Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Betulus“ skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Betulus“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Betulus“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1. Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/) priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 7 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310138 panaikinimo, palikti galioti leidimą (Nr. 12310138) ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/) įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 7 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310138 galiojimą. 2. Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/) priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 7 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 32309344 panaikinimo, palikti galioti leidimą (Nr. 32309344) ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/) įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 7 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 32309344 galiojimą. 3. Panaikinti Valstybinės miškų tarnybos per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/) priimtą sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 7 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 32309345 panaikinimo, palikti galioti leidimą (Nr. 32309345) ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/) įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 7 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 32309345 galiojimą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (toliau – ALIS), ALIS, kreipėsi į atsakovę su paraiška, leidimui gauti miškui kirsti (plynas ir atrankinis sanitarinis miško kirtimas), VĮ Valstybinės miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Kalvarijos girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypuose, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas biržės atrėžimo planą, miško želdinimo ir žėlimo projektą. Valstybinė miškų tarnyba (toliau - VMT) pareiškėjai išdavė du leidimus, t. y. Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310138 (toliau - Leidimas1), ir Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 32309345 (toliau - Leidimas2). Leidimas galiojo nuo 2023-12-07 iki 2024-12-06. Leidimai 1-2 galiojo nuo 2023-12-07 iki 2024-12-06. Pareiškėja, per ALIS, kreipėsi į atsakovę su paraiška, leidimui gauti miškui kirsti (atrankinis sanitarinis kirtimas), VĮ Valstybinės miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Kalvarijos girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas biržės taksavimo lapą. VMT pareiškėjui išdavė Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 32309344 (toliau - Leidimas3). Leidimas galiojo nuo 2023-12-07 iki 2024-12-06. VMT 2023 m. gruodžio 18 d. el. laišku informavo pareiškėją apie Leidimų 1-3 panaikinimą. Taip pat, VMT per ALIS sistemą panaikino pareiškėjui išduotus Leidimus 1-3. Pareiškėja nesutinka su VMT sprendimu panaikinti Leidimus 1-3. Paraiškos per ALIS pateikimo metu pareiškėjai nebuvo nustatyta pareiga kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Tokio reikalavimo, pareiškėjai prašant išduoti leidimą kirsti mišką, nenumatė Aprašas, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (toliau - Nuostatai), Miškų įstatymas. Be to, tokio reikalavimo Pareiškėjai nenumatė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau - PŪVPAVĮ) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-18 nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau - PPSPAVT aprašas) 6.4 papunktis. Pareiškėjos paraiška dėl leidimo kirsti mišką neatitiko PPSPAVT aprašo 6.1 papunkčio reikalavimų ir PŪVPAVĮ 2 priede nurodytų veiklų, todėl pareiškėjai nekilo pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. VMT, vadovaudamasi LVAT 2023-12-06 nutartyje (eA-716-624/2023) pateiktais išaiškinimais, kildino reikalavimą pareiškėjui kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Vis dėl to, pati VMT viešai pripažįsta, jog reikalauti poveikio aplinkai reikšmingumo išvados, kai kreipiamasi dėl leidimo kirsti mišką nėra teisinio reguliavimo ir toks reikalavimas bus nustatytas naujiems pareiškėjams (t. y. ateityje). Aplinkos ministerija 2023-12-27 įregistravo teisės akto projektą Nr. 23-18866 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“. Šiame įstatymo projekte, kuris dar nėra priimtas, numatyta tvarka dėl poveikio aplinkai reikšmingumo išvados gavimo. Nepriėmus nurodyto teisės akto, VMT neturėjo pagrindo reikalauti pareiškėjo kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 12,8200 ha žemės sklypas, kurio 5,0036 ha sudaro miško žemė, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Miško žemės sklypo naudojimo paskirtis - miškų ūkio. Taip pat, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 5.0000 ha žemės sklypas, kurio 3,7174 ha sudaro miško žemė, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Miško žemės sklypo naudojimo paskirtis - miškų ūkio. Pagal miškų grupę, pareiškėjui priklausanti miško žemė valdose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtina III grupei (apsauginiai miškai) ir IV A grupei (ūkiniai miškai). Pareiškėjui priklausantis miškas patenka į Kalvarijos miško biosferos poligono teritoriją.

