų pagalbą, jos atsisakė. Nuo S. S. sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, pasitiko O. K., M. ir M. B., Z. B.. O. K. paaiškino, kad jai vedžiojant šunis, kaimynas eidamas keliu ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, vėliau sugrįžęs puolė su pagaliu, dėl ko bėgdamas griuvo ir tuo metu susižalojo dešinės rankos plaštaką (yra vaizdo medžiaga nufilmuota M. B. mobiliuoju telefonu). Tuo metu S. S. agresyviai nusiteikęs, suspaudęs kumščius, artinosi link M. B.. Pareigūnams paprašius S. S. nusiraminti ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tapo dar agresyvesnis, pradėjo stumdytis su pareigūnais, pareigūnei A. S. ranka trenkė per dešinės rankos plaštaką, o pareigūną R. J., mosikuodamas rankomis pastūmė į krūtinę. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui ir teisėto reikalavimo nevykdymo buvo panaudota fizinė prievarta, S. S. uždėti antrankiai. Tolimesniam aiškinimuisi abi konflikto pusės pristatytos į 1 PK. Prie tarnybinio pranešimo pridedama metalinė lazda, su kuria S. S. puolė ir dėl ko krito bei save susižalojo (b. l. 8-9, 50).

2017 m. balandžio 17 d. paaiškinime S. S. nurodė, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 11 val., jam išėjus iš kaimynų, kur šventė Velykas, užpuolė šuo, kuris įkando jam į ranką. Sugrįžęs namo iškvietė policiją ir, atvažiavus ekipažui, nuėjo aiškintis su kaimynais. Policija jį griebė už plaukų ir ėmė tampyti po asfaltą, jo visa kakta ir rankos kruvinos, drabužiai suplėšyti. Pareigūnė spjaudė jam į veidą ir daužė galvą. Jis buvo surakintas antrankiais, nes šaukėsi pagalbos. Jam nesuteikė informacijos koks ekipažas buvo atvažiavęs (b. l. 10).

Apklaustas liudytoju 2017 m. balandžio 20 d. S. S. parodė, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 22.00 val., ėjo su G. J. iš kaimynystėje gyvenančio E. M. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, į namus (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs. Einant gatve prie jo lodamas pribėgo šuo, kuris bandė įkąsti į koją. Jis ranka nustūmė šunį, o šuo jam įkando į ranką. Dėl įkandimo į medikus nesikreipė. G. J. bendravo su šuns savininkais, klausė ar šuo skiepytas. Gatvėje buvo jis, G. J. ir šuo. Šuns savininkė buvo kieme už tvoros, jos nepažįsta, jam atrodo, kad jos nebuvo šalia šuns. Įkandus šuniui, jis gynėsi rankomis ir kojomis nuo šuns. Specialiai šuns sužaloti tikrai neketino. Šuo šioje vietoje nuolatos laisvai bėgioja neprižiūrimas. Jis nuolat pro tą vietą važiuoja automobiliu, tas šuo visada bėgioja ir agresyviai aploja, tenka šunį apvažinėti, kad nepakliūtų po ratais. Šuo, pamatęs, kad jis aktyviai ginasi, pabėgo į kiemą, o jis nuėjo namo ir atsigulė miegoti. Po kurio laiko, jį pažadino G. J. ir pasakė, kad atėjo keturiese su pagaliais aiškintis dėl šuns. G. J. siūlė ateiti tiems žmonėms kitą dieną, tačiau jie nenuėjo, o jis išėjęs bandė išvyti juos iš savo sklypo ir jie pabėgo. Jie jo nemušė, grasino, kad išdaužys langus ir jį primuš. Kas konkrečiai sakė nepamena, kažkuris iš vyrų. Dėl grasinimų jis paskambino policijai, kuri greitai atvyko. Jis nuėjo policijos pasitikti į lauką, gatvėje pareigūnams nurodė kur įvyko konfliktas. Pareigūnai nuvažiavo prie tų žmonių ir jis nuėjo prie jų. Eidamas girdėjo, kad jį apkandžiojusio šuns savininkė sakė, kad jis suspardė šunį. Jis pasakė, kad viskas buvo ne taip, kad šuo jį sukandžiojo. Jis kalbėjo garsiai, nes jautėsi nukentėjęs. Galimai dėl to pareigūnams pasirodė, kad jis yra agresyvus, todėl pareigūnai jam pasakė gultis ant žemės. Jis nesipriešino, bet ir nesigulė. Tada pareigūnai prieš jį panaudojo imtynių veiksmus ir uždėjo antrankius, pasodino į automobilį ir pristatė į 1 PK (b. l. 11).

