- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- 1S-102-487/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Advokatai
- Ingrida Botyrienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,
teismo posėdyje vaizdo konferenciniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. Z. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas paskirtas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 7 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. Z. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimas kankinant ir itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės asmenis dėl savanaudiškų paskatų), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi A. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Vėlesniais teismų sprendimais šios kardomosios priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas iki 2019 m. gegužės 28 d.
3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarta nepratęsti kaltinamajam A. Z. paskirtos ir iki 2019 m. gegužės 28 d. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino, šiam terminui pasibaigus minėtą kardomąją priemonę panaikinti, užtikrinant A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nutartimi Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos informuotas apie kaltinamojo A. Z. trukdymo procesui ir naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, kurią būtina vertinti, užtikrinant A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šia nutartimi laisvės atėmimo įstaigai, kurioje kaltinamasis A. Z. atliks tolesnę laisvės atėmimo bausmę, pavesta pranešti Vilniaus apygardos teismui apie A. Z. kalinimo vietą, laisvės atėmimo bausmės rėžimo pažeidimus, taip pat apie iš anksto numatomą A. Z. paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos laiką.
4. 2021 m. kovo 23 d. A. Z. paleistas iš Alytaus pataisos namų, atlikęs bausmę. Vilniaus apygardos teismas apie šį faktą nebuvo informuotas nei iš anksto, nei paleidimo metu. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis nebuvo vykdoma.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatytu pagrindu kaltinamajam A. Z. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių terminui. Teismas padarė išvadą, kad nei viena švelnesne kardomąja priemone nebus užkirsta rizika kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas, t. y. nebus įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai.
II. Skundo argumentai ir prašymai
6. Kaltinamasis A. Z. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria jam paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
6.1. Kaltinamojo skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi (kuria jam paskirtos ir iki 2019 m. gegužės 28 d. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo nepratęstas), suėmimas, kaip kardomoji priemonė, buvo panaikintas. Šią nutartimi ne tik informuotas Kalėjimų departamentas apie esą galimą jo trukdymo procesui ir naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, kuri turėjo būti įvertinta, užtikrinant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bet ir laisvės atėmimo įstaigai, kurioje jis atliks bausmę, buvo pavesta pranešti teismui apie laisvės atėmimo bausmės režimo pažeidimus ir numatoma jo paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos laiką. Pasak A. Z., skundžiama nutartimi suėmimas jam paskirtas, motyvuojant, kad apygardos teismas nei iš anksto, nei paleidimo metu nebuvo informuotas apie šį faktą, t. y. 2019 m. gegužės 23 d. nutarties reikalavimas nebuvo įvykdytas.
6.2. Todėl, anot kaltinamojo, jis buvo nubaustas už tai, kad laisvės atėmimo bausmę vykdžiusi įstaiga ar Kalėjimų departamentas nevykdė teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties. Tačiau minėta teismo nutartimi jam jokios pareigos ar prievolės, susiję su pranešimu apie laisvės atėmimo bausmės vykdymo pabaigą, nebuvo nustatytos. Dėl šios priežasties mano, kad jo nubaudimas, skiriant griežčiausią kardomąją priemonę, yra visiškai nesuderinamas nei su kardomųjų priemonių tikslais (BPK 119 straipsnis), nei su pačios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindais, nei su teisingumo principu, kaip konstituciniu baudžiamojo proceso principu.
6.3. Kaltinamasis mano, kad teismas nepagrįstai nustatė suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, jog, būdamas laisvėje, jis gali toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. A. Z. buvo paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Todėl teismo nustatytas suėmimo taikymo motyvas visiškai nuvertina bausmės paskirtį ir ja siekiamus tikslus. Be to, siekį užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas galima įgyvendinti ir kitomis kardomosiomis priemonėmis.
6.4. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti formalūs, labai abstraktūs motyvai, kurie nepakankami taikyti griežčiausią kardomąją priemonę (faktiškai – pratęsti tokios priemonės taikymo terminą), kai bendras suėmimo taikymo terminas yra itin ilgas. Pažymima, kad kaltinamasis labai ilgą laiką buvo nelaisvas, todėl vertintinas ne tik suėmimo terminas, bet ir bendra jo buvimo suėmime ar laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje trukmė. Nors skundžiamoje nutartyje tarsi teigiama, kad pareikštų kaltinimu sunkumas neturėtų būti pakankamu pagrindu skirti pačią griežčiausia kardomąją priemonę, tačiau tokie motyvai pačioje nutartyje paneigiami ir atmetami. Pasak suimtojo, apygardos teismas sutapatino suėmimo skyrimo ir suėmimo pratęsimo pagrindus, kas yra neleistina nei teisės taikymo, nei pačios griežčiausios kardomosios priemonės trukmės taikymo požiūriu.