Vadovaujantis Aprašo 11, 22 punktų, 22.1 ir 22.2 papunkčiais, VMT išduoda leidimus kirsti mišką, tik gavusi saugomų teritorijų direkcijos teigiamą išvadą, kurioje turi būti įvertinta, ar planuojamas miško kirtimas nesunaikins saugomų rūšių ir (arba) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, ar bus užtikrintas jų atkūrimas. Nagrinėjamu atveju VMT kreipėsi į Dzūkijos Suvalkijos saugomų teritorijų direkciją dėl motyvuotos išvados pateikimo. Dzūkijos Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija pateikė išvadas, kuriomis neturėjo pastabų dėl suprojektuotų kirtimų pareiškėjo valdose, kadastrinis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai turėjus galiojantį Miškotvarkos projektą, VMT gavus teigiamą išvadą iš saugomų teritorijų direkcijos dėl planuojamo kirtimo, konstatuotina, kad Leidimai 1-3 išduoti laikantis miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

VMT pranešimuose nėra nurodoma faktinių aplinkybių, nurodytos tik abstrakčios frazės bei teisės aktų normos, tačiau visiškai nevertintos įstatymo normos ir pareiškėjo paraiškoje pateikti duomenys. VMT sprendimas panaikinti Leidimą neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies keliamų reikalavimų, t. y. sprendimas neatitinka įstatyme keliamų formos ir turinio reikalavimų, sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), jų motyvuotu įvertinimu pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nenurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka. VMT neatliko jokio pareiškėjo situacijos individualaus vertinimo.

VMT sužinojimą apie teisės aktų reikalavimų nesilaikymą sieja su LVAT 2023-12-06 nutartyje pateiktais išaiškinimais (Aprašo 39.1 papunktis). Pareiškėjas nebuvo įtrauktas šalimi byloje (eA- 716-624/2023), todėl LVAT 2023-12-06 nutartis pareiškėjui nesukūrė teisių ar pareigų. LVAT priimti sprendimai gali būti reikšmingi teisėkūroje, keičiant arba nustatant naują teisinį reguliavimą, tobulinant jau priimtus teisės aktus. Vis dėl to, VMT LVAT 2023-12-06 nutartį taikė tiesiogiai, t. y. grindė savo sprendimą dėl pareiškėjui išduotų Leidimų 1-3 panaikinimo.

Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo bylą arba nutraukti, arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 7 punkte nustatyta, kad leidimus privačių miškų savininkams išduoda ir panaikina, pranešimus derina, registruoja Tarnyba elektroniniu būdu per ALIS. Tarp pareiškėjos ir Tarnybos nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją. Paaiškėjus aplinkybėms, kad Leidimai pareiškėjai buvo išduoti pareiškėjai nesikreipus į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo „Natura 2000” teritorijoms išvadų (toliau – ir Reikšmingumo išvada), kurių metu nustatoma, ar planuojama ūkinė veikla (šio ginčo atveju miško kirtimai) negali padaryti reikšmingo poveikio „Natura 2000” teritorijoms ir jose saugomoms vertybėms, Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 39.1 papunkčiu, Leidimus panaikino. Tarnyba nesutinka su pareiškėjos Skunde nurodytu, kad Tarnyba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-12-06 nutartį taikė tiesiogiai, t. y. grindė savo sprendimą dėl Leidimo panaikinimo. Tarnyba savo sprendimą dėl Leidimo panaikinimo grindė konkrečiomis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAV įstatymas) ir Aprašo nuostatomis, o ne teismo nutartimi.