Šalies argumentai

2017 m. balandžio 18 d. skunde S. S. nurodė, kad 2017 m. balandžio 18 d. 11 val. jam išėjus iš kaimynų, kur šventė Velykas, buvo užpultas kaimynų šuns. Jis gynėsi ir šuo jam įkando į ranką, todėl iškvietė policiją. Atvažiavęs policijos ekipažas matė, kad jis yra išgėręs, parvertė jį ant asfalto, tampė už plaukų (jis padarė galvos ir rankos, kur įkando šuo, traumų nuotraukas). Policininkė daužė kumščiu į galvą ir spardė jį, nukritusį ant žemės, tai matė kaimynai, pas kuriuos šventė Velykas. Prašo išsiaiškinti, kodėl jį sukandžiojo šuo ir mušė policininkai (b. l. 15).

2017 m. gegužės 18 d. skunde S. S. nurodė, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini)0 jį su G. J. agresyviai užpuolė šuo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio. Šuo įkando jam į ranką, nes jis atsitūpęs bandė šunį atstumti. Jokių šeimininkų ar kitų žmonių aplinkui nebuvo. Jis apsigynė nuo šuns ir kartu su G. J. grįžo namo. Dėl strypo prašo nurodyti, kur ir kada buvo rastas geležinis strypas. 2017 m. balandžio 17 d., apie 22.00 val., keturi piliečiai, pasivadinę šuns savininkais, atėjo į jo sklypą (duomenys neskelbtini) ir grasino susidoroti, reikalavo pakelti jį iš miego ir aiškintis. Šie asmenys grasino ir kamantinėjo G. J.. Prašo išsiaiškinti (b. l. 40-41).

2017 m. birželio 4 d. paaiškinime S. S. prašė pripažinti, kad savo veiksmais jis nepadarė administracinio nusižengimo ir neskirti baudos. Prašo pripažinti esminę aplinkybę, kad šuniui nespyrė, o buvo priverstas gintis, nes šuo jam įsikabino į kelnes. Šuo buvo palaidas, be pavadėlio ir be šeimininko. Įvykio metu ėjo dviese. Siekdamas atsikratyti šuns, gynėsi ir neperžengė būtinosios ginties. Išankstinio nusistatymo prieš šunis neturi, pats augina šunį. Vilniaus 1 PK vyksta incidento tyrimas dėl palaido (be pavadėlio ir šeimininko) šuns užpuolimo. Jį ir liudininkę apklausė tyrėjas A.. Prašo atsižvelgti, kad išdėstytos aplinkybės yra esminės ir baudos neskirti (b. l. 51).

Liudytoja G. J. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 21.00 val., kartu su S. S. išėję iš draugų, ėjo gatve (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būnant prie kaimynų namo, kurio numerio nežino, atbėgo palaidas šuo, panašus į taksų veislės, kuris lojo ir puolė S. S.. Šuo bandė kabintis į S. S. kelnių klešnę, todėl S. S. ranka ir koja bandė šunį nuvyti, tada šuo jam įkando į delną. Šuo nubėgo, o jie nuėjo namo. Tą patį vakarą, maždaug po pusvalandžio, į namus atėjo šuns šeimininkai – dvi moterys ir du vyrai. Šie asmenys, būdami namo kieme, prašė pakviesti S. S., kadangi norėjo su juo pasikalbėti kodėl jis nuskriaudė jų šunį. Ji asmenims nurodė ateiti ir visas aplinkybes išsiaiškinti kitos dienos ryte, prašė jų išeiti iš kiemo. Tačiau asmenys kategoriškai atsisakė ir teigė, kad bus dar blogiau. Ji pažadino S. S., kuris išėjo į lauką, kur tarp S. S. ir atėjusių asmenų įvyko žodinis konfliktas. Muštynių nebuvo, ji negirdėjo, kad asmenys grasintų S. S. susidorojimu. Ji pasiteiravo asmenų ar jų šuo vakcinuotas, į ką jai atsakė, kad taip. Buvo iškviesta policija (b. l. 43).

