Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis, II-29-319/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-09
Bylos Nr.: II-29-319/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00420-2020-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Rimas Švirinas (pirm.)
Pareiškėjas: L. I.
Institucija: Alytaus pataisos namai

Kategorijos

1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
1.5.11Kiti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimai
1.7Kiti administracinės atsakomybės klausimai
2.18Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo (ANK 71 str.)
21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.10.6Kiti klausimai, susiję su skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumais

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-29-319/2021

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00420-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 1.7; 2.18 21.1.5; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 9 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas,sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui L. I. (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonės – vaizdo konferencija), nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus pataisos namų atstovui N. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. I. skundą dėl Alytaus pataisos namų specialisto N. B. 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 0020-ANR_N-84-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. I., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, nubaustas administracine tvarka Alytaus pataisos namų (toliau ir – Institucijos) 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 0020-ANR_N-84-2020 (toliau ir – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 2 dalį dėl to, kad atlikus L. I. šlapimo tyrimą dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, buvo nustatyta, kad jis vartojo sintetinius kanabinoidus be gydytojo paskyrimo. Pakartojus testą, rezultatas nepakito. Institucijos Nutarimu L. I. buvo paskirta administracinė nuobauda – vieno šimto penkiasdešimties eurų dydžio bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. I. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Institucijos Nutarimu. Paaiškino, kad jokių narkotikų jis nebuvo vartojęs. Prašė siųsti jo šlapimo mėginį tolesniems tyrimams, tačiau pareigūnai tai padaryti atsisakė, nurodydami, jog tai jis turi padaryti savo asmeninėmis lėšomis. Pinigų tam jis neturėjo. Jo nuomone, tuo buvo pažeisti ANK 577 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktų reikalavimai, kadangi jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su teismo medžiaga, dalyvauti nagrinėjant šią bylą, teikti paaiškinimus žodžiu ar raštu, teikti prašymus ar pareikšti nušalinimus. Taip pat nebuvo suteikta teisė naudotis teisine advokato pagalba. Apie šios bylos nagrinėjimą (kurio iš viso nebuvo) jis iš anksto įspėtas nebuvo, pareigūnas jį tik pasikvietė į kontrolės ir praleidimo punktą ir įteikė Nutarimą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, L. I. prašo panaikinti jam Nutarimu neteisėtai paskirtą baudą, užkardyti, kad daugiau nebūtų pažeidžiamos ANK 577 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, bei nubausti už minėtų teisių pažeidimą atsakingus pareigūnus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas L. I. savo skundą palaikė, bei paaiškino, jog nuo 2016 m. Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę už žmogžudystę. Tuomet kai Institucijoje buvo vykdomas nuteistųjų patikrinimas dėl apsvaigimo, jis buvo patikrintas greituoju testu, tai yra jam davė indelį, į kurį jis tualete nusišlapino ir atliko testavimą, po kurio nustatė, kad jis vartojęs narkotinių medžiagų. Paprašė pakartotinai išsiųsti tyrimus į Riomerio universitetą, tačiau Institucija nesiuntė, nes tuo metu jis neturėjo sąskaitoje pinigų. Jis prašė siųsti, ir tuo atveju, jeigu testas būtų teigiamas, nurodė apmokėsiąs, jeigu neigiamas – nemokėsiąs. Po kurio laiko jį pasikvietė pareigūnai ir davė pasirašyti jo atžvilgiu priimtą Nutarimą, kurį jis apskundė. Jo nuomone, jam buvo neleista tinkamai apsiginti dėl to, kad jis neturėjo pinigų. Prašė patikrinti jį antrą kartą, tačiau niekas netikrino. Be to, kai jis atėjo pas pareigūną N. B. į kabinetą, jam nebuvo paaiškintos jokios teisės, tik davė pasirašyti ant lapo, su byla susipažinti leista nebuvo. Mano, kad turi būti rengiamas posėdis, duodama apsiginti, tačiau jam tokia teisė nebuvo suteikta. Jam nebuvo suteikta galimybė įsidėti pinigų į sąskaitą, nebuvo leista paskambinti taksafonu ir paprašyti, kad kas nors pinigų atsiųstų. Narkotinių medžiagų jis nevartojo. Gali būti, kad testai buvo su pasibaigusiu galiojimo terminu, todėl rodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Minėtų testų patikimumas yra 97 procentai, todėl 100 procentų teigti, kad jis buvo apsvaigęs negalima. Su apsvaigimo nustatymo aktu susipažino, jį pasirašyti atsisakė ir nurodė, kad su testo rezultatais nesutinka. Ankščiau yra vartojęs narkotinių medžiagų, paskutinį kartą maždaug prieš metus, dėl to jam buvo paskirta 30 eurų bauda, kurią sumokėjo. Vėliau narkotinių medžiagų nebevartojo ir bauda jam paskirta neteisingai. Pareigūnas N. B. jam nurodė, kad tuomet, kai nuteistasis mokus, tyrimus išsiųsti yra galimybė. Jis kiekvieną savaitę turi pinigų parduotuvei, bet kažkodėl jo testo nesiuntė. Po savaitės jau turėjo 100 eurų. Neaišku ar pareigūnai kreipėsi į turto valdymo skyrių, kad peržiūrėtų jo pinigų apyvartą.