Aprašo 39.1 papunktyje nustatyta, kad Leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Leidimai Pareiškėjui buvo išduoti kirsti mišką Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje Pareiškėjui nesikreipus į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus Reikšmingumo išvados. Remiantis PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas nustatomas atsižvelgiant į teritorijų apsaugos tikslus, planuojamos ūkinės veiklos poveikio dydį ir erdvinį mastą, poveikio tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą ir galimybes išvengti ir sumažinti poveikį. Taip pat nustatyta, kad poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms laikomas reikšmingu, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis ir atsižvelgiant į konkrečių teritorijų apsaugos tikslus planuojama ūkinė veikla gali reikšmingai neigiamai paveikti saugomas rūšis ir natūralias buveines ir (ar) Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumą. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos yra įkurtos siekiant apsaugoti jose nustatytas gamtines vertybes.

Pagal PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą kiekvienai planuojamai ūkinei veiklai įsteigtose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose privalo būti gauta Saugomų teritorijų institucijos išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo ir jeigu remiantis tokia išvada būtų nustatyta, kad poveikis aplinkai gali būti reikšmingas, planuojamai ūkinei veiklai privalėtų būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Pažymėtina, jog nei Europos sąjungos teisės aktai, nei minėtos nacionalinės teisės normos nenumato išimčių ir neišskiria planuojamų ūkinių veiklų, planų ir programų, kurių įgyvendinimo „Natura 2000” teritorijoje poveikio reikšmingumas neturėtų būti nustatomas ar vertinamas. Jeigu nėra atsakingos Saugomų teritorijų institucijos išvados dėl konkretaus kirtimo poveikio „Natura 2000” teritorijai reikšmingumo nustatymo, tai toks miško kirtimas yra negalimas, o vykdoma ūkinė veikla – būtų neteisėta. Tokia veikla pažeistų ne tik PŪVPAV įstatymo nuostatas, bet ir 1985-06-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 85/337/EB (iš dalies pakeista 1997-03-03 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/11/EB), kurios tiesioginį taikymą esant normų prieštaringumui savo praktikoje pripažįsta Europos Teisingumo Teismas (2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES, iš dalies pakeista 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES).

Tarnyba sutinka su pareiškėjos skunde nurodytu, kad Leidimų panaikinimo sprendime nenurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, tačiau šio ginčo kontekste pagal pareikštų reikalavimų Tarnybai pobūdį minėtas pažeidimas turėtų būti vertintinas kaip mažareikšmis, nesudarantis pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui. Sprendime aiškiai nurodyta kokiu pagrindu buvo panaikinti Leidimai, t. y. kad Leidimai yra naikinami Aprašo 39.1 papunktyje nustatytu pagrindu, kuris yra taikomas kai nustatoma, kad leidimai kirsti mišką išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (nustatomas leidimų kirsti mišką išdavimo neteisėtumas). Leidimų panaikinimo sprendime aiškiai nurodomos ir kitos teisės normos, t. y. PŪVPAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., kuris reglamentuoja poveikio aplinkai vertinimą, kai ūkinė veikla bus vykdoma „Natura 2000“ teritorijoje ir motyvai, t. y. kad norint gauti leidimą kirsti mišką „Natura 2000“ teritorijoje, prieš tai reikia gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Akivaizdu, kad tik įvertinus pareiškėjos paraiškas, kurių pagrindu buvo išduoti ir šiuo metu panaikinti Leidimai kaip neteisėti, buvo nustatyta, kad prieš išduodant Leidimus nebuvo gautos motyvuotos išvados dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo pagal PŪVPAV įstatymo nuostatas iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.