Šalies argumentai

2017 m. balandžio 17 d. skunde O. K. nurodė, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 21.00 val., išėjo pasivaikščioti su šuniukais į lauką. Priėjusi prie vartų, pamatė einančius moterį su vyru, kurie matėsi akivaizdžiai, kad buvo išgėrę. Palaukusi, kol jie nuėjo toliau, atsidarė vartus ir išėjo iš kiemo. Vienas iš šuniukų (taksų veislės) sulojo, tuomet išgėręs vyras atsisuko ir atbėgo prie to šuniuko bei stipriai spyrė jam su koja keturis kartus (prie pat namo tvoros). Ji pradėjo klausti už ką jį spardo, tada vyras pradėjo vartoti daug necenzūrinių žodžių ir eiti link jos. Ji išsigando, vyras ėjo link jos, ji traukėsi. Vyras ant jos rėkė ir necenzūriniais žodžiais liepė eiti iš ten, tuo pat metu užsimojo kumščiu ir ketino trenkti į veidą. Ji išsigando, pradėjo atsiprašinėti ir bėgti namo. Grįžusi apie tai pasakė draugui. Draugas su broliu ir mama išsiaiškino kur gyvena vyras ir jie visi nuėjo pas vyrą į namus pasikalbėti, kad taip daugiau nepasikartotų. Vyrui išėjus į kiemą paklausė, kodėl ją puolė ir už ką suspardė šuniuką. Tačiau vyras net nesileido į kalbas, agresyviai rėkė, visus vadino necenzūriniais žodžiais. Jiems atsitraukus toliau, vyras pradėjo agresyviai artėti prie M. B. ir jo brolio M. B.. M. ir M. atsitraukus, siekiant išvengti konflikto, vyras paėmė didelę šluotą ir pradėjo agresyviai pulti, rėkdamas ir mojuodamas šluota. B. atsitraukdami pradėjo filmuoti telefonu, o tuo metu agresyvus vyras bandė suduoti smūgį su šluota, bet kadangi buvo stipriai apsvaigęs, smūgiuojant jam susipynė kojos ir jis pats nukrito ant gatvės. Taip pat vyras stengėsi pasivyti ir ją su Z. B.. Pamatę, kad asmuo yra agresyvus ir neadekvatus, jie grįžo namo ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, minėtas asmuo ir toliau elgėsi agresyviai, pareigūnams stengiantis jį nuraminti, jis dar labiau suagresyvėjo ir ilgai priešinosi pareigūnams. Pareigūnai bandė jam uždėti antrankius, o jis rėkė, kad jį muša, šaukėsi pagalbos. Atėjus kaimynei, kurios vardo ir pavardės nežino, vyras šiek tiek nusiramino ir pasidavė pareigūnams (yra filmuota medžiaga). Agresyvus asmuo buvo išvežtas į PK. Šis vyras ją labai stipriai išgąsdino, kuomet necenzūriniais žodžiais rėkaudamas liepė iš ten dingti, nes kitaip būtų ją sumušęs, juo labiau suspardė mažą šuniuką. Pateikia liudytojų duomenis (b. l. 5).

