- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- e2-1101-1167/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11223-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- D. D., E. N.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovėms Gintarei Martinkutei, Editai Kašauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. D. ir E. N. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl servituto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas D. D. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti servitutą, nustatytą žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Ieškinys grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) kreipėsi el. paštu 2024 m. sausio 9 d., pateikė situacijos aprašymą bei susijusius dokumentus (valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašą, sklypo planą bei 2024 m. sausio 5 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ atsakymą dėl servituto pabaigos). Prašė panaikinti pasibaigusį servitutą jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame: (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 17 d. ieškovas gavo oficialų Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, kad ieškovo prašymas yra netenkinamas. Atsakyme nurodoma, kad reikia pateikti neapibrėžtą kiekį Vilniuje egzistuojančių ir komunikacijų paslaugas teikiančių įstaigų raštų, patvirtinančių, kad šios įstaigos ieškovo privačiame sklype neturi komunikacijų ir neturės pretenzijų dėl servituto naikinimo (šis reikalavimas yra daugiau nei absurdiškas). Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nenurodoma, kuo remiantis reikalaujama papildomų dokumentų, taip pat nenurodomas konkretus dokumentų sąrašas, o pateikiamas tiesiog abstraktus reikalavimas pateikti „atitinkamų įstaigų“ dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Ieškovas su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutinka, nes ieškovo pateikti dokumentai tikrai įrodo tinklų nebuvimo faktą, o papildomi Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojos reikalavimai yra pertekliniai, neracionalūs ir net konkrečiai nesuformuluoti. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojos teigimu, ieškovo pateikti dokumentai neįrodo fakto, kad minimame žemės sklype nėra jokių kitų tinklų tik dėl vienintelio VĮ Registrų centro išraše esančio bendrinio įrašo: „Servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis)“. Darbuotojos teigimu, yra papildomai paminėtos požeminės komunikacijos (nors tai yra standartinis įrašas, kuris gali būti taikomas tiek antžeminėms, tiek požeminėms komunikacijoms), todėl reikia kreiptis į visas Vilniuje esančias komunikacinių tinklų įstaigas ir gauti raštus, patvirtinančius, kad jos šiame sklype nieko nėra įrengusios, o tai yra visiškai nelogiška, nes jokiuose dokumentuose nėra minimi kokie nors tinklai ar komunikacijos (išskyrus buvusią oro elektros liniją). Taigi, šiuo atveju panašu, kad nėra remiamasi kažkokiais konkrečiais reikalavimais, teisės aktais, o tiesiog subjektyvia nuomone, galbūt, principais.
1.3. 2024 m. gegužės 10 d. VĮ Registrų centro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodoma – „Servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis)“. Tačiau taip pat šiame dokumente yra ir žyma, kurioje aiškiai nurodoma – „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis).“ Taigi, darytina išvada, kad servitutas buvo įregistruotas tik dėl buvusios oro elektros linijos, o remiantis 2024 m. sausio 5 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini), oro linija buvo iškelta ir bendrovė jokių tinklų šiame sklype nebeturi. 2022 m. vasario 15 d. VĮ Registrų centro sklypo plano nuoraše irgi matoma, kad sklype nustatytas servitutas ir brėžinyje matyti pavaizduota oro elektros linija. Antrame lape pateikiami sklypo naudojimo apribojimai – „Elektros linijų apsaugos zonos“. Taigi, darytina išvada, kad servitutas buvo įregistruotas tik dėl buvusios oro elektros linijos, o remiantis AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštu, oro linija buvo iškelta ir bendrovė jokių tinklų šiame sklype nebeturi. Vienoje iš ieškovo pateiktų topografinėje nuotraukoje dar matoma buvusi elektros linija, o kitoje (2022 m. kovo 1 d. suderintoje su visomis infrastruktūros institucijomis) ši linija jau panaikinta. Taigi, akivaizdus faktas, kad daugiau jokių tinklų tiek sklype, tiek šalia jo nebuvo ir nėra. 2024 m. birželio 19 d. Regionų geoinformacinės aplinkos žemėlapio (toliau – ir REGIA) kopijoje vaizduojama visa inžinerinė infrastruktūra, elektros ir dujų tinklai. Kaip matoma paveikslėlyje, sklype vėlgi jokių komunikacijų nėra. Vienintelė požeminė elektros linija yra pravesta šalia sklypo ieškovo užsakymu, siekiant atvesti elektrą į statomą namą. Taigi, akivaizdus faktas, kad daugiau jokių tinklų tiek sklype, tiek šalia jo nebuvo ir nėra.
