Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo „AS Inbank filialas“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Vaiva Šimkienė, R. I., A. I.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad antstolė Vaiva Šimkienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. I. 3 eilės išieškotojo „AS Inbank filialas“ naudai pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas R. I. yra sudaręs santuoką su A. I. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis suinteresuoti asmenys nėra kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Antstolė (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei po santuokos sudarymo įgytą ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo nepateikė. Antstolė (duomenys neskelbtini) pasiūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkui su sutuoktine priklausančią turto, įgyto po santuokos sudarymo, dalį, iš kurios išieškojimo neriboja įstatymai.

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, jų turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, taip pat, kaip minėta, nėra duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Todėl po santuokos sudarymo įgytas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nukrypti nuo šios prezumcijos nėra pagrindo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad skolininkui R. I. priklauso 1/2 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine A. I. priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iš kurio išieškojimo neriboja įstatymai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis su sutuoktine A. I. priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iš kurio išieškojimo neriboja įstatymai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.