Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-iojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2010 m. kovo 30 d. nutartimi bausmė pakeista 45 parų areštu;

2) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 5 MGL baudą;

3) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 5 MGL baudą;

4) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams;

5) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant 60 parų arešto bausmę;

7) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 6 mėnesiams, skiriant intensyvią priežiūrą jo buvimo vietoje – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti ir laikytis nustatytos dienotvarkės – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra; Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarta subendrinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. vasario 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą bausmę su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 10.48 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo G. J. atžvilgiu fizinį smurtą – kaire ranka paėmęs už kaklo smaugė, po ko, paėmęs už plaukų tris kartus trenkė jos galvą į sieną, tada tęsdamas savo nusikalstamą veiką abiejų rankų kumščiais sudavė G. J. apie 20 smūgių į pakaušį bei kaire ranka smaugdamas trenkė nukentėjusiosios galvą į spintą, tuo sukeldamas G. J. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame žaste kairiame sėdmenyje, kairėje blauzdoje, kas pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. K. prisipažino pilnai. Nurodė, kad G. J. yra jo sugyventinė, su ja kartu gyvena nuo 2024 m. vasario mėnesio, jai skirtame socialiniame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ji laukiasi jo vaiko. Su jais gyvena trys jos nepilnamečiai vaikai. Jie gyvena iš jo neoficialiai uždirbamų pinigų ir jos gaunamų pašalpų. 2024 m. rugsėjo 21 d., apie 4-5 ryto, namuose, tarp jo ir G. J. įvyko žodinis konfliktas. Nenorėdamas, kad konfliktas toliau tęstųsi ar peraugtų į smurtą, išėjo iš buto ir likusią naktį praleido namo laiptinėje. Ryte jis bandė grįžti namo, raktų neturėjo, todėl beldė į duris (durų skambutis neveikia), bet jam niekas neatidarė. Kadangi savo mobiliojo ryšio telefoną jis pametė, tai negalėjo G. J. ir paskambinti. Nepatekęs į namus išėjo į lauką ir sutiko jam iš matymo pažįstamą vyrą. Jis su savimi turėjo litrą degtinės ir pasiūlė kartu išgerti. Jie ant suoliukų dviese pradėjo gerti minėtą butelį degtinės. Jis apgirto ir neprisiminė kas vyko toliau. Neprisiminė kaip išsiskyrė su iš matymo pažįstamu vyru, nei kaip grįžo namo, nei tai, kad galėjo smurtauti prieš G. J. Atsiminė momentą, kai jį policijos pareigūnai rado ir sulaikė (duomenys neskelbtini) bibliotekoje, kur jis norėjo prisijungti prie interneto. Tuo metu galėjo būti kažkur apie 11 val. Galėjo būti, kad grįžo namo ir smurtavo prieš G. J., nemanė, kad ji melagingai pranešė apie smurtą, tuo labiau, kad jis buvo girtas, o tokioje būsenoje būna agresyvus ir savęs nekontroliuoja. Visi jo ankstesni smurto atvejai buvo būtent jam esant neblaiviam. Dėl padaryto jis labai gailisi.

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai dėl to gailisi. Buvo labai neblaivus, todėl neprisimena visų tos dienos įvykių ir jų aplinkybių. Negalėjo atsakyti ar tarp jų su G. buvo konfliktas. Išgėrus alkoholio jo elgesys būna neadekvatus, todėl jis galėjo sužaloti G. taip kaip nurodyta įtarime. Galėjo smurtauti prieš G. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Žalą atlygins iki 2024 m. gruodžio 14 d. Sutiko su baudžiamuoju įsakymu, pageidavo atlikti arešto bausmę.