Tarnyba pažymėjo, kad Leidimai buvo panaikinti pačiai Tarnybai konstatavus jų neteisėtumą, todėl vadovaujantis Konstitucinio teismo jurisprudencija, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, Pareiškėja neturėjo teisės kirsti mišką nei iki Leidimų panaikinimo (nors formaliai ir turėjo neteisėtai išduotus Leidimus), o taip pat neturi teisės kirsti mišką ir po Leidimų panaikinimo, todėl darytina išvada, kad Leidimų panaikinimas nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Tik konstatavus panaikintų Leidimų teisėtumą, būtų galimas tolimesnis šioje byloje iškelto ginčo sprendimas, nagrinėjant administracinę bylą iš esmės. Pažymėjo, kad jei teismas ir tenkintų pirmąjį pareiškėjos prašymą – panaikinti Tarnybos per ALIS 2023 m. gruodžio 18 d. priimtus sprendimus dėl Leidimų panaikinimo, pareiškėjos teisės ir pareigos nepasikeistų, t. y. pareiškėja neįgytų teisės kirsti mišką, jei nebūtų teismo patenkintas antrasis prašymas – palikti galioti Leidimus ir įpareigoti Tarnybą per ALIS įregistruoti duomenis apie Leidimų galiojimą. Teismui tenkinat antrąjį pareiškėjos prašymą, jau pats teismas turėtų priimti administracinį sprendimą – leisti pareiškėjai kirsti mišką Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje nesant Reikšmingumo išvados.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Betulus“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimų, kuriais buvo panaikinti pareiškėjai leidimai kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 32309344, Nr. 32309345 ir Nr. 12310138.

Byloje nustatyta, kad UAB „Betulus“ per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (toliau – ALIS) kreipėsi į Tarnybą su 2 (dviem) paraiškomis, leidimui gauti miškui kirsti. Pirma paraiška leidimui gauti miškui kirsti (plynas ir atrankinis sanitarinis miško kirtimas), VĮ Valstybinės miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Kalvarijos girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypuose, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas biržės atrėžimo planą, miško želdinimo ir žėlimo projektą. Tarnyba pareiškėjai išdavė du leidimus: Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310138 ir Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 32309345. Leidimai galiojo nuo 2023-12-07 iki 2024-12-06. Antra paraiška leidimui gauti miškui kirsti (atrankinis sanitarinis kirtimas), VĮ Valstybinės miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioninio padalinio Kalvarijos girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas biržės taksavimo lapą. VMT pareiškėjui išdavė Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 32309344. Leidimas galiojo nuo 2023-12-07 iki 2024-12-06.

Skundžiamais sprendimais Leidimai, remiantis Aprašo 39.1. punktu, buvo panaikinti. Nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6.4 papunkčio reikalavimais, pareiškėja turi kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Pareiškėja nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Leidimo išdavimo metu teisės aktai, reglamentuojantys šiuos teisinius santykius, nenustatė pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (toliau – ir VSTT) ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Nurodo, kad Tarnyba nepagrįstai bei neteisingai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. eA-716-624/2023, pateiktais teisės normų išaiškinimais.

Aprašo 7 punkte nustatyta, kad Leidimus privačių miškų savininkams išduoda ir panaikina, pranešimus derina, registruoja VMT elektroniniu būdu per ALIS. Aprašo 39.1 punkte nustatyta, kad Leidimai, pranešimai panaikinami išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kaip nurodyta sprendime dėl leidimo panaikinimo, Leidimas panaikintas nes nebuvo gauta motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.

Byloje nustatyta ir dėl to tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją.

Vadovaujantis PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas. PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog „atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas <...> turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas.“. Kitaip tariant, PŪVPAV procedūros privalo būti atliktos iki atitinkamo leidimo vykdyti konkrečią ūkinė veiklą išdavimo (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-10-520/2023). PŪVPAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas) (7 str. 2 d.). Šios atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos PŪVPAV (7 str. 1 d.).