Liudytoja O. K. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 21.00 val., išėjo į lauką pasivaikščioti su dviem šunimis (labradorų ir taksų veislės). Eidama link vartų pamatė, kad gatve eina vyras ir moteris, kurie matėsi akivaizdžiai, buvo neblaivūs. Ji sustojo prie vartų ir palaukė, kol vyras su moterimi praeis. Jiems nuėjus apie 5 metrus, ji išėjo pro vartus. Už vartų taksų veislės šuo kelis kartus sulojo. Vyras, kuris ėjo gatve atsisuko ir greitu žingsniu priėjęs prie jos ir šunų, pasilaikydamas už vartų, nieko nepasakęs, pradėjo spardyti taksų veislės šunį. Jam spardant šunį, ji klausė vyro už ką jis spardo šunį. Baigęs spardyti šunį, vyras ėjo link jos ir sakė: „tu nežinai už ką? Nori sužinoti už ką?“, priėjęs prie jos užsimojo ranka, ir ji būdama labai išsigandusi pradėjo vyro atsiprašinėti. Į ką vyras necenzūriniais žodžiais liepė jai dingti. Po šių žodžių ji atsitraukė nuo jo ir nuėjo į namus. Grįžusi namo pabandė M. B. paaiškinti kas įvyko lauke. Kai nusiramino, ji kartu su M. ir M. B., Z. B., nuėjo pas kaimyną, kuris gyvena jų gatvėje. Nuėję prie to vyro namo, lauke buvo ta moteris, kuri buvo kartu su tuo vyru, kuris spardė šunį. Jie moters paprašė, kad pakviestų vyrą. Vyras išėjęs į lauką, būdamas terasoje, juokėsi. Ji atpažino tą vyrą, kaip asmenį, kuris ją užpuolė. Vyras kažką pasakė ir pradėjo leistis laiptais žemyn, rėkė įvairius necenzūrinius žodžius ir bandė juos išvyti iš sklypo. Kai vyras lipo laiptais žemyn, ji kartu su Z. B. atsitraukė, o vyras pradėjo eiti link M. ir M.. Pamatęs, kad jų nepavys, pradėjo eiti link jos ir Z. B.. Jos pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir pasišalino į namus. Kas toliau buvo nežino. Būdama prie namų laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Dėl vyro suspardyto šuns kreipėsi į veterinarą, šuo yra gydomas. Patvirtina, kad nei labradoro, nei taksų veislės šunys vyrui tikrai negalėjo įkąsti ar kaip kitaip jo sužaloti. Dėl vyro elgesio ji patyrė labai didelį šoką, gydosi Antakalnio poliklinikoje, bijo išeiti į lauką (b. l. 20-21).

Liudytojas M. B. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 21.00 val., buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atėjo mama Z. B. ir pasakė, kad vyras suspardė taksų veislės šunį, ji eina pas kaimyną išsiaiškinti, koks tai buvo kaimynas. Grįžus mamai, kartu su broliu M. B., jo drauge O. K. ir mama, nuėjo pas vyrą, kuris suspardė jų šunį. Jiems būnant vyro kieme, vyras šaukė necenzūriniais žodžiais, bandė užpulti mamą ir O., o tai nepavykus, puolė jį ir brolį. O. pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir kartu su mama pabėgo namo. Jis su broliu M. į namus bėgo pro kitą pusę. Tas vyras pradėjo juos vytis rankoje laikydamas metalinę šluotą, kurią metė į jį, ir pataikė jam į sėdmenį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Mesdamas metalinę šluotą vyras neišlaikė pusiausvyros ir nukrito, o jis su broliu pabėgo. Dėl vyro tokio elgesio jis patyrė stresą ir šoką. Į gydymo įstaigą dėl sumušimo nesikreipė (b. l. 24).

Liudytoja Z. B. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 21.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jai būnant kambaryje, išgirdo triukšmą ir nusileido į pirmą aukštą. Ten pamatė išsigandusią O., kuri bandė paaiškinti kas atsitiko. O. paaiškinus, ji nuėjo pas kaimynus, kurių paklausė, ar pas juos svečiuose buvo vyras su moterimi. Kaimynai pasakė, kad buvo, tačiau jau išėjo, nurodė kur jie gyvena. Grįžusi namo kartu su O. ir sūnumis išėjo link to vyro ir moters namų. Priėjus prie namo, kieme stovėjo moteris, kurią O. atpažino kaip buvusią kartu su vyru, kuris užpuolė O.. Jie paprašė moters pakviesti vyrą. Išėjęs į kiemą vyras keikėsi necenzūriniais žodžiais ir bandė užpulti jos sūnus. Kai vyrui nepavyko užpulti sūnų, vyras puolė ant jos su O., dėl ko jos pradėjo nuo vyro bėgti. O. tuo metu skambino bendruoju pagalbos centro telefonu. Ji su O. parbėgo namo. Vyro elgesys konflikto metu buvo agresyvus, neadekvatus, stengėsi juos užpulti ir jiems pakenkti. Dėl vyro suspardyto šuns kreipėsi į veterinarijos gydyklą. Šuo buvo paimtas iš prieglaudos, yra vakcinuotas (b. l. 28-29).

