Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštu 35 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė T. K. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2010 m. sausio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė T. K. paskirtą laisvės atėmimas 8 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas pagal 2010 m. sausio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas nuo 2010 m. sausio 14 d. iki 2012 m. balandžio 5 d., pagal 2009 m. lapkričio 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį į bausmę įskaitytas laikas ir atlikta bausmė bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. sausio 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 4 d. 22.00 val. iki 2008 m. gegužės 5 d. 07.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, sudaužydamas automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, priekinio kairės pusės durelių lango stiklą ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – nukentėjusiajam V. D. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą turtą – V. D. priklausantį CD grotuvą (duomenys neskelbtini) litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. D. 400 Lt turtinę žalą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, sudaužydamas automobilio „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, priekinio kairės pusės durelių lango stiklą, ir taip įveikdamas automobilio mechanines apsaugos priemones, įsibrovė į saugyklą – nukentėjusiajam P. K. priklausantį automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė svetimą turtą – P. K. priklausantį CD grotuvą (duomenys neskelbtini) litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. K. 400 Lt turtinę žalą.

Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 4 d. 22.00 val. iki 2008 m. gegužės 5 d. apie 07.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, vagystės iš automobilio „BMW 318“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) metu sugadino nedidelės vertės svetimą nukentėjusiajam P. K. priklausantį turtą – išdaužė priekinio kairės pusės durelių lango stiklą 200 litų vertės.

Be to, apelianto manymu, dviem nuosprendžiais jam paskirtas bausmes teismas turėjo bendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnio 6 dalimi, apėmimo, o ne dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendis pakeistinas dėl neteisingai T. K. nustatytos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. K. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. K. vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (178 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas anksčiau 15 kartų teistas (69-78 b. l.), neišnykus teistumui, yra laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, taip pat atsižvelgė į tai, jog T. K. yra baustas administracine tvarka (133-136 b. l.), charakterizuojamas patenkinamai (125 b. l.). Iš bylos medžiagos taipogi matyti, kad T. K. nedirba (137 b. l.), nėra registruotas darbo biržoje (138 b. l.).

Kadangi T. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, todėl šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ją įvertino skirdamas bausmę. Dar kartą minėtą aplinkybę pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. K. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje – areštą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė yra mažesnė negu šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė – areštas yra truputį didesnė negu BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 27 paros). Taigi, teigti, kad už nusikalstamas veikas, už kurias apeliantas yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, paskirtos bausmės yra per griežtos, nėra pagrindo. Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, teisingai subendrintos jas apimant.

Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, T. K. padarė laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 4 d. 22 val. iki 2008 m. gegužės 5 d. 7 val., t. y. iki Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžio priėmimo, abiem nuosprendžiais T. K. paskirtas bausmes teismas pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Tačiau teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžiu T. K. nuteistas laisvės atėmimu 7 metams 9 mėnesiams (197 b. l.), kai tuo tarpu bylos duomenys liudija, kad apeliantas minėtu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 7 metams 2 mėnesiams (114-117 b. l.). Todėl nuosprendis pakeistinas iš naujo subendrinant T. K. dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes.

Apelianto prašymas jam 2012 m. balandžio 5 d. ir 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti jas apimant netenkintinas. Pažymima, kad esant nusikalstamų veikų, taip pat nuosprendžių, sutapčiai, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyti atvejai, kuomet bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu: 1) kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, 3) kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Visais kitais atvejais teismas bausmes bendrina bausmių sudėjimo būdu. Bylos duomenys liudija, kad šiuo atveju sąlygų, numatytų BK 63 straipsnio 5 dalyje nėra, taigi, nuteistajam dviem nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, T. K. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 7 metams 2 mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę subendrintą bausmę T. K. paskirti laisvės atėmimą 7 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką T. K. įskaityti bausmę, atliktą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. nuosprendį nuo 2010 m. sausio 14 d. iki 2012 m. balandžio 5 d., pagal 2009 m. lapkričio 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį į bausmę įskaitytą laiką ir atliktą bausmę bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2009 m. lapkričio 19 d. iki 2010 m. sausio 14 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.