1.4. Iš 2022 m. lapkričio 3 d. Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ginčo sklype yra statomas namas (pastatytas, dabar daroma apdaila), o siekiant gauti statybos leidimą, reikėjo suderinti projektą ir gauti visus susijusius leidimus. Viso proceso metu ne kartą buvo iškilęs klausimas dėl buvusios oro elektros linijos, tačiau visais atvejais nesunkiai pavyko įrodyti, kad ši linija yra iškelta, o daugiau jokių komunikacijų, tinklų nebuvo ir nėra, todėl leidimas gautas ir sėkmingai vykdomos statybos. Taip pat statybų eigoje buvo iš esmės tvarkomas žemės sklypas, procesų metu viskas buvo perkasta skersai ir išilgai, jokių „paslėptų“ tinklų ieškovas nerado. 2022 m. rugsėjo mėn. Inžinerinių tinklų planas buvo sudarytas rengiant namo statybos projektą ir jame atvaizduojamos visos esančios (remiantis topografine nuotrauka) bei planuojamos komunikacijos. Kaip matoma plane, šalto vandens tinklų nėra (pagal Vilniaus vandenų prisijungimo sąlygas (2022 m. vasario 15 d.), artimiausios linijos yra maždaug 200 m atstumu nuo sklypo), todėl suprojektuotas vietinis vandens gręžinys. Projektuojamas prisijungimas prie miesto buitinių nuotekų tinklų, esančių daugiau nei 30 metrų atstumu nuo sklypo. Elektra atvedama nuo šalia sklypo einančios požeminės linijos (ši linija atvesta po sklype buvusios oro linijos iškėlimo). Daugiau jokių kitų tinklų, komunikacijų plane nenurodoma, taigi, akivaizdus faktas, kad daugiau jokių tinklų tiek sklype, tiek šalia jo nebuvo ir nėra.
1.5. Tiek VĮ Registrų centro išraše, tiek ir minėtame Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nurodoma, kad servitutas žemės sklypui buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šie sprendimai buvo priimti pačios Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinė žemės tarnyba turi turėti šiuos sprendimus bei patikrinti, kokiu pagrindu jie buvo priimti, o ne apkrauti besikreipiančius asmenis ir kitas institucijas beprasmių raštų rašymu. Taip pat, ieškovo žiniomis, servituto savininkas / turėtojas apie bet kokį servitutą ir atlyginimą už naudojimąsi servitutu privalo informuoti žemės sklypo savininką, tačiau jokios informacijos apie servitutus iki šios dienos ieškovas nėra gavęs.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
2.1. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis konstatuotina, kad 0,1240 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: ½ dalis žemės sklypo ieškovui ir ½ dalis E. N.. Kelio servituto turinys nurodytas kartu su ieškovo ieškiniu pridedamame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 6.1 papunktyje – „servitutas teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Įrašas galioja nuo 2010 m. lapkričio 15 d.
2.2. Ieškovas žemės sklypą įsigijo 2021 m. kovo 19 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. jau su nustatytais Žemės sklypo suvaržymais. Ieškovas 2024 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydamas panaikinti žemės sklypui nustatytą servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024 m. birželio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl servituto panaikinimo“ nurodė, kad „pagal VĮ Registrų centro duomenis Servitutas nustatytas aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas ir VĮ Registrų centre nėra pažymėta, kad Servitutas nustatytas aptarnauti tik esančias žemės sklype elektros oro linijas. Atsižvelgdami į pirmiau išdėstytą, paaiškiname, kad Servitutas gali būti skirtas aptarnauti ryšių linijas, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus, kanalizacijos taškus ir vamzdžius, dujotiekių vamzdžius, Skyrius atsisako priimti sprendimą panaikinti Jūsų prašyme nurodytą servitutą. <...> prašome pateikti Skyriui iš atitinkamų įstaigų dokumentus, kurie nurodytų, kad žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir besiribojančiuose žemės sklypuose, taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra paklotų ryšių linijų, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų, kanalizacijos taškų bei vamzdžių, dujotiekių vamzdžių bei Servitutas yra nereikalingas <...>. Atsižvelgdami į pirmiau išdėstytą, informuojame, kad Jūsų prašymas netenkinamas“.