Liudytojas M. B. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 21.00 val., buvo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kai iš lauko atbėgo jo draugė O. K., kuri buvo labai išsigandusi, sunkiai kalbėjo, drebėjo ir jam pasakė: „eik pažiūrėk kaip P., ją suspardė“. Jis bandė O. nuraminti, ji paaiškino kas atsitiko. Mama Z. B. nuėjo pas kaimyną, kad išsiaiškinti koks žmogus užpuolė ir suspardė taksų veislės šunį vardu P.. Grįžusi mama pasakė koks tai kaimynas. Todėl jis su broliu M., mama ir O. nuėjo pas tą kaimyną pasiaiškinti kas įvyko. Nuėjus, lauke buvo moteris, kuri pakvietė vyrą. Išėjęs į lauką, vyras pradėjo rėkti įvairiais necenzūriniais žodžiais, pradėjo laiptais lipti žemyn. Būdamas kieme vyras bandė užpulti tiek jį su broliu, tiek O. su mama. Todėl O. iškvietė policiją. O. su mama namo ėjo pro vieną gatvės pusę, o jis su broliu ėjo pro kitą pusę. Jam su broliu einant, vyras paėmė metalinę lazdą ir pradėjo juos vytis sakydamas: „ateini čia, baily, tu ateini čia“, pagreitinęs žingsnį vyras metė metalinę lazdą ir pataikė į brolį. Nuo metimo vyras nugriuvo ir jis su broliu pabėgo. Neblaivus vyras viso konflikto metu elgėsi agresyviai ir neadekvačiai (b. l. 32-33).

Iš vyriausiosios tyrėjos A. K. 2017 m. birželio 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ištyrus 2017 m. gegužės 18 d. S. S. ir 2017 m. balandžio 17 d. O. K. skundus, nustatytos aplinkybės ir pagrindas, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, todėl vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalimi, 168 straipsniu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą bei pagal BK 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Nutarime nurodyta, kad konfliktas tarp asmenų kilo dėl šuns, kuris užpuolė, ir kuris buvo sužalotas. Konflikto dalyvių veika nebuvo nukreipta į grubų viešosios tvarkos pažeidimą, tikėtina pasikarščiavus ir objektyviai neįvertinus situacijos. Šiuo atveju nenustatyta, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta, kadangi pareiškimų ar skundų iš pašalinių asmenų negauta. Iš surinktos medžiagos matyti, kad neįžiūrimi nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje požymiai, nes negauta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų apie realius grasinimus sužaloti S. S. ar kitaip jam pakenkti, kad jis turėtų pakankamą pagrindą bijoti, jog grasinimai bus įvykdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, M. ir M. B. įspėti dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio ir jiems išaiškinta atsakomybė, numatyta BK 145 straipsnyje (b. l. 43-45).

UAB „Veta“ 2017 m. balandžio 18 d. išrašo iš ligos istorijos kopija patvirtina, kad Z. B. mišrūnų veislės šuniui vardu P. (amžius 4 m. 1 mėn.) ant pilvo yra daugybinės hematomos, šuo nešlubuoja, užpakalinėm kojom juda sukaustytai, buvo apatiškas, atsisakė pašaro. Paskirtas gydymas (b. l. 46-47).

