- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- eI-6869-394/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01739-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.3Pensijų kaupimo sistema
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) 2018 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. VPE_SPI-1679 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją P. Š.“; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-4414 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. VPE_SPI-1679“; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių įskaityti P. Š. darbo laikotarpį, dirbtą Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15, senatvės pensijai gauti.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, jog VSDFV Šiaulių skyrius 2018 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. VPE_SPI-1679 atsisakė jam skirti senatvės pensiją, nes jis neturi senatvės pensijai skirti reikalingo minimalaus 15 metų darbo stažo. Atsakovas į darbo stažą neįskaitė Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje dirbto laikotarpio nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15. VSDFV 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-4414 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. VPE_SPI-1679“ atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. VPE_SPI-1679 nekeitė. Pažymėjo, jog pareiškėjo darbo knygelėje, išduotoje 1970 m. sausio 20 d. yra įrašai Nr. 6 ir Nr. 7 apie tai, kad pareiškėjas 1971 m. gegužės 3 d. priimtas į darbą Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje suvirintoju elektra, IV kategorijos, pagrindas 1971 m. gegužės 8 d. darbo sutartis ir atleistas iš darbo Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkio darbo sutarties terminui pasibaigus. Prie įrašo apie priėmimą į darbą nėra nurodytas įsakymas, tačiau tuo laikotarpiu kolūkyje įsakymai apie priėmimą į darbą nebuvo rašomi, tai patvirtina pateiktas 2018 m. birželio 13 d. valstybės archyvo raštas Nr. PŽ-20 (8.4). Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkio valdybos posėdžio, įvykusio 1971 m. liepos 24 d., protokole Nr. 4 nurodoma, kad svarstytas klausimas dėl kiaulidės kapitalinio remonto ir nutarta darbų atlikimui priimti laikinai į kolūkį darbininkus, ir 1.1. punkte nurodytas Š. P.. Iš 1971 metų atsiskaitymo - mokomųjų žiniaraščių, matosi, kad pareiškėjui atlyginimas buvo mokamas kas mėnesį, o ne avansas už atliktus darbus. Archyvuose nėra išlikę dokumentų apie pareiškėjo priėmimą į kolūkį, atleidimą iš jo, tačiau faktą, kad buvo priimtas į kolūkį ir jame pareiškėjas dirbo patvirtina įrašai jau paminėtuose dokumentuose. Mano, kad atsakovas neteisingai juos įvertino ir be pagrindo, o tik remiantis prielaidomis neįskaitė šio darbo laikotarpio į darbo stažą senatvės pensijai gauti. Mano, jog sprendimai turėtų būti panaikinti ir atsakovas įpareigotas įskaityti į darbo stažą senatvės pensijai gauti dirbtą Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje laikotarpį nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, jog pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 20 ir 22 straipsnių nuostatas, asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi senatvės pensijai nustatytą minimalų 15 metų stažą. Stažas iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nustatomas ir apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 8-12 ir 54 straipsnius bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 10-24 punktus. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iki 1991-06-01 (t. y. iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo) prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, o į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai (Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalis). Pagal Nuostatų 5 priedo 1 punktą, asmenys, dirbę pagal civilines teisines (rangos, komiso pavedimo ir kt.) sutartis, nebuvo draudžiami socialiniu draudimu, todėl darbo pagal tokias sutartis laikas neįskaitomas į stažą, o gautas uždarbis neprilyginamas draudžiamosioms pajamoms. Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1993 m. gruodžio 31 d., įrodomi darbo knygelėmis, darbo stažo pažymomis, valstybės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis arba šiose archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais. Pažymėjo, kad pareiškėjas su prašymais į VSDFV Šiaulių skyrių dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo jau kreipėsi 2010 m. gruodžio 15 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. VSDFV Šiaulių skyrius 2011 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. PKl-1089 įvertino jo turėtą darbo stažą bei draudžiamąsias pajamas pagal pateiktus dokumentus, tačiau jo dirbtas laikas nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15 Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje nebuvo įskaitytas į pensijų draudimo stažą, kadangi darbo knygelėje įrašas buvo įformintas netinkamai, o patikrinus pirminius dokumentus neatitiko aukščiau nurodytų norminių aktų nuostatų. Nors pareiškėjo darbo knygelėje buvo įrašas, kad 1971 m. gegužės 