6.5. Kaltinamasis nurodė, kad teismas neteisingai vertino aplinkybę dėl jo įsidarbinimo, suabejojęs duomenų apie jo įsidarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. kovo 31 d. realumu. Kaltinamasis atkreipia skundą nagrinėjančio teismo dėmesį į tai, kad, būdamas įsidarbinęs tik tris dienas, jis nevisiškai galėjo apibūdinti savo darbines funkcijas, juolab, kad įmonė užsiima skirtingomis veiklomis. Priešingai nei traktavo teismas, jo įsidarbinimas rodo siekį ir pasiryžimą gauti teisėtų pajamų bei visiškai eliminuoja galimo bėgimo, slėpimosi nuo baudžiamojo proceso riziką ir turėjo būti vertinamas tik švelnesnių kardomųjų priemonių (jeigu tokios iš viso būtų būtinos) taikymo linkme. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po įkalinimo, jam esant 23 metų, užtrukusio ilgą laiko tarpą, sudėtinga rasti darbą ir socializuotis. Teismas, pažymėjęs jo darbo laiko apimtį, nevertino to, kad darbo sutartimi jam yra nustatytas 8 val. darbo diena, 40 val. per savaitę. Be to, A. Z. turi galimybę tartis su darbdaviu dėl kitokio darbo laiko, kuris galėtų būtų suderintas su BPK 119 straipsnio tikslų įgyvendinimu.
6.6. Kaltinamasis atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas perkėlė atsakomybę jam už kitų asmenų galimą veikimą, nurodydamas, kad ir jis esą gali taip elgtis, kaip kiti kaltinamieji ar vienas iš kaltinamųjų (2021 m. kovo mėnesio nutikę įvykiai rodo, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis yra manipuliuojama bei piktnaudžiaujama, dėl to analogiškos piktnaudžiavimo rizikos tikimasi, ir vertinant individualų kaltinamojo A. Z. atvejį). Taip pažeistas vienas iš pagrindinių kardomųjų priemonių skyrimo principų – kardomosios priemonės individualizavimas. Tačiau jis, darbdavio informuotas apie 2021 m. balandžio 6 d. teismo posėdį, į jį atvyko ir, būdamas įpareigotas, vėl atvyko 2021 m. balandžio 7 d., kuomet ir buvo sulaikytas. Šis faktas įrodo, kad jis neturėjo jokio tikslo slėptis ar vengti teismo.
6.7. Taip pat skunde nurodoma, kad bylos sudėtingumas niekaip negali būti siejamas su būtinybe taikyti kardomąsias priemones ir ypač pačią griežčiausią – suėmimą. Kaltinamasis negali nei sumažinti, nei padidinti bylos medžiagos kiekio, be to, proceso stadija nurodoma neteisingai (esą byloje planuojama apklausti beveik šimtą asmenų, nors jau vyksta kaltinamųjų apklausos). Kardomoji priemonė – suėmimas jam taikyta nuo 2016 m. gruodžio 1 d., tai yra didelį laiko tarpą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Įtariamojo, kaltinamojo elgesys baudžiamajame procese yra ir privalo būti vienas iš vertinimo kriterijų, kuris kompleksiškai su likusiais dviem kriterijais gali lemti vienokias ar kitokias teismo išvadas dėl proceso trukmės. Pasak suimtojo, jo elgesys nelemia ilgos baudžiamojo proceso trukmės ir jos apimties, o griežčiausia kardomoji priemonė negali būti taikoma taip ilgai, nes pažeidžiamas proporcingumo principas. Tokiu atveju tik išskirtinės priežastys gali pateisinti ilgą kardomosios priemonės – suėmimo taikymą. Šioje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta. Vien nusikaltimų sunkumas ir tariamai didelė bylos apimtis laikytini nepakankamais. Turi būti vertinamas ir suėmimo trukmės pagrįstumas, kad kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas, atitiktų BPK 11 straipsnyje numatytą proporcingumo principą. Skundžiamoje nutartyje teismas deklaratyviai nurodė, kad byla sudėtinga, bet nepasisakė dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo ilgą laiko tarpą būtinumo, nevertino, ar tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.