Institucijos atstovas teisme prašė L. I. skundo netenkinti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog pagal naują Kalėjimų departamento tvarką, siųsti medžiagas tyrimams nuteistieji gali tik savo lėšomis, nes faktiškai beveik 99 procentais po ištyrimo laboratorijoje grįžta teigiami atsakymai. Pataisos įstaiga apmoka tik tuo atveju, kai padarytas nusikaltimas apsvaigus, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo tarpu greitųjų testų atlikimas nekelia abejonių, nes pareigūnai nuo pat šlapimo pateikimo stebi, testas atlikinėjamas nuteistojo akivaizdoje, nuo pradžios iki galo ir jo rezultatai parodomi nuteistajam. Testai perkami centralizuotai, visi galiojantys, jie atskiria narkotinių medžiagų rūšis. Nagrinėjamu atveju darant testą dalyvavo pareigūnai, yra jų parašai. Jis pats (Institucijos atstovas) atliekant testavimą nedalyvavo, tik surašė protokolą. Šiuo atveju nuteistojo akivaizdoje daryti du testai, kad nekiltų abejonių. Nutarimas L. I. atžvilgiu priimtas pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį, kadangi, nepilnai prieš metus L. I. jau buvo baustas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, jam buvo paskirta pusė minimalios baudos, kurią jis sumokėjo. Nagrinėjant administracinę bylą nuteistasis prašė, kad jam būtų paskirta 30 eurų – pusė minimalios baudos, tačiau registras to padaryti neleidžia. ANK 71 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą nuo 150 iki 230 eurų, todėl L. I. buvo paskirta minimali 150 eurų bauda. Surašant protokolą nuteistasis dalyvavo, jam buvo išaiškinta, kad įstatymas nenumato pusės minimalios baudos, kadangi nusižengimas metų bėgyje padarytas pakartotinai. Jeigu nuteistasis nesutinka su greitųjų testų parodymais, yra galimybė testą kartoti ir trečią kartą, kuomet nuteistojo prašymu testas siunčiamas į laboratoriją, turint lėšų sąskaitoje. Jeigu nuteistasis tuo metu neturi lėšų, bet yra mokus, apsipirkinėja parduotuvėje, tuomet, kol testas atliekamas laboratorijoje, pinigai gali būti nuskaityti ir vėliau. Tačiau tai tik išimtinis atvejis, taikomas tiems nuteistiesiems, kurie atlikdami laisvės atėmimo bausmę elgiasi pavyzdingai, neturi galiojančių nuobaudų arba, kai pačiam tikrinančiam pareigūnui kyla neaiškumų ar tikrai tam tikras nuteistasis galėjo vartoti narkotinių medžiagų. Tyrimas kainuoja nuo 60 eurų. Visas nuteistųjų turimas lėšas patikrina ir atsakymą pateikia buhalterija, turto valdymo skyrius. Ankščiau testai tyrimams buvo siunčiami pataisos namų lėšomis, bet prasidėjo manipuliacija dėl laiko tempimo, nes kol iš laboratorijos gaunami atsakymai užtrunka apie du mėnesius. Nuo praeitų metų pasikeitus tvarkai, padarę tokį nusižengimą nuteistieji automatiškai keliauja į drausmės grupę, todėl ir rašomi skundai.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. Š. parodė, jog yra Alytaus pataisos namų Saugaus valdymo skyriaus specialistas. Paaiškino, kad pagal metinį ŽIV prevencijos planą, vyksta nuolatinis nuteistųjų testavimas. Nutiestieji atvyksta su kvietimu. Prieš darant testą, atliekama dalinė nuteistojo krata, jam duodamas indelis šlapimo mėginiui. Paėmus šlapimo mėginį, matant nuteistajam, atplėšiamas testas ir įdedamas į