Gautame G. J. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 21 d., (duomenys neskelbtini), apie 10.48 val., jos buvęs sugyventinis A. K. smaugė ją, apie 20 kartų daužė rankų kumščiais į galvą, paėmęs už plaukų tris kartus trenkė galvą į sieną ir vieną kartą trenkė jos galvą į spintą, dėl ko patyrė didelį fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. J. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 21 d., (duomenys neskelbtini), buvo su savo vaiku N. A. Jie kartu nuėjo trumpam į rūsį ir buto durų ji neuždarė, bute liko miegoti kiti jos du vaikai. Maždaug nuo 10.00 val., jie vaikščiojo į rūsį ir nešiojo iš balkono daiktus. Apie 10.48 val., užėjus į butą su sūnumi pastebėjo iš tualeto išsikišusias vyriškas kojas, tai buvo jos buvęs sugyventinis A. K. Su juo išsiskyrė 2024 metų gegužės mėnesį, gyveno kartu 3 mėnesius. Šiuo metu yra nėščia, 5 mėnuo, vaiko tėvas A. K. Maždaug pusę metų buvo krizių centre su savo vaikais, nes A. K. kovo mėnesį susipjaustė savo rankas ir jie buvo abu išgėrę. Būdama krizių centre suprato, kad santykius su sugyventiniu reikia nutraukti ir jie išsiskyrė. 2024 m. rugsėjo 17 d. grįžo iš centro su vaikais ir minėtas sugyventinis miega jos namo laiptinėje, pastovios gyvenamosios vietos neturi ir ji jo bijojo. Užėjus į butą ir pamačius jį gulintį prie tualeto durų paprašė jo išeiti ir jis jai atsakė, kad atiduotų jo batus, ji pasakė, kad paimtų batus ir išeitų. Jis atsisėdo ir išeiti nesiruošė, ji iškvietė pareigūnus. Jis tada staigiai atsistojo ir sušaukė, ar ji jam iškvietė policiją. Jis nuėjo į virtuvę ir pradėjo ieškoti peilio, ji nubėgo į balkoną ir vėl paskambino pareigūnams, kad paskubėtų. Jis atėjo į balkoną ir sušaukė jai „Ką tu manai aš peili išsiimsiu? Aš moku ir be peilio“. Po šių žodžių jis stvėrė kaire ranka jai už kaklo ir pradėjo smaugti, ji jam galimai į tą ranką įkando, viskas vyko labai greitai, ji mėgino gintis. Patyrė fizinį skausmą. Įkandus nubėgo į vaikų kambarį ir jos sūnus svetainėje bandė uždaryti balkono duris. Išgirdo stiprų garsą ir nubėgus pasižiūrėti matė kaip buvęs sugyventinis išeidinėja iš balkono. Surėkė sūnui, kad bėgtų į jos miegamąjį pas kitus vaikus. Ji vėl nubėgo į vaikų kambarį, jis ją griebė už plaukų ir tris kartus trenkė jos galvą į sieną, patyrė didelį fizinį skausmą, kurį vertinų 10/10, tada su rankų kumščiais pradėjo jai daužyti pakaušį, labai skaudėjo, smūgių buvo apie 20. Šaukė jam, kad nustotų, nes ji laukiasi, tada vėl pradėjo ją smaugti galimai kaire ranka ir tuo pačiu trenkė jos galvą į spintą, patyrė fizinį skausmą. Tada pradėjo rėkti „gelbėkit“, atbėgo jos sūnus N. A. ir surėkė „Paleisk mano mamą“. Tada buvęs sugyventinis ją paleido ir nuėjo link jos sūnaus, kas ten būtent vyko ji nematė, bet nubėgus į svetainę pamatė, kad jos sūnus guli ir jis jį laiko už megztinio. Ji pradėjo šaukti „Paleisk mano vaiką“. Atbėgo pas juos, bandė jį patraukti nuo sūnaus ir įkando į kaktą. A. K., jos buvęs sugyventinis, staigiai atsistojo ir pasišalino iš buto. Kiti jos vaikai konflikto nematė, bet ji įsitikinusi, kad girdėjo. Anksčiau prieš ją A. K. nesmurtavo, bet žino, kad buvo teistas už smurtą prieš savo žmoną.

Papildomai apklausta nukentėjusioji G. J. parodė, kad po įvykio kreipėsi į Lazdynų ligoninę, kur jai buvo padarytas rentgenas. Taip pat kreipėsi į VTMT kur ją apžiūrėjo. Laikosi pirmos apklausos metu duotų parodymų. <...> Kai jos buvęs sugyventinis išėjo, po kelių minučių į butą įėjo policijos pareigūnai. Mėlynės ant kaktos atsirado nuo smūgių į sieną. Taip pat kraujosruvos kairiajame žaste atsirado nuo to, kad buvo įremta į spintą ir spintos durų rankena spaudėsi jai į ranką. Kaip atsirado poodinės kraujosruvos kairiame sėdmenyje ir kairėje blauzdoje ji nežinojo.

