- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 2-1404/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00433-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- UAB „Brendas“, UAB „MMGG“, „Eikina“, UAB „BCB group“
- Ieškovas
- BAB „Ūkio bankas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Brendas“, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-2026-436/2014 pagal ieškovo BAB „Ūkio bankas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, ieškinį atsakovams UAB „MMGG“, UAB „Brendas“ UAB „Eikina“, UAB „BCB group“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš solidarių atsakovų UAB „MMGG“, UAB „Brendas“ UAB „Eikina“, UAB „BCB group“ 1 392 582,70 Lt nuostolių; po 665,20 Lt negautų pajamų atlyginimo už kiekvieną neteisėtai betoninių žiedų gamybos linijos MAGIC 2500 su visa komplektuojančia įranga valdymo dieną, skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykimo; 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1 870 197,30 Lt sumai areštuoti solidariems atsakovams UAB „Eikina“, UAB „Brendas“, UAB „BCB group“ priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokoms, o piniginių lėšų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti solidarių atsakovų turtines teise bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovams bei esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat užrausti solidariems atsakovams perduoti tretiesiems asmenims pinigines lėšas ar kitą turtą 1 870 197,30 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovo BAB „Ūkio bankas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino; areštavo solidariems atsakovams UAB „Eikina“, UAB „Brendas“, UAB „BCB group“ 1 870 197,30 Lt reikalavimo ribose priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis; uždraudė areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti veiksmus, susijusius su šio turo perdavimu tretiesiems asmenims; uždraudė areštuotomis piniginėmis lėšomis naudotis, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams, taip pat atsiskaitymus su ieškovu BAB „Ūkio bankas“.
Teismas pripažinęs, kad pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą gali sutrukdyti jų taikymą, klausimą nagrinėjo apie tai nepranešęs atsakovams (CPK 147 str. 1 d.).
Įvertinęs tai, kad atsakovai, negrąžindami neteisėtai valdomo turto, elgiasi nesąžiningai, pareikšto turtinio reikalavimo suma yra didelė, nėra duomenų apie atsakovų turtą, teismas pripažino grėsmę, kad atsakovai turtą gali paslėpti, parduoti, įkeiti ar kitaip perleist tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir konstatavo, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).
Teismas, vadovaudamasis lygiateisiškumo ir proporcingumo principais, siekiant užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, nustatė areštuotino turto eiliškumą, nurodydamas leidžiamas atlikti piniginių lėšų operacijas (CPK 17 str., 145 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Brendas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti BAB „Ūkio bankas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Brendas“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas viršija ieškinio reikalavimus. Ieškiniu iš solidarių atsakovų prašoma priteisti 1 392 538,70 Lt, tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos 1 870 197,30 Lt sumai;Ieškovas nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Didelė pareikšto ieškinio reikalavimo suma yra vienašališkai nustatyta ieškovo, o teiginiai apie galimus atsakovo nesąžiningus veiksmus yra deklaratyvūs. Ieškinio suma a priori nesuponuoja būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neteisėta atsakovų spaudimo priemonė;Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai nevertino, teisinio ir faktinio pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „BCB group“ sutinka su atsakovo UAB „Brendas“ atskiruoju skundu. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, nes neatitinka pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino prašymo ir ieškinio preliminarus pagrįstumo, atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, taikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas didesnis nei pareikšto ieškinio suma
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas BAB „Ūkio bankas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, nurodo, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš tenkinus ieškovo prašymą solidarių atsakovų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustato dvi būtinas sąlygas: 1) ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; 2) teismo sprendimo, kuris būtų palankus ieškovui, neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 str. 1 d.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, o esant pritaikytoms laikinosioms apsaugoms priemonėms – jos naikintinos.
Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino pareikšto ieškinio pagrįstumo. Pažymėtina, jog CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus, teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje preliminaraus ieškinio pagrįstumo tiesiogiai neaptarė, tačiau tai nereiškia, kad jo ir neįvertino. Tiesioginis preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo neaptarimas teismo nutartyje neturi esminės teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-2038/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2014).
Kaip jau minėta, antra svarbi aplinkybė sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Nagrinėjamu atveju pareikšta ieškinio reikalavimo suma buvo nurodyta 1 870 197,30 Lt, t.y. 1 392 583,70 Lt nuostoliai ir 477 613,60 Lt negautos pajamos – po 665,20 Lt suma už kiekvieną neteisėtai įrangos valdomo dieną nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. (ieškinio surašymo diena), kuria ir vadovaujantis pirmosios instancijos teismas nustatė taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (CPK 145 str. 2 d.). Šios nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo atskirojo skundo argumentą, kad taikytų laikinųjų apsaugos mastas neatitinka pareikštų ieškinio reikalavimų dydžio. Atsakovas teisingai pažymėjo, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti atsakovo turto areštą. Pagal formuojamą teismų praktiką, kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, t. y. ieškinio suma, palyginus su nuosavybės teise valdomo turto, turimų įsipareigojimų verte ir pan., iš tiesų yra didelė konkrečiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1087/2011; 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-28/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad klausimas pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas nepranešus apie tai atsakovui, o atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, su atskiruoju skundu neteikė įrodymų apie finansinę padėtį, kurie galėtų paneigti grėsmės dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo būvimą (CPK 13 str., 42 str. 5 d.,144 str., 178 str.), todėl nesant nurodytas aplinkybes galimai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo.
Atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad teismas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra neteisėta atsakovų spaudimo priemonė, yra nepagrįsti. Kaip žinia civilinio proceso įstatymas beprikreipiančiam į teismą asmeniui suteikia teisę prašyti ieškinio užtikrinimo priemonių – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 5 str., 42 str. 5 d., 144 str.). Nors teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukelia asmenims tam tikrų neigiamų pasekmių (turtinių suvaržymų), tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad jas prašančioji taikyti proceso šalis įgyja vienokį ar kitokį pranašumą procese. Pažymėtina, kas asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyti suvaržymai, proceso įstatymas suteikia procesines galimybes gintis – prašyti nuostolių užtikrinimo (CPK 146 str.), pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str.) ar pasikeitus aplinkybėms prašyti panaikinti (CPK 149 str.).
Atsakovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimų pagrįstumu, t.y. civilinės atsakomybės sąlygų, neturi reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, šie klausimai bus sprendžiami teismo sprendimu išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. įvertinus visus ginčo šalių argumentus bei įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 185 str., 265 str., 270 str.).
Įvertinus nurodytas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai bei teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį nepakeistą.