6.8. Suimtojo teigimu, skundžiamoje nutartyje, išskyrus kitų asmenų ankstesnę procesinę elgseną ir jos perkėlimą jam (A. Z.), nėra motyvų, pripažįstamų reikšmingais ir EŽTT praktikoje, pagal kurią teismas negali apsiriboti tik formaliu nurodymu, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti įstatyme nurodyti tikslai. Duomenų, kurie pagrįstų suėmimo pratęsimą vieninteliu BPK. 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nepateikta.
6.9. Kaltinamasis atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismas tinkamai neapsvarstė galimybės skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar keletą jų, motyvuodamas tikėtina analogiška rizika jam elgtis kaip kiti kaltinamieji. Taip buvo padarytas BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažeidimas, kadangi priimant skundžiamą nutartį nepagrįstai nesiremta dar ir BPK 121 straipsnio 3 dalimi, numatančia galimybę skirti kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones ir tokiu būdu tinkamai pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Pagrindai, pateisinantys asmens suėmimą pradinėje stadijoje, laikui bėgant tampa vis mažiau svarbūs, todėl pratęsiant suėmimą kiekvienu atveju būtina nurodyti naujas laisvės suvaržymą pagrindžiančias aplinkybes. Anot kaltinamojo, jokių pakankamų pagrindų nei paskirti, nei pratęsti suėmimą nėra.
7. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjai prašė A. Z. skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir skirti A. Z. švelnesnę kardomąją priemonę ar kelias, viena iš jų galėtų būti skiriamas 30000 Eur užstatas, kadangi ši suma yra sumokėta į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą; teismui pateiktas šį faktą patvirtinantys dokumentai – mokėjimų nurodymai. Taip pat gynėja I. Botyrienė skundo argumentams pagrįsti pateikė išrašą iš juridinių asmenų registro apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėtos bendrovės direktoriaus T. U. pažymą apie darbuotojų darbo laiką, R. U. sutikimą, kad A. Z. gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), išrašą iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės apie minėto namo priklausymą nuosavybės teise R. U. bei prašo šiuos dokumentus vertinti, nagrinėjant kaltinamojo skundą. Prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. Z. skundas atmetamas.
8. Susipažinus su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir dėl jos pateikto skundo argumentais, nustatyta, kad kaltinamajam A. Z. nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikoma jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi, konstatavus, kad suėmimo taikymo pagrindai – rizika, jog A. Z. gali trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas, išlikusi, nutarta kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęsti, eliminuojant minėtas rizikas A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu parinktais bausmės vykdymo rėžimu ir sąlygomis. 2021 m. kovo 23 d. A. Z. baigus atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas. Po paleidimo iš įkalinimo įstaigos kardomoji priemonė baudžiamajame procese iki skundžiamos nutarties priėmimo jam nebuvo paskirta. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant susidariusiai situacijai, pagrįstai sprendė kaltinamajam skirtinos kardomosios priemonės klausimą ir, įžvelgęs galimą kaltinamojo naujų nusikalstamų veikų darymo riziką, skundžiama nutartimi paskyrė kaltinamajam A. Z. kardomąją priemonę – suėmimą trijų mėnesių terminui. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, BPK nuostatų pažeidimų nepadaryta, kaltinamojo teisių nesuvaržytos labiau, nei tai leidžia paminėtų teisės aktų nuostatos.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad, aukštesnės instancijos teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą, patikrinamas tik skundžiamos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas, t. y. vertinama, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bei sprendžiama, ar yra šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnyje.
10. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Skundą nagrinėjančiam teismui pateikti bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju skunde neginčijamas duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. Z. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo kardomosios priemonės taikymui klausimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis klausimas skundžiamoje nutartyje yra motyvuotas. Nutartyje nurodyta, kad surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurių dalis, kaip matyti iš bylos, jau buvo ištirta ir teisiamajame posėdyje (liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kita bylos medžiaga), leidžia pagrįstai manyti, kad A. Z. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo skundą dėl teismo nutarties skirti jam kardomąją priemonę – suėmimą, dėl baudžiamosios bylos duomenų pakankamumo pasisako tik tiek, kiek reikia kardomosios priemonės – suėmimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti, t. y. suimtajam pareikšto kaltinimo pagrįstumas neanalizuojamas.
11. Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). A. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos daugiau negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.