PŪVPAV įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numato, kad „tais atvejais, kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas), įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.“. PŪVPAV įstatymo 2 priedo („Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“), kuris minimas minėtose PŪVPAV įstatymo nuostatose bei SPAV aprašo 6.1 punkte, 1.7 punkte numatytos veiklos – „miško įveisimas, išskyrus plotus, kuriuose pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės (miško iškirtimas miestuose – visais atvejais, kaimo vietovėse – kai įveisiamas ar iškertamas 1 ha ar didesnis plotas)“.

LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-716-624/2023, išaiškino, kad Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad valstybės narės sprendimas galiojančiu teisės aktu atleisti tam tikrą veiklą nuo būtinybės įvertinti poveikį atitinkamai teritorijai negarantuoja, kad ši veikla neturės neigiamo poveikio saugomos teritorijos vientisumui. Todėl pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalį negalima leisti valstybei narei priimti nacionalinės teisės normų, pagal kurias bendra tvarka atleidžiama nuo pareigos atlikti tam tikros rūšies planų ar projektų poveikio atitinkamai teritorijai įvertinimą. Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje minima projekto arba plano samprata konkrečiomis kategorijomis neapsiriboja – pagrindinis veiksnys yra tai, ar jie gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijai. Todėl ir PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriuo nacionalinėje teisėje, be kita ko, siekiama užtikrinti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje valstybėms narėms nustatytų pareigų vykdymą, negali būti aiškinamas kaip apimantis tik šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytą ar (ir) su statinių statyba susijusią planuojamą ūkinę veiklą. Nagrinėjamu atveju tai, be kita ko, reiškia, kad PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti aiškinamas kaip visais atvejais neapimantis PAV įstatymo 2 priedo 1.7 punkte nenurodytų miškų kirtimų. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad atlikti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatytą tinkamą plano ar projekto vertinimą reikalaujama, jeigu yra tikimybė arba pavojus, kad atitinkama teritorija bus stipriai paveikta. LVAT minimoje nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant, visų pirma, į atsargumo principą, kuriuo grindžiama Bendrijos siekiama aukšto lygio apsaugos politika aplinkos srityje ir kuriuo remiantis turi būti aiškinama Buveinių direktyva, esant abejonei dėl reikšmingo poveikio nebuvimo, tokį vertinimą reikia atlikti – Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatyto aplinkos apsaugos mechanizmo paleidimas nereiškia, jog vertinamas planas ar projektas iš tikrųjų turi reikšmingą poveikį nagrinėjamai teritorijai, tačiau yra tik tikimybė, kad toks poveikis susijęs su minėtu planu ar projektu.

Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų apsaugos priemonių taikymą lemia ne tikrumas dėl reikšmingo poveikio, bet šio poveikio tikimybė. Kadangi pareiškėjai priklausantis miškas, kuriam buvo išduotas Leidimas, patenka į „Natura 2000“ teritoriją, nagrinėjamu atveju, nesant kompetentingos saugomų teritorijų institucijos vertinimo dėl miško kirtimų poveikio reikšmingumo šiai teritorijai (PŪVPAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., SPAV aprašo 6.4 p.), negalima objektyviai ir vienareikšmiškai atmesti, kad toks poveikis egzistuoja.

Iš ginčijamo atsakovo sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimti pareiškėjai nepalankūs sprendimai, juose atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, ginčą reglamentuojančias teisės normas, ginčui aktualią LVAT praktiką konstatuoja, kad pareiškėjai leidimai kirsti mišką Nr. 32309344, Nr. 32309345 ir Nr. 12310138 buvo išduoti neteisėtai, nesilaikant PŪVPAV nustatyto reikalavimo gauti saugomų teritorijų institucijos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo reikšmingumo. Esant neteisėtai išduotiems Leidimams atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Aprašo 39.1 punktu, Leidimus panaikino. Tokie atsakovo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra teisinio pagrindo. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamus sprendimus, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Valstybinę miškų tarnybą per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (https://www.alisas.lt/) įregistruoti duomenis apie leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 32309344, Nr. 32309345 ir Nr. 12310138 galiojimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Likusieji pareiškėjos ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Betulus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.