Iš O. K. sveikatos istorijos Nr. K30052 išrašo kopijos matyti, kad 2017 m. balandžio 21 d. O. K. pakartotinai buvo apžiūrėta šeimos gydytojos, nusiskundimai – padidintas jautrumas, negali užmigti, buvo labai išsigandusi. Diagnozė: G47.9 – Miego sutrikimai, nepatikslinti, G90.9 – Autonominės (vegetacinės) nervų sutrikimas, nepatikslintas. Skirtas gydymas, atvykti negerėjant (b. l. 49).

Patikros sertifikatas ir alkotesterio rodmenys patvirtina, kad S. S. 2017 m. balandžio 17 d. 22.55 val. nustatytas 0,93 promilės girtumas, prietaisas tinkamas naudoti (b. l. 17, 19).

2017 m. birželio 6 d. nutarimu dėl daiktinių įrodymų perdavimo saugoti Nr. 10-IL-13941, įvykio vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paimta metalinė pilkos spalvos lazda (strypas), perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (b. l. 52).

Iš vyresniosios tyrėjos A. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, matosi, kad tamsiu paros metu, gatve bėga vyriškis, kuris vejasi kitą vaikiną. Vyras bėgdamas vartoja necenzūrinius žodžius, rankoje laiko pailgą daiktą, panašų į metalinę lazdą. Vaizdo įraše nesimato vyro veido, girdisi, kaip yra numetamas metalinis daiktas. Ar vaizdo įraše yra nufilmuotas S. S., nėra galimybės nustatyti, (b. l. 53).

Pateikta CD laikmena su vaizdo medžiaga, patvirtina, kad joje užfiksuoti du vaizdo įrašai ir sužaloto šuns fotonuotrauka (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 641 str.). Administracinio nusižengimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Už šio nusižengimo padarymą numatyta nuobauda – nuo 30 iki 140 eurų bauda.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2017 m. balandžio 17 d., apie 21.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje būdamas neblaivus S. S. O. K. akivaizdoje spardė Z. B. priklausantį šunį. S. S. ginčija savo veiksmų vertinimą kaip viešosios tvarkos pažeidimą, teigdamas, kad jo veiksmai negali būti laikomi administraciniu nusižengimu, kadangi jis gynėsi nuo šuns, kuris jį užpuolė ir įkando į ranką.

O. K. skunde nurodoma, kad incidentas vyko viešojoje vietoje, kur S. S. demonstravo nepagarbą, elgėsi įžūliai, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, mosikavo kumščiu prieš pat jos veidą, be jokios priežasties suspardė už pavadėlio vedžiojamą šunį, dėl ko ji išsigando ir patyrė šoką. Dėl tokių S. S. veiksmų jai buvo reikalinga medikų pagalba, o suspardytam šuniui – veterinaro apžiūra ir gydymas. S. S. nurodė, kad jį einantį gatve užpuolė O. K. šuo, o jis gynėsi nuo šuns ir šis įkando jam į dešinę ranką. O. K. jis nepuolė, tiesiog kratė ranką, į kurią buvo įkandęs šuo. Jeigu šuo būtų vedžiojamas su pavadėliu, tai O. K. būtų galėjusi patraukti šunį nuo jo. Jis pirmas iškvietė policiją dėl asmenų, kurie atėjo į jo namus aiškintis dėl šunio ir elgėsi agresyviai, norėjo jį primušti, išdaužyti langus.