2.3. Ieškovas Nacionalinei žemės tarnybai pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2024 m. sausio 5 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacija dėl administraciniu aktu nustatyto servituto pabaigos (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“, kuriame informuojama apie tai, kad įgyvendinus investicinį projektą Nr. E1E1000010 žemės sklype demontuota elektros oro linija ir žemės sklype nėra AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančių elektros tinklų. Rašte pažymėta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ neturi informacijos bei Nekilnojamojo turto registro išraše nėra nurodyta, kad viešpataujančio daikto savininkė yra AB „Energijos skirstymo operatorius“, taip pat rašte buvo nurodyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra šio servituto, kaip viešpataujančio daikto, savininkė, todėl negali išreikšti valios dėl servituto pabaigos. Ginčo atveju servitutas žemės sklypui buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko sprendimais atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą.
2.4. Žemės sklypo savininkas yra privatus asmuo. Kai servitutas nustatytas administraciniu aktu gali būti panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir / arba tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui. Turi būti pateiktas viešpataujančio arba tarnaujančio daikto savininko pasirašytas prašymas panaikinti servitutą, kartu pateikiant pirmiau minėto raštiško atsisakymo arba susitarimo patvirtintą kopiją. Taigi turi būti tenkinamos dvi sąlygos: 1) turi išnykti servituto būtinumas ir 2) turi būti išreikštas sutikimas. Kaip jau buvo minėta, VĮ Registrų centre nėra įregistruoti viešpataujančių daiktų savininkai.
2.5. AB „Energijos skirstymo operatorius“ savo rašte nurodė, kad ji nėra šio servituto, kaip viešpataujančio daikto, savininkė, todėl negali išreikšti valios dėl servituto pabaigos. Ieškovas savo ieškinyje pabrėžė, kad, remiantis visais jo pateiktais dokumentais, jis įrodė, jog jam nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype nėra jokių komunikacijų / inžinerinių tinklų, ir Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimai pateikti papildomus dokumentus yra pertekliniai. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, servitutas nustatytas aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, ir VĮ Registrų centro duomenyse nėra pažymėta, kad servitutas nustatytas aptarnauti tik esančias žemės sklype elektros oro linijas. Servitutas gali būti skirtas aptarnauti ryšių linijas, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus, kanalizacijos taškus ir vamzdžius, dujotiekių vamzdžius.
2.6. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, ar Žemės sklype ir besiribojančiuose žemės sklypuose, taip pat (duomenys neskelbtini)gatvėje nebuvo nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro technologiniai vamzdynai, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais, todėl siekdama užtikrinti, kad nebus pažeistos kitų inžinierinių tinklų valdytojų teisės, mano, jog yra būtina pateikti šių įstaigų / bendrovių pažymas, kad Žemės sklype ir besiribojančiuose žemės sklypuose, taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra kitų inžinierinių tinklų, ir servitutas yra nereikalingas. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, taikytiną nagrinėjamu atveju, ir įvertinus ieškovo argumentus bei ieškovui neįrodžius, kad išnyko servituto būtinumas, nėra pagrindo tenkinti ieškinio.
3. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame išreiškė nesutikimą su atsiliepime dėstoma pozicija. Papildomai nurodė šiuos argumentus:
3.1. Atsiliepime atsakovė nurodo: „Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, ar žemės sklype ir besiribojančiuose žemės sklypuose, taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro technologiniai vamzdynai, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais, todėl siekdama užtikrinti, jog nebus pažeistos kitų inžinierinių tinklų valdytojų teisės, mano (atsakovas pripažįsta, kad tai yra tik jo nuomonė), jog yra būtina pateikti šių įstaigų / bendrovių pažymas, kad žemės sklype ir besiribojančiuose žemės sklypuose, taip pat ir (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra kitų inžinierinių tinklų ir servitutas yra nereikalingas“. Tuomet kyla klausimas, ar gali būti tiesiamos komunikacijos, inžineriniai tinklai be servituto valdytojo (atsakovės) sutikimo / informavimo – ieškovas mano, kad ne. Taip pat turėtų būti informuojamas ir nekilnojamojo turto, kuriame nustatytas servitutas, savininkas. Be to, sunku patikėti, kad kas nors paklotų tinklus nieko neinformavęs ir jų neįregistruotų VĮ Registrų centre. Tiek atsakovė, tiek ieškovas nebuvo ir nėra informuoti apie kokių nors komunikacijų tiesimą minimame žemės sklype, todėl darytina išvada, kad daugiau jokių inžinerinių tinklų šiame sklype nėra. Taip pat atsakovė vėl nenurodo, apie kokias konkrečiai įstaigas / bendroves, iš kurių prašoma pateikti pažymas, yra kalbama. Paliekama laisvė vaizduotei ir tikėtina (atsižvelgiant į ankstesnę patirtį), kad net ir pateikus kokias nors pažymas, servitutas nebūtų naikinamas, o vėl sugalvojami papildomi trūkumai, reikalavimai. Taip pat, kaip ir buvo akcentuota ieškinyje, ieškovo pateikti topografinis ir inžinerinis planai yra suderinti su visomis aktualiomis institucijomis / bendrovėmis ir atspindi faktinę vietovės situaciją, požemines ir antžeminės komunikacijas ir kt. Taigi, šie dokumentai atspindi realią situaciją ir tikrai pakeičia bet kokią pažymą iš bet kurios susijusios institucijos / bendrovės. Matyt, atsakovė vis dar vadovaujasi pasenusia praktika visus procesus vykdyti tik „raštų“ ir „pažymų“ forma, tačiau gyvenimas nestovi vietoje ir egzistuoja kiti dokumentai, kurie gali tuos „raštus“ pakeisti.
3.2. Atsakovės atsiliepime teigiama, kad ieškovas neįrodė, jog išnyko servituto būtinumas, tačiau atsakovė komentuoja tik AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2024 m. sausio 5 d. raštą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.135 straipsnyje, nustatančiame, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Atsižvelgiant į šį straipsnį, ieškovo teisės naudotis daiktu turi būti neribojamos, nes viešpataujantis daiktas nebeegzistuoja, tačiau su servituto valdytoju (atsakove) susitarti nepavyksta, nes visi kiti ieškovo pateikiami įrodymai, kaip ir anksčiau bendraujant tiesiogiai, yra toliau sėkmingai ignoruojami.
3.3. 2024 m. rugpjūčio 2 d. ginčo sklype buvo atliekami geodeziniai matavimai. Pagal šiuos matavimus sudaryta inžinerinių tinklų išpildomoji geodezinė kontrolinė nuotrauka, kurioje atvaizduojami (duomenys neskelbtini), esančiame sklype pastatyto namo reikmėms pakloti buitinių nuotekų ir vandentiekio planai. Šiuose planuose, vėlgi, jokių kitų tinklų nėra. Taip pat, pažymėtina, kad ir ši nuotrauka buvo suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės administracija; UAB „Vilniaus vandenys“; AB „Energijos skirstymo operatorius“ dujotiekio ir elektros padaliniais; AB „Telia Lietuva“; UAB „Grinda“; UAB „Vilniaus apšvietimas“; UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Taigi, kaip ir derinant kitus dokumentus, nė viena bendrovė jokių tinklų ar pretenzijų neturėjo ir neturi.
4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad savo pozicijos, išdėstytos atsiliepime į ieškovo ieškinį, nekeičia. Papildomai nurodė šiuos argumentus:
4.1. Remiantis Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, įrengti plokščiuosius horizontalius inžinerinius statinius, juos rekonstruoti ir remontuoti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės) nuostatomis, Nacionaline žemės tarnyba sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus išduoda tik valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Tokia pati tvarka buvo ir iki šio teisės akto galiojusiose taisyklėse. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad ginčo sklypas suformuotas ir nuosavybė į ginčo žemės sklypą asmeniui atkurta 2009 m. liepos 22 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl Nacionalinė žemės tarnyba, jei ir buvo ginčo sklype tiesiami komunikacijų ar inžinieriniai tinklai, sutikimų neišdavinėjo bei nebuvo ir negalėjo būti apie tai informuota.