12. Vilniaus apygardos teismo nutartimi kaltinamajam A. Z. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.
13. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suėmimas kaltinamajam A. Z. paskirtas, pagrįstai nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. įžvelgus riziką, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Pasisakydamas dėl šio pagrindo buvimo, apygardos teismas įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Z. pateikti kaltinimai dėl galimai iš anksto suplanuotų, sistemingų nusikaltimų, susijusių su kvalifikuotu kitų asmenų gyvybės atėmimu bei sveikatos sutrikdymu, su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turto prievartavimu, kurie galimai padaryti dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje ir A. Z. galimai būnant ne tik inkriminuojamo nusikalstamo susivienijimo dalyviu, ilgą laiką veikiant kartu su kitais laisvės atėmimo bausmes atliekančiais bendrininkais – nusikalstamo susivienijimo nariais, savo veiksmus ir įtaką kitų įkalinimo įstaigoje buvusių asmenų atžvilgiu grindusiais įkalinimo įstaigoje veikusiomis subkultūros taisyklėmis, bet tam tikru laikotarpiu – ir jo lyderiu bei vadovu. Kaltinimai A. Z. šių nusikaltimų padarymu, įvertinus ir tai, kad jie galimai padaryti jam atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, bei tai, kad A. Z. anksčiau buvo teistas už labai pavojingą nusikaltimą, savo pobūdžiu panašų į jam inkriminuotus nagrinėjamoje byloje leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas jam taikyti suėmimą, taip užtikrinant ir viešojo intereso apsaugą. A. Z. skundo argumentai, susiję su jo paleidimu iš įkalinimo įstaigos po bausmės atlikimo, kaip pasiekusio bausmei keliamus tikslus, tarp kurių ir naujų nusikalstamų veikų darymo apribojimas, ar argumentai, susiję su suimtojo įsidarbinimu, su skundu pateikiant patvirtinančius dokumentus, nepaneigia taikomo suėmimo pagrindo buvimo. Šie skundo argumentai kitų, jau paminėtų, aplinkybių kontekste, negali būti vertinami kaip esmingai mažinantys A. Z. naujo nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus bylos duomenimis grindžiamą galimą A. Z. vaidmenį inkriminuojamo nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje ir įtaką kitiems kalinamiems asmenims bei tai, kad jis, net atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, galimai sistemingai ir ilgą laiką darė labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą.
14. Skunde nepagrįstai teigiama, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimas A. Z. yra sąlygotas to, kad nebuvo įvykdytas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties reikalavimas, t. y. laisvės atėmimo bausmę vykdžiusi institucija neinformavo apygardos teismo apie A. Z. paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Iš skundžiamos nutarties turinio seka, kad šis faktas nutartyje nurodytas, dėstant duomenis apie A. Z. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymą, tačiau niekaip neįtakojo teismo sprendimo konstatuoti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, buvimą.
15. Vertinant skundo argumentus dėl baudžiamosios bylos stadijos, A. Z. procesinio elgesio ir jam taikomos kardomosios priemonės trukmės, nustatyta, kad suimtajam suėmimas buvo taikomas nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. ir skundžiama nutartimi paskirtas nuo 2021 m. balandžio 7 d. trijų mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už sunkiausią A. Z. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, spręstina, kad BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimas nepažeistas. Nors A. Z. buvo laikomas suimtu jau pakankamai ilgą laiko tarpą, suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.
16. Pagal EŽTT praktiką ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kai išskirtinės priežastys pateisina tolimesnį suėmimo taikymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išskirtinėmis priežastimis tolimesniam A. Z. suėmimo taikymui yra bylos sudėtingumas bei didelė apimtis (baudžiamąją bylą šiuo metu sudaro 77 tomai), itin didelis byloje dalyvaujančių proceso dalyvių, iš kurių kaltinimai pareikšti 16 kaltinamųjų, skaičius (daugiau nei 100), byla nagrinėjama dėl galimai padarytų sunkių ir labai sunkių sudėtingų, sistemingų, gerai suplanuotų nusikalstamų veikų. Nors baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsęs, nėra pagrindo išvadai, kad procesas yra vilkinamas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bylos procesas vykdomas pagal iš anksto suderintą intensyvų teismo posėdžių grafiką. Be to, ši byla Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama prioriteto tvarka. Pertraukos tarp teisiamųjų posėdžių ar teisiamųjų posėdžių atidėjimas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių, susijusių ne tik su bylos apimtimi, bet ir bylos proceso eiga, ankstesnės bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėties pasikeitimu, posėdžių organizavimu karantino dėl Covid-19 grėsmės sąlygomis, byloje dalyvaujančių asmenų užimtumu, jų sveikatos būkle ir kt. Dėl pandemijos, panaudojant technines galimybes, byla pagal galimybes yra nagrinėjama ir karantino metu, iki šių metų pabaigos yra suplanuota kiek daugiau, nei 50 teismo posėdžių ir tai patvirtina, kad dedamos visos pastangos išnagrinėti bylą kuo sparčiau.