S. S. savo paaiškinimuose yra nenuoseklus, nurodo prieštaringas faktines aplinkybes, t. y., kad grįžtant iš kaimynų jį užpuolė šuo, kuris įkando į ranką, sugrįžęs jis iškvietė policiją. Jam ir G. J. einant gatve prie jo lodamas pribėgo šuo, kuris bandė jam įkasti į koją. Tuo metu nei šuns šeimininkų, nei kitų žmonių aplinkui nebuvo, jis apsigynė nuo šuns ir kartu su G. J. grįžo namo. Gindamasis tyčia sužaloti šuns nenorėjo, tik gynėsi. Pagal S. S. paaiškinimus neaišku ar jis kreipėsi į medikus dėl šuns įkandimo, nes byloje tokių duomenų nepateikta. Taip pat S. S. teigia, kad atėję į jo kiemą asmenys jo nemušė, bet grasino, kad išdaužys langus, jį primuš. Jį norėjo sumušti 6 asmenys – 4 vyrai ir 2 moterys, dėl grasinimų jis paskambino policijai. Atvykę policijos pareigūnai jį parvertė ant asfalto, tampė už plaukų, mušė. S. S. pateikti paaiškinimai ir parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas juos vertina kritiškai kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmasis iškvietimas buvo gautas 2017 m. balandžio 17 d. 22.02 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš pranešėjos Z. B. dėl šalia gyvenančio kaimyno, kuris pranešėjos dukrą išvadino necenzūriniais žodžiais, spardė šunį. Antras pranešimas gautas 2017 m. balandžio 17 d. 22.07 val. Iš S. S., kad jį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prieš 5 minutes sumušė nepažįstami 4 vyrai ir 2 moterys bei užpuolė šuo (b. l. 6-7). Pagal minėtus iškvietimus į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai A. S. ir R. J. tiesiogiai bendravo su S. S. ir nukentėjusiaja O. K. bei tiesiogiai matė S. S. agresyvų elgesį. Šie pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose užfiksavo, kad matė įbrėžimus S. S. kaktoje ir dešinės rankos delne. Taigi policijos pareigūnai apžiūrėjo S. S., tačiau nenustatė, kad S. S. įkando šuo. Pats S. S. pareigūnams taip pat nesakė, kad jam įkando šuo, o tik teigė, kad jį sumušė 4 vyrai ir 2 moterys. Pasiūlytos medikų pagalbos jis atsisakė (b. l. 8-9). Nukentėjusioji O. K. tiek teisme, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose nuosekliai teigė, kad nepažįstamam vyrui ir moteriai praėjus pro uždaro kiemo vartus, ji palaukė kol bus saugus atstumas ir išėjo su dviem šunimis pasivaikščioti į gatvę. Šunys buvo su pavadėliais. Vienas iš šunų išbėgo į gatvę kiek leido išsitraukiantis pavadėlis ir lodamas nubėgo link minėtų asmenų. Šuo S. S. aplojo, bet prie jo arti pribėgęs nebuvo. Tada pats S. S. pradėjo agresyviai eiti link šuns. Jis ranka šuns nestūmė, šuo iš karto atbėgo atgal pas ją. Nukentėjusioji nespėjo ir nesugebėjo atidaryti vartų, tada S. S. priėjo prie jos ir pradėjo spardyti šunį. Ji traukėsi, o S. S. agresyviai artėjo link jos sugniaužęs kumščius, vartodamas necenzūrinius žodžius. Tuo metu ji galvojo, kad ją sužalos fiziškai. Liudytojos išgąstį dėl S. S. veiksmų patvirtina ir liudytojai M. ir M. B., Z. B., kurie nurodė, kad grįžusi iš lauko O. K. buvo labai išsigandusi, sunkiai galėjo iš karto paaiškinti kas įvyko. O. K. būseną taip pat patvirtina išrašo iš ligos istorijos kopija, iš kurio matyti, kad dėl šio įvykio jai buvo diagnozuoti miego ir nervų sistemos sutrikimai, buvo paskirtas gydymas. Tiek O. K., tiek S. S. parodymai sutampa tuo, kad jie abu parodė, kad konfliktas dėl šuns vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. viešoje vietoje. Institucija, priėmusi 2017 m. birželio 7 d. nutarimą, pripažino, kad S. S. spardė šunį ir buvo nubaustas pagal ANK 346 str. 16 dalį 50 eurų bauda. Tokie S. S. veiksmai taip pat atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius, nes jis spardydamas šunį vartojo necenzūrinius žodžius, žodžiais ir gestais grasino O. K. dėl ko ji buvo labai išsigandusi.