3 d. jis priimtas į Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkį, o 1971 m. gruodžio 15 d. atleistas, tačiau įrašo darbo knygelėje apie asmens, dirbusio kolūkyje pagal darbo sutartį, pagrindas turėjo būti nurodytas kolūkio valdybos posėdžio protokolas. Tuo tarpu įrašai pareiškėjo darbo knygelėje apie darbą „Pirmosios vagos“ kolūkyje laikotarpiu nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15 padaryti remiantis ne kolūkio valdybos susirinkimų pagrindu, kurio nutarimą patvirtina protokolas, o 1971 m. gegužės 8 d. darbo sutartimi. Kadangi įrašai jo darbo knygelėje apie darbą Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje kėlė abejonių, VSDFV Šiaulių skyrius, pasinaudodamas savo teise (Nuostatų 63 punktas), patikrino šių įrašų pagrįstumą. Patikrinus nustatė, kad Šiaulių regioniniame valstybės archyve (buvęs Šiaulių apskrities archyvas, toliau – ir Archyvas) saugomuose „Pirmosios vagos“ kolūkio valdybos ir visuotinių kolūkio narių susirinkimų protokoluose nėra duomenų nei apie 1971 m. gegužės 8 d. darbo sutarties su pareiškėju sudarymą, nei kitų duomenų apie jo priėmimą dirbti kolūkyje pagal darbo sutartį, o Archyve saugomuose dokumentuose rastas tik „Pirmosios vagos“ kolūkio valdybos 1971 m. liepos 24 d. protokolas Nr. 4, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas kartu su kitais asmenimis laikinai priimtas pagal sutartį kiaulidės kapitaliniam remontui atlikti (konkrečiam darbui atlikti) ir kad už šį darbą bus apmokama pagal sutartį. Iš pateiktų atsiskaitymo–mokėjimo žiniaraščių matyti, kad darbo užmokestis buvo mokamas tik liepos, rugpjūčio, spalio bei lapkričio mėnesiais, kai tuo tarpu pareiškėjo darbo knygelėje yra įrašas, kad jis priimtas dirbti į šį kolūkį nuo 1971 m. gegužės 3 d., o atleistas 1971 m. gruodžio 15 d. Šis faktas akivaizdžiai rodo, kad visą darbo laikotarpį pareiškėjas turėjo turėti draudžiamųjų pajamų, jeigu būtų dirbęs pagal darbo sutartį. Iš atsiskaitymo - mokėjimo žiniaraščių matyti, kad nenurodytos pareiškėjo pareigos, kas taip pat būdinga civilinėms sutartims. Pagal Civilinio kodekso (galiojusio iki 2001 m. liepos l d.) normas rangos sutarties dalyku buvo laikomas rangovo atliekamo darbo rezultatas, o už jį mokama rangovo ir užsakovo sutarta vienkartinė suma, todėl minėto kolūkio valdybos posėdžio 1971 m. liepos 24 d. protokolas Nr. 4 neįrodė pareiškėjo darbo šiame kolūkyje laikotarpio pagal darbo sutartį fakto, o įrašas jo darbo knygelėje „pagal darbo sutartį“ kėlė pagrįstas abejones, kad jis padarytas klaidingai. Pažymėjo, kad Archyvas 2009 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. PŽ1-4161 (8.3) nurodė, jog „Pirmosios vagos“ kolūkio 1971 m. dokumentuose nėra duomenų apie pareiškėjo atleidimą iš darbo, o šio kolūkio sudarytos sutartys saugoti neperduotos. Be to, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos archyve saugomuose „Pirmosios vagos“ kolūkio 1971 m. dokumentuose nėra pareiškėjo pareiškimų dėl priėmimo į kolūkį ar atleidimo iš jo, o saugomose atsiskaitymo - mokėjimo žiniaraščiuose rasti duomenys tik apie 1971 m. liepos, rugpjūčio, spalio bei lapkričio mėnesiais dirbtas dienas ir priskaičiuotas pinigų sumas. Vertinant šiuos dokumentus, VSDFV Šiaulių skyrius negalėjo įskaityti pareiškėjo ginčijamo laikotarpio į pensijų draudimo stažą. 2011 m. gegužės 20 d. VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. PK1-8399 (tikslinant duomenis) pareiškėjo dirbtas laikas nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15 Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje nebuvo įskaitytas į pensijų draudimo stažą. Pagal 2012 m. gruodžio 12 d. pareiškėjo gautą prašymą VSDFV Šiaulių skyriaus 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. PE-SP2-26 pareiškėjo dirbtas laikas nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15 Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje taip pat nebuvo įskaitytas į pensijų draudimo stažą. Pažymėjo, kad šių sprendimų pareiškėjas neskundė nustatyta tvarka. 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjas vėl kreipėsi su prašymu į VSDFV Šiaulių skyrių dėl senatvės pensijos skyrimo, pateikdamas naujus papildomus dokumentus apie jo darbą įkalinimo įstaigoje, kartu prašydamas tikslinti jo stažą ir Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje, pateikdamas liudytojų paaiškinimus. 2018 m. kovo 6 d. VSDFV Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. VPE_SP1-1679 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją P. Š.“, kadangi jis neturėjo minimalaus (15 metų) valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažo senatvės pensijai. Šiuo sprendimu į pensijų stažą jam nebuvo įskaitytas jo dirbtas laikas nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15 Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje, vadovaujantis jau anksčiau nurodytomis norminėmis nuostatomis bei archyviniais dokumentais, esančiais pareiškėjo pensijos byloje. Jokių papildomų dokumentų dėl neužskaityto skundžiamojo laikotarpio įskaitymo į pensijų draudimo stažą pareiškėjas nepateikė, išskyrus liudytojų paaiškinimus, kurie, kaip nurodyta aukščiau nurodytu teisiniu pagrindu, negalėjo būti vertinami. Šiuo sprendimu nebuvo įskaitytas ir jo dirbtas laikas, atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau šios sprendimo dalies pareiškėjas neginčija. VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. VPE_SP1-1679 dalį dėl neįskaityto laikotarpio nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15 Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje pareiškėjas apskundė VSDFV, kaip ikiteisminei ginčų sprendimo institucijai. 