Vyriausiosios patrulės A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 21 d., 11.05 val., dirbant kartu su vyr. patruliu N. G., per radijo ryšį gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja paliko namų duris atrakintas ir nuėjo su vaiku į rūsį, grįžusi namuose rado svetimą vyrą, kuris sėdi ir prašo atiduoti jo batus. Minėtas asmuo niekur neišeina, pranešėja prašo jį išprašyti. Atvykus juos pasitiko isterijoje, visa apsiverkusi pranešėja G. J., kuri paaiškino, kad ją sumušė A. K., juodai apsirengęs, praplikęs ir pasišalino. Nuskubėjo į lauką ir ieškojo minėto asmens pagal požymius, klausė lauke praeivių, kurie nurodinėjo kryptį. Vėliau OVS budėtojas nurodė, kad G. J. seka minėtą vyrą ir mato jį einantį (duomenys neskelbtini). Pastebėjo minėtą vyrą ir sulaikė. Kaip vėliau paaiškėjo, A. K. Moteris paaiškino, kad vyras bute ją stipriai sumušė, daužydamas kumščiais į galvą, trankė galvą į sieną, smaugė ir sukėlė didelį fizinį skausmą. A. K. yra buvęs pranešėjos sugyventinis ir šiuo metu moteris laukiasi nuo jo vaiko.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas – (duomenys neskelbtini). Pridėtos fotonuotraukos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3070/2024 (01), nurodyta, kad G. J. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame žaste, kairiame sėdmenyje, kairėje blauzdoje. Padaryti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0204, rodmenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 21 d., 11.46 val., A. K. iškvėptame ore alkoholio koncentracija 2,11 promilės.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaire ranka paėmęs G. J. už kaklo ją smaugė, po ko, paėmęs už plaukų tris kartus trenkė jos galvą į sieną, tada tęsdamas savo nusikalstamą veiką abiejų rankų kumščiais sudavė G. J. apie 20 smūgių į pakaušį bei kaire ranka smaugdamas trenkė nukentėjusiosios galvą į spintą, tuo sukeldamas G. J. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame žaste kairiame sėdmenyje, kairėje blauzdoje, kas pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tai įrodo paties kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiosios G. J. paaiškinimai, vyr. patrulės tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, vietos apžiūros protokolas ir pridėtos fotonuotraukos bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai.

Atsižvelgiant į kaltinamojo bei nukentėjusiosios paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kaltinamasis, paėmęs nukentėjusiąją už kaklo ją smaugė, trenkė jos galvą į sieną, kumščiais sudavė G. J. į pakaušį apie 20 smūgių bei smaugdamas trenkė jos galvą į spintą, be to, šių veiksmų metu nukentėjusioji laukėsi vaiko, taigi suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai, bei kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numanė, jog jo veiksmai gali sukelti tam tikras pasekmes nukentėjusiajai ir jos sveikatai, ir nors jų galimai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. K. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis A. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika padaryta prieš nukentėjusiąją – jai buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo. Teismo vertinimu, kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktai). Be to, kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. K. yra jauno ir darbingo amžiaus, šiuo metu oficialiai nedirbantis, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba neoficialiai, atlieka (duomenys neskelbtini), ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą, nėra, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 75 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus tai, kad jo nusikalstamas elgesys kartojasi, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 21 d., 11.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 22 d., 10.10 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Šioje byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 170,73 Eur išlaidų priteisimo už G. J. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Įvertinus tai, kad 2024 m. lapkričio 14 d. pasirašytame įsipareigojime dėl žalos atlyginimo kaltinamasis A. K. įsipareigojo iki 2024 m. gruodžio 14 d. atlyginti padarytą žalą, pripažintina, jog šiuo atveju yra įvykdyta BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, pagal kurią teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nors kaltinamasis A. K. įsipareigojo sumokėti Vilniaus teritorinei ligonių kasai patirtas 170,73 Eur išlaidas iki 2024 m. gruodžio 14 d., tačiau iš elektroninėje byloje esančių duomenų šio įsipareigojimo Vilniaus teritorinė ligonių kasa nėra raštiškai patvirtinusi. Nenustatyta, kad toks susitarimas abiem yra priimtinas ir tinkamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas netvirtina kaltinamojo įsipareigojimo savanoriškai atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą už G. J. gydymą iki 2024 m. gruodžio 14 d.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 170,73 Eur žalą už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Byloje nustačius, kad sužalojimas, dėl kurio G. J. buvo gydoma, padarytas nusikalstamais A. K. veiksmais (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiosios gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 170,73 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo – priteisiant iš kaltinamojo A. K.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 21 d., 11.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 22 d., 10.10 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Iš A. K. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 170,73 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų ir septyniasdešimt tris euro centus) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (170,73 Eur) nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 66 360 132;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.