Taip pat byloje pateiktas vaizdo įrašas, liudytojų M. ir M. B. parodymai patvirtina, kad S. S. agresyviai elgėsi viešoje vietoje (gatvėje), vydamasis M. B. metė į jį metalinį strypą (šluotą) ir pataikė į sėdmenį. Mesdamas metalinį strypą, S. S. neišlaikė pusiausvyros ir pats pargriuvo ant žemės, todėl galėjo įsidrėksti ranką. Iš vaizdo įrašo matyti, kad gatvė yra apšviesta, S. S. niekas nesiveja ir niekas jo nestūmė, priešingai - jis pats bando pasivyti asmenis, iš kurių vienam, meta metalinį strypą ir bėgančiam asmeniui juo pataiko. Nukritusio strypo garsas patvirtina, kad buvo mestas metalinis daiktas, kuris vėliau ir buvo rastas bei paimtas iš įvykio vietos. Tai paneigia S. S. teiginius, kad jis nukrito ant žemės kito asmens pastumtas. Toks S. S. elgesys su metaliniu strypu M. B. atžvilgiu viešoje vietoje taip pat atitinka ANK 481 str. 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog S. S. įkando šuo. Nors S. S. teigia, kad nufotografavo šuns įkandimą ir galvos traumą, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Teismas atsižvelgia į tai, kad policijos pareigūnų A. S. ir R. J. tarnybiniuose pranešimuose, O. K. rašytiniuose ir teisme duotuose paaiškinimuose, liudytojų M. ir M. B. bei Z. B. rašytiniuose paaiškinimuose įvykio aplinkybės išdėstytos nuosekliai, logiškai, neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, todėl teismas neturi pagrindo jomis netikėti. Byloje nenustatyta jokių faktinių duomenų, kad policijos pareigūnai ir liudytojai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto nusižengimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

Institucija, surašiusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, konstatavo, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog negauta pakankamai objektyvių ir neginčijimų įrodymų, kad S. S. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Be to veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusižengimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar nebuvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. N575-270/2012).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nepažįstamas O. K. asmuo, neblaivus S. S. vandališkais veiksmais jos akivaizdoje spardė šunį (duomenys neskelbtini) namu, t. y. viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais ir savo agresyviais veiksmais išgąsdino O. K.. Vėliau M. ir M. B., Z. B. sužinojus, koks asmuo suspardė šunį ir išgąsdino O. K., jiems visiems nuvykus į nepažįstamo asmens S. S. namus išsiaiškinti aplinkybių dėl suspardyto šuns, neblaivus S. S. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, elgėsi agresyviai, bandė metaliniu strypu sužaloti M. B., metė į jį metalinį strypą ir pataikė. Tai, kad įvykis vyko gatvėje, patvirtino liudytojai ir vaizdo įrašas. Teismas atmeta S. S. argumentus, kad vaizdo įrašas padarytas jo privačiame kieme, nes kaip minėta, įraše matyti gatvė. Kadangi S. S. neteisėti veiksmai buvo atlikti gatvėje, todėl jo veika neabejotinai turėjo viešąjį pobūdį ir jis savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad S. S. nepagrįstai buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, todėl Nutarimo dalis dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nutraukimo panaikintina, S. S. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jam skirtina nuobauda.

S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pasekmes, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į S. S. asmenybę (dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų), todėl teismas sprendžia, kad S. S. skirtina ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda didesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalios ir maksimalios baudos vidurkį.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta nuobauda bendrintina su skundžiamu 2017 m. birželio 7 d. Nutarimu paskirta 50 Eur bauda už ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto nusižengimo padarymą ir skirtina galutinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl S. S. neteisėtų veiksmų O. K. patyrė 30,64 eurų turtinę žalą, t. y. pirko gydytojo išrašytus vaistus sau už 11,04 Eur ir sumokėjo 19,60 Eur už šuns gydymą (b. l. 46-47), vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, iš S. S. priteistinas turtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34, 38, 642, 646, 664 straipsniais, teismas

nutaria:

O. K. skundą patenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2017 m. birželio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 12ANN-103344629-17 (ROIK: 17068288632) dalį dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukimo S. S. panaikinti.

S. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą - 90 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, S. S. paskirti galutinę nuobaudą - 90 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą.

Priteisti iš S. S. nukentėjusiajai O. K. padarytą 30,64 eurų turtinę žalą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutartį – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 17068288632. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Teisėjas Rolandas Bužinskas