2018 m. liepos 19 d. VSDFV priėmė sprendimą Nr. (6.5)1-4414, kuriuo VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimo Nr. VPE_SP1-1679 nepakeitė. Prašo pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimo į pareiškėjo skundą ir patikslintą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas netenkintini.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. VPE_SP1-1679 neskirti pareiškėjui valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, nes neatitinka iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y., neturi minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo senatvės pensijai. Į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitytas darbo Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje laikotarpis nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15. Pareiškėjas prašo panaikinti šį sprendimą, taip pat VSDFV 2018 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4414, priimtą išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių įskaityti darbo laikotarpį, kai dirbo Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15 senatvės pensijai gauti.
Nustatyta, jog pareiškėjo keliamo ginčo esmė yra dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teigia, kad VSDFV Šiaulių skyrius nepagrįstai neįskaitė į pareiškėjo darbo stažą senatvės pensijai gauti jo darbo Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje laikotarpiu nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15, taip pat skundžiamu sprendimu nebuvo įskaitytas ir pareiškėjo dirbtas laikas, atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau šios sprendimo dalies pareiškėjas neginčija, todėl teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisakys.
Valstybinės socialinio draudimo pensijos, įskaitant senatvės pensiją, yra mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagrindinė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto dalis formuojama iš privalomųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka pajamas gaunantys asmenys (Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnis).
Pažymėtina, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos buvo skiriamos vadovaujantis iki šios datos galiojusios redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusiais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai).
Socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimo tvarką reglamentuojančio Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 23 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi: darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) – kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais (23.1. punktas); darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (23.2. punktas); sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu (23.3. punktas); valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais (23.4. punktas); atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą (23.6. punktas); valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, įrodančiu profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą, kai asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją. Jeigu šių dokumentų nėra, darbo pas samdytoją laikas gali būti nustatomas teismine tvarka (23.8. punktas).
Pensijų įstatymo 54 straipsnio, nustatančio laikotarpius, prilyginamus VSDP stažui, 1 dalies 1 punktas tokiam stažui prilygina iki 1991 m. birželio 1 d. buvusį kolūkio narių darbo kolūkyje laiką. Šią taisyklę detalizuojantis Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 16 punktas nustato, kad darbo laikas iki 1966 m. sausio 1 d. įskaitomas neatsižvelgiant į tai, ar buvo išdirbtas nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, išskyrus nesukakusius 16 metų kolūkių narių vaikus (kolūkinio kiemo narius), į kurių stažą įskaitomas dokumentais įrodytas faktiškai dirbtų dienų kolūkyje skaičius (16.1. punktas); po 1966 m. sausio 1 d. įskaitomi metai, kuriais išdirbtas nustatytasis darbo dienų (darbadienių) minimumas, ir metai, kuriais nustatytasis darbo dienų (darbadienių) minimumas neišdirbtas dėl pateisinamų pagal kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimus priežasčių (16.2. punktas); jeigu po 1966 m. sausio 1 d. nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas neišdirbtas be pateisinamų priežasčių arba šios priežastys kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkiečių susirinkimo nebuvo svarstytos, arba nėra duomenų apie tai, koks buvo nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, į stažą įskaitomas faktiškai dirbtų dienų skaičius (16.3. punktas).