17. Pasisakant dėl skundo argumentų, susijusių su suėmimo taikymo trukme, pažymėtina ir tai, kad EŽTT praktikoje Konvencijos 5 straipsnio pažeidimu dėl pernelyg ilgos suėmimo taikymo trukmės yra pripažinti ir tokie atvejai, kai pareiškėjai buvo laikomi suimti trumpesnį laiką nei nagrinėjamu atveju suėmime laikomas A. Z. (pavyzdžiui, sprendimai Bykov prieš Rusiją, Ignatov prieš Ukrainą, Ramkovski prieš Makedoniją), ir priešingai ‑ minėtas pažeidimas nebuvo nustatytas tais atvejais, kai pareiškėjams suėmimo terminas buvo tęsiamas ilgą laiką (pavyzdžiui, sprendimai Luković prieš Serbiją, Štvrteck? prieš Slovakiją, kai pareiškėjai suėmime išbuvo daugiau nei 3,5 metų). Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbus ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju – bylos sudėtingumas, didelė jos apimtis bei pagrįstas manymas, kad A. Z., paleistas iš suėmimo, darys naujus nusikaltimus, yra tie duomenys, kuriems esant ilgalaikis kardomosios priemonės taikymas A. Z. yra pateisinamas tiek nacionalinių teisės aktų, tiek EŽTT praktikos kontekste. Taigi, kaltinamajam taikoma kardomąja priemone teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.
18. Kaltinamojo A. Z. skunde pagrįstai nurodoma, kad kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau svarstytina galimybė, net ir esant visiems formaliems suėmimo pagrindams, vietoj suėmimo skirti kitą kardomąją priemonę. Sutiktina ir su argumentu, kad kitų kaltinamųjų procesinė elgsena negali būti vertinama, kaip tikėtina analogiška rizika, individualizuojant A. Z. taikytiną kardomąją priemonę. Pasak suimtojo, BPK 119 straipsnyje keliami kardomųjų priemonių tikslai gali būti efektyviai užtikrinti kita su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusi kardomoji priemonė arba keletas jų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje, individualizuojant A. Z. taikytiną kardomąją priemonę, nepagrįstai padaryta nuoroda į kitų šioje byloje kaltinamų asmenų procesinę elgseną, kaip apie galimą ir A. Z. elgesio riziką. Šios aplinkybės negali nulemti A. Z. procesinės padėties. Kiekvienu atveju turi būti vertinama su asmeniu susiję duomenys, kurių pagrindu priimamas individualus sprendimas asmens atžvilgiu. Nežiūrint į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismo išvada dėl kaltinamajam A. Z. taikytinos kardomosios priemonės buvo padaryta teisinga. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesutinka su skundo teiginiais, jog, šioje proceso stadijoje A. Z. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, būtų pasiekti kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje. Spręstina, kad A. Z., kaltinamam itin pavojingų nusikalstamų veikų darymu bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje metu, švelnesnė kardomoji priemonė ar keletas jų (tame tarpe įmokėta 30000 Eur suma, kaip užstatas) nebūtų pakankami, užtikrinant vieną iš BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų–apriboti naujų nusikalstamų veikų darymo riziką. Šios išvados nepaneigia ir skundo argumentai, kad A. Z., būdamas informuotas ir įpareigotas atvykti į teismo posėdį dėl jam taikytino kardomosios priemonės klausimo, į jį atvyko, o taip pat atvyko į posėdį, kuriame jis buvo sulaikytas. Ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama paneigti teismo nustatytą kardomosios priemonės taikymo pagrindą ir yra labiau aktuali, vertinant kitą galimą suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriuo skundžiamoje nutartyje nebuvo remiamasi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad siūlomų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas kaltinamajam šioje baudžiamosios bylos stadijoje nebus efektyvus ir pakankamas užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą.
19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam A. Z. taikymo. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos, laikantis baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Remiantis išdėstytu, kaltinamojo A. Z. skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi jam nustatytas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. Z. skundą atmesti.
Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. bandžio 7 d. nutartimi A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, kurio terminas nustatytas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo suėmimo vykdymo pradžios, t. y. 2021 m. balandžio 7 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.