- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-652-290/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- S. M.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šios bausmės dalis pridėta prie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, subendrinus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, nustatytos subendrintos ir šio nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, 9-ajame būryje, savo gyvenamojoje patalpoje Nr.3, neteisėtai laikė įpakuotą paketėlyje narkotinę medžiagą – 0,6685 g heroino (0,0849 g (12,7%) grynojo heroino), iki 2018 m. liepos 20 d., 12.10 val. kol šios patalpos kratos metu ją surado ir paėmė pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Skunde nurodo, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog liudytojas M. D. siekia padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl galimybės jam būti paleistam lygtinai, kadangi jis yra baustas drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą, taigi jo galimybės išeiti į laisvę taikant lygtinio paleidimo institutą yra tik teorinės. Jam padėjus išvengti atsakomybės, M. D. taip pat tektų įkalinimo įstaigoje atlikti didesnę bausmę, taigi nelogiška manyti, kad jis prisiimtų kito asmens atsakomybę. Teigia, kad teismo posėdžio metu davė teisingus parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu galėjo suklysti. Stresinėje situacijoje, kuomet pamatė, kad jo patalpoje bus atliekama krata, jis pakėlęs paketėlį ir supratęs, kad ten yra narkotinės medžiagos, instinktyviai perpakavo jas į saldainių popierėlį ir bandė paslėpti šiukšlių dėžės dugne. Kodėl M. D. nurodė, kad jis pervyniojo tą paketėlį, jis nežino, tačiau M. D. taip pat nurodė, kad jis vartoja narkotines medžiagas, paketėlis yra jo, ir jis tą paketėlį paliko S. M. kameroje.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
7. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas S. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl S. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant S. M. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
8. Nuteistasis S. M. apeliaciniame skunde savo kaltę neigia nurodydamas, kad narkotinės medžiagos priklauso kitam nuteistajam M. D., kuris prisipažino, kad S. M. kameroje rastas paketėlis su heroinu priklauso jam. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad paketėlis su narkotine medžiaga rastas S. M. gyvenamojoje patalpoje Nr. 3, be to, specialisto išvadoje Nr. S 275/2018(01) konstatuota, kad atlikus DNR tyrimą, ant paketėlio paviršiaus gautas tik vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris, kaip vėliau nustatyta, priklauso S. M.. Nelogiška manyti, kad ant daikto, kuris, kaip teigia M. D., priklauso jam, nebūtų randama jo DNR pėdsakų, ypač praėjus tokiam neilgam laiko tarpui (nuo apsilankymo S. M. kameroje ir laikius paketėlį rankose iki kratos atlikimo). Negana to, nuteistojo S. M. ir liudytojo M. D. parodymai yra nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu S. M. nurodė, kad rastą ant grindų paketėlį jis pats įvyniojo į kišenėje rastą saldainių popierėlį, o liudytojas M. D., pripažindamas, kad ši narkotinė medžiaga priklausė jam, parodė, kad jis pats paketėlį su narkotine medžiaga įvyniojo į saldainių popierėlį, tualete šį paketėlį įkišo į rulonėlį nuo tualetinio popieriaus, į ten dar prikišo šiukšlių ir jį įmetė į šiukšlių dėžę. Taip pat šių asmenų parodymai prieštarauja ir liudytojo L. N. parodymams apie surastą paketėlio vietą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo M. D. prisipažinimu dėl narkotinių medžiagų priklausomybės, kadangi šių liudytojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, priešingai – byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad paketėlis priklausė būtent S. M.. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nuosekliais liudytojo L. N. parodymais, kitais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kurie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vieni kitiems neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atvaizduoja įvykdyto nusikaltimo aplinkybes.
9. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodė, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog liudytojas M. D. siekia padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl galimybės jam būti paleistam lygtinai. Tačiau aukštesnysis teismas nesiima spręsti klausimo dėl M. D. galimų motyvų siekiant prisiimti atsakomybę už kito asmens padarytą nusikalstamą veiką, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nustačius, kad įrodymų, patvirtinančių S. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pakanka, M. D. motyvai dėl siekio prisiimti atsakomybę teismui nėra svarbūs.
10. Byloje neginčytinai nustačius, kad S. M. pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, 9-ajame būryje, savo gyvenamojoje patalpoje Nr.3 iki 2018 m. liepos 20 d., 12.10 val. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – 0,6685 g heroino (0,0849 g (12,7%) grynojo heroino) neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, jo veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.
11. Skirdamas nuteistajam S. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai nuteistajam skyrė bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą jos vidurkiui. Nuteistojo skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.
12. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistajam S. M. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rūšis ir dydis individualizuoti teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.
13. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti jokio įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.