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog tam, kad aukščiau minėtą laikotarpį būtų galima įskaityti į pareiškėjo VSDP stažą, reikia konstatuoti, jog pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo jo nurodyto kolūkio narys, dirbo šiame kolūkyje pagal darbo sutartį ir už jį buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Pareiškėjo nuomone, jo nurodytas darbo Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje laikotarpis turėtų būti prilygintas VSDP stažui remiantis Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.1. punkte numatytu dokumentu – darbo knygelės įrašais Nr. 6 ir 7, kurie patvirtina, kad jis 1971 m. gegužės 3 d. priimtas į darbą Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje IV kategorijos suvirintoju elektra, pagrindas – 1971 m. gegužės 8 d. darbo sutartis ir atleistas iš darbo Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkio darbo sutarties terminui pasibaigus. Taip pat Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkio valdybos posėdžio, įvykusio 1971 m. liepos 24 d. protokolu Nr. 4, kuriame nurodoma, kad svarstytas klausimas dėl kiaulidės kapitalinio remonto ir nutarta darbų atlikimui priimti laikinai į kolūkį darbininkus, tarp jų ir P. Š..
Byloje nustatyta, jog pareiškėjo darbo knygelėje buvo įrašas, kad 1971 m. gegužės 3 d. pareiškėjas priimtas į Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkį IV kategorijos suvirintoju elektra, įrašas padarytas remiantis 1971 m. gegužės 8 d. darbo sutartimi. 2009 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apskrities archyvo rašte Nr. PŽ1-4161(8.3) „Dėl P. Š. darbo“ nurodyta, jog žinių apie P. Š. atleidimą iš darbo 1971 metais minėtų metų Pakruojo rajono kolūkio „Pirmoji vaga“ archyvinio fondo dokumentuose nėra. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos archyvo 2010 m. birželio 29 d. rašte „Dėl P. Š.“ Nr. (11.27)-Š-41 nurodyta, jog Pakruojo rajono „Pirmoji vaga“ kolūkio archyvinio fondo dokumentuose tarp 1971 m. kolūkio narių ir piliečių pareiškimų dėl priėmimo ir atleidimo iš kolūkio P. Š. pareiškimų nėra. Konstatuotina, jog byloje nėra duomenų apie 1971 m. gegužės 8 d. darbo sutarties su pareiškėju sudarymą, nei kitų duomenų apie jo priėmimą dirbti kolūkyje pagal darbo sutartį.
Kolūkio „Pirmoji vaga“ 1971 m. liepos 24 d. valdybos posėdžio protokole Nr. 4 nurodyta, kad pareiškėjas kartu su kitais asmenimis laikinai priimtas pagal sutartį kiaulidės kapitaliniam remontui atlikti ir kad už šį darbą bus apmokama pagal darbo sutartį. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos archyvo 2011 m. vasario 17 d. rašte „Dėl P. Š. darbo stažo ir draudžiamųjų pajamų“ Nr. (11.27)-Š-4 nurodyta, jog apie P. Š. darbą bei draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15 yra išrašyta pažyma 2010 m. birželio 29 d. Nr. (11.27)-Š-42, kurioje nurodyta mėnesiais, kiek P. Š. dirbo darbo dienų ir gavo draudžiamųjų pajamų. Byloje pateikta 2010 m. birželio 29 d. pažyma Nr.(11.27)-Š-42, kurioje nurodyta, kad darbo užmokestis 1971 m. buvo mokamas liepos, rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėnesiais, o darbo knygelėje nurodyta, kad pareiškėjas priimtas dirbti į kolūkį 1971 m. gegužės 3 d., atleistas 1971 m. gruodžio 15 d., tačiau iš šios pažymos negalima nustatyti, jog darbo užmokestis pareiškėjui buvo mokamas pagal darbo sutartį ir nuo pareiškėjo gautų pajamų buvo skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Akivaizdu, jog valdybos posėdžio 1971 m. liepos 24 d. protokole Nr. 4 nurodyta sutartimi buvo susitarta dėl konkretaus darbo, t.y., kiaulidės kapitalinio remonto, jo rezultato ir vienkartinio užmokesčio už konkrečius darbo rezultatus. Kolūkio posėdžio protokole nurodyta sutartis pagal savo turinį iš esmės atitiko rangos sutarties požymius. Pagal nurodytų sutarčių sudarymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, t. y. Darbo įstatymų kodeksą ir Darbo sutarties įstatymą, darbo sutartimi buvo laikomas