4.2. Atsakovė nesutinka su ieškovo vertinimu, kad „atsakovė vis dar vadovaujasi pasenusia praktika visus procesus vykdyti tik „raštų“ ir „pažymų“ forma“. Atsakovė pažymi, kad tuo atveju, jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nesivadovautų teisės aktais, būtent tokie jos veiksmai neatitiktų iš Konstitucijos kildinamų teisėtumo ir atsakingo valdymo imperatyvų.
4.3. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo dublike nurodytu teiginiu, kad „atsakovė vėl nenurodo, apie kokias konkrečiai įstaigas / bendroves, iš kurių prašoma pateikti pažymas yra kalbama. Paliekama laisvė vaizduotei“. Ieškovas dublike nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. ginčo sklype buvo atliekami geodeziniai matavimai, sudaryta inžinerinių tinklų išpildomoji geodezinė kontrolinė nuotrauka, ir ši nuotrauka buvo suderinta su dublike nurodomomis bendrovėmis. Todėl, atsakovės vertinimu, ieškovas žinojo, iš kurių bendrovių buvo galima pristatyti prašomas pažymas.
Šalies argumentai
5. 2025 m. sausio 3 d. pareiškimu į bylą bendraieške įstojo E. N., kuri pareiškime nurodė, kad palaiko ieškovo D. D. reikalavimus ir prašo panaikinti servitutą, nustatytą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškovės E. N. pareiškimą nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog faktinis ieškinio pagrindas nėra pasikeitęs, reikalavimai nėra tikslinti, palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime, ir prašo ieškovų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
9. Byloje nustatyta, kad ieškovams priklauso po ½ žemės sklypo, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 31–35).
10. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 22 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Žemės sklypui įregistruotas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), servituto plotas – 0,1096 ha (el. b. 32).
11. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemę R. D., 4 punkte numatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai: 4.1 p. numatomi žemės naudojimo apribojimai dėl per sklypą ir šalia jo praeinančių ir suprojektuotų bendro naudojimo tinklų ir įrenginių: <...> sklypuose Nr. 1 (Žemės sklypas) <...> elektros linijų apsaugos zonos <...>; 4.4 p. servitutai: <...> sklype Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) yra 1 096 kv. m ploto servitutas, suteikiantis teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, žemės sklypo plane M1:500 pažymėtas linijomis ir skaičiais 1, 5, 6, 4 (tarnaujantis daiktas) (el. b. 68–70). Tos pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai numatytai Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 22 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemę M. D. (el. b. 71–73).
12. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2024 m. sausio 5 d., išnagrinėjusi ieškovo prašymą dėl servituto pabaigos, informavo ieškovą, kad, įgyvendinus investicinį projektą Nr. E1E1000010, Žemės sklype demontuota elektros oro linija ir Žemės sklype nėra bendrovei priklausančių elektros tinklų, tačiau bendrovė, nebūdama servituto savininkė, negali išreikšti valios dėl servituto pabaigos. Kadangi servitutas nustatytas administraciniu aktu, dėl jo pabaigos pasiūlyta ieškovui kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (el. b. 25).
13. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjusi ieškovo 2024 m. sausio 15 d. prašymą dėl servituto panaikinimo, 2024 m. birželio 17 d. raštu ieškovo prašymą atmetė. Sprendimą motyvavo tuo, kad pagal Registrų centro duomenis servitutas nustatytas aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, ir Registrų centre nėra pažymėta, jog servitutas nustatytas aptarnauti tik žemės sklype esančias elektros oro linijas; vertino, kad servitutas gali būti skirtas aptarnauti ryšių linijas, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus, kanalizacijos taškus ir vamzdžius, dujotiekių vamzdžius. Pasiūlyta ieškovui pateikti Tarnybai „iš atitinkamų įstaigų dokumentus, kurie nurodytų, kad žemės sklype <...> ir besiribojančiuose žemės sklypuose, taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra paklotų ryšių linijų, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų, kanalizacijos taškų bei vamzdžių, dujotiekių vamzdžių bei servitutas yra nereikalingas“ (el. b. 9–10). Iš esmės analogiškos pozicijos atsakovė laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu.