susitarimas tarp dirbančiojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos, susitarimu šalys, t. y. dirbantysis, įsipareigodavo dirbti tam tikros specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusti vidaus darbo tvarkai bei įmonė, įstaiga organizacija įsipareigodavo mokėti dirbančiajam darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymų, kolektyvinės sutarties ir šalių susitarimo. Nurodytų sutarčių sudarymo laikotarpiais teisės aktai, reguliavęs darbo teisinius santykius, numatė ir prievolę darbdaviui visiems draudžiamiems socialiniu draudimu, įforminti Darbo knygeles, kuriose turėjo būti nurodoma darbo pradžia ir pabaiga (Darbo įstatymų kodekso 18 19, 23, 31 straipsniai, Darbo sutarties įstatymo 8, 16, 17 straipsniai). Skirtingai nuo darbo sutarties, rangos sutartis reguliavo turtinius santykius, susijusius su įvairių darbų atlikimu (Civilinis kodeksas, galiojęs iki 2001-07-01). Rangos sutarties dalyku buvo laikomas rangovo atliekamo darbo rezultatas, rangovas savo rizika ir savarankiškai įsipareigodavo atlikti tam tikrą darbą pagal užsakovo užduotį iš jo ar savo medžiagos, o užsakovas įsipareigodavo už atliktą darbą sumokėti. Pagal rangos sutartį darbas buvo apibrėžiamas individualiu užsakymu, kurį rangovas atlikdavo savo nuožiūra, nepaklusdamas užsakovo (darbdavio) vidaus darbo tvarkos taisyklėms (galiojusio iki 2001-07-01 Civilinio kodekso 374, 376, 377 straipsniai). Užsakovas už darbo sąlygas neatsakydavo, jis nekontroliuodavo darbo proceso. Už darbą, atliktą pagal rangos sutartis, buvo apmokama sutarta vienkartine suma už galutinį darbo rezultatą. Skirtingai, nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, darbo teisiniams santykiams buvo būdingas periodiškai mokamas atlyginimas už darbą. Nuostatų 5 priedo 1 punkte nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos neturėjo būti skaičiuojamos nuo atlyginimo už darbą pagal civilines teisines sutartis (rangos, komiso, pavedimo ir kitas), todėl asmenys, dirbę pagal civilines teisines sutartis (rangos, pavedimo ir kt.), nebuvo draudžiami socialiniu draudimu, darbo laikas pagal šias sutartis neįskaitomas į pensijų draudimo stažą, o gautas atlyginimas – į draudžiamąsias pajamas. Minėto kolūkio valdybos posėdžio 1971 m. liepos 24 protokolas Nr. 4 neįrodo pareiškėjo darbo šiame kolūkyje laikotarpio pagal darbo sutartį fakto ir kad buvo mokamos draudžiamosios pajamos.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtame Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje dirbo pagal darbo sutartį, nes nėra pateikta jokių darbo santykius pagal darbo sutartį įrodančių dokumentų bei nėra pateikta pagrįstų ir pakankamų duomenų apie pareiškėjo priėmimą ir atleidimą iš darbo, draudžiamąsias pajamas šiame kolūkyje ir mokėtas socialinio draudimo įmokas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pateikta Pensijų skyrimo ir Nuostatų 23 punkte numatytų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima prilyginti pareiškėjo nurodytus laikotarpius VSPD stažui. VSDFV Šiaulių skyrius skundžiamu sprendimu, apskaičiuodamas pareiškėjo darbo stažą ir draudžiamąsias pajamas socialinio draudimo pensijai gauti, pagrįstai neįskaitė į valstybinio socialinio draudimo darbo stažą darbo Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje laikotarpio nuo 1971 m. gegužės 3 d. iki 1971 m. gruodžio 15 d.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir argumentus, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo, panaikinti skundžiamus administracinius sprendimus bei įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių įskaityti darbo Pakruojo rajono „Pirmosios vagos“ kolūkyje laikotarpį nuo 1971-05-03 iki 1971-12-15 senatvės pensijai gauti.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atmesti kaip nepagrįsti, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo P. Š. skundą ir patikslintą skundą atmesti, kaip nepagrįstus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.