Dėl servituto pabaigos išnykus servituto būtinumui
14. CK 4.130 straipsnio 1 dalies punkte nustatyta, kad vienas iš servituto pabaigos pagrindų yra išnykęs servituto būtinumas. Servituto pabaigos dėl pasikeitusių aplinkybių (išnykusio būtinumo) pagrindas plačiau atskleistas CK 4.135 straipsnyje, nustatančiame, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi būti iš esmės pasikeitusios konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
16. Plėtodamas pirmiau nurodytą CK 4.135 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bylų dėl servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip: 1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę; 2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas; 3) turi būti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto. Esminio tokių aplinkybių pasikeitimo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, reikalaujančiam servituto panaikinimo (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019 33 punktą).
17. Ieškovai byloje įrodinėjo, kad Žemės sklype jokių požeminių ir antžeminių komunikacijų, išskyrus buvusią elektros oro liniją, kurią, įgyvendinusi investicinį projektą, demontavo AB „Elektros energijos skirstymo operatorius“, nėra. Šią aplinkybę ieškovai įrodinėjo byloje pateiktais įrodymais: 2022 m. vasario 15 d. Žemės sklypo plano nuorašu, kuriame pavaizduota elektros oro linija ir nurodomi sklypo naudojimo apribojimai – „Elektros linijų apsaugos zonos“ (el. b. 27); dviem Žemės sklypo topografinėmis nuotraukomis: viena, kurioje dar matoma buvusi elektros oro linija (el. b. 16), ir kita, 2022 m. kovo 1 d. suderinta su atsakingomis institucijomis, kurioje minėtos oro linijos (ir jokių kitų požeminių ir antžeminių komunikacijų) nėra (el. b. 23); Regionų geoinformacinės aplinkos žemėlapio (REGIA) kopija, kuriame vaizduojama visa inžinerinė infrastruktūra, elektros ir dujų tinklai; pagal šį žemėlapį Žemės sklype jokių komunikacijų nėra, vienintelė požeminė elektros linija yra nuvesta šalia Žemės sklypo paties ieškovo užsakymu, siekiant atvesti elektrą į statomą namą (el. b. 29); 2022 m. lapkričio 3 d. Statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 36–37); 2022 m. rugsėjo mėn. Inžinerinių tinklų planu, kuriame atvaizduojamos visos esančios ir planuojamos komunikacijos, pagal šį planą, Žemės sklype šalto vandens tinklų nėra, artimiausi tinklai yra apie 200 m atstumu nuo Žemės sklypo (el. b. 39–41), todėl suprojektuotas vietinis vandens gręžinys; projektuojamas prisijungimas prie miesto buitinių nuotekų tinklų, esančių už Žemės sklypo ribų; elektra atvedama nuo šalia Žemės sklypo esančios einančios požeminės linijos; daugiau jokių tinklų tiek Žemės sklype, tiek šalia jo nėra (el. b. 24); 2024 m. rugpjūčio 2 d. Inžinerinių tinklų išpildomąja geodezine kontroline nuotrauka, pagal kurią Žemės sklype jokių kitų tretiesiems asmenims priklausančių tinklų nėra (el. b. 117–125).
18. Kaip minėta, ginčo servitutas buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 22 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jo turinys – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), servituto plotas – 0,1096 ha. Pagal bylos duomenis, Žemės sklype buvo įrengta elektros oro linija, kurią, kaip minėta, įgyvendinusi investicinį projektą demontavo AB „Energijos skirstymo operatorius“. Daugiau duomenų apie kokias nors kitas požemines ir (ar) antžemines komunikacijas, kurioms aptarnauti būtų reikalingas ginčo servitutas, byloje nėra. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad minėtais Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 22 d. sprendimais Nr. 2(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypui, priešingai nei kitiems sklypams, buvo numatyti tik šie žemės naudojimo apribojimai dėl per sklypą ir šalia jo praeinančių ir suprojektuotų bendro naudojimo tinklų ir įrenginių: elektros linijų apsaugos zonos (Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 22 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1 punktai). Todėl, sistemiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sutinka su ieškovų vertinimu, kad servitutas buvo nustatytas dėl Žemės sklype buvusios elektros oro linijos, kuri, kaip minėta, demontuota (CPK 185 straipsnis). Atsakovė, perėmusi Vilniaus apskrities viršininko, kurio sprendimu nustatytas ginčo servitutas, teises ir pareigas, jokių kitų požeminių ir (ar) antžeminių komunikacijų, kurioms aptarnauti būtų reikalingas servitutas, nenurodė; bylos nagrinėjimo metu negalėjo atsakyti, kokioms konkrečioms (kitoms) komunikacijoms aptarnauti servitutas nustatytas, kita vertus, neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypo topografinis ir inžinerinis planai pagal savo esmę atspindi visas žemės sklype egzistuojančias komunikacijas, todėl atsakovės reikalavimas, kad ieškovai turėtų papildomai pateikti pažymas iš „atitinkamų“ įstaigų (kurių taip ir neįvardijo), jog servitutas joms nereikalingas, vertintinas kaip perteklinis ir neproporcingas siekiamiems tikslams.
19. Atsakovė taip pat nepagrindė, kaip ginčo servituto panaikinimas galėtų paveikti gretimų žemės sklypų savininkų teises ir pareigas (CPK 178 straipsnis), todėl šis atsakovės reikalavimas – pateikti ieškovui pažymas apie besiribojančius žemės sklypus, taip pat vertinamas kaip tinkamai nepagrįstas. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad ginčo servitutas nėra kelio servitutas, o skirtas aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, t. y. pirmiausia atlikti veiksmus su komunikacijomis, esančiomis konkrečiame žemės sklype. Tokių komunikacijų buvimas Žemės sklype byloje buvo paneigtas, o atsakovė tinkamai nepagrindė, kad servitutas būtų reikalingas dėl kituose žemės sklypuose ir (ar) (duomenys neskelbtini) esančių komunikacijų. Kaip minėta, atsakovė jokio kito servituto turinio, nei buvo nustatyta byloje (aptarnauti Žemės sklype buvusią elektros oro liniją), neatskleidė.
20. CK 4.112 straipsnyje, reglamentuojančiame servituto turinį, nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai.
21. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad servitutas lemia tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės varžymus, o tokie varžymai negali egzistuoti ilgiau, negu jų reikia tiems tikslams, kuriems užtikrinti buvo nustatytas servitutas, pasiekti. Servituto nustatymas sietinas su viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu, todėl būtinybės užtikrinti tokį viešpataujančiojo daikto naudojimą per tarnaujantįjį daiktą išnykimas suponuoja galimybę panaikinti nustatytą servitutą. Tolesnis servituto egzistavimas be teisinio pagrindo (nebent būtų savininkų susitarimas) ribotų tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019 31 punktą).
22. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje įrodė esminį faktinių aplinkybių pasikeitimą kaip pagrindą panaikinti servitutą išnykus jo būtinumui, o tolesnis servituto taikymas dėl byloje neįrodytų, taigi deklaratyvių prielaidų apie jo galimą aktualumą nepagrįstai varžytų ieškovų nuosavybės teises, t. y. neatitiktų nustatyto teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos. Šiame kontekste teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad pagal bylos duomenis ieškovai Žemės sklypą įgijo 2021 m. kovo 19 d., 2022 m. lapkričio 3 d. ieškovams išduotas gyvenamojo namo statybos leidimas; pagal ieškovų paaiškinimus, Žemės sklype jau pastatytas namas, ir visą šį laikotarpį ieškovai nebuvo informuoti apie kitų servituto turėtojų teises; servituto turėtojai neįregistruoti ir Nekilnojamojo turto registre.
23. Dėl išdėstytų motyvų ieškinys tenkinamas ir ieškovų sklypui nustatytas servitutas panaikinamas išnykus jo būtinumui (CK 4.135 straipsnis).
24. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 110 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 22 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą servitutą (0,1096 ha ploto) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), išnykus servituto būtinumui.
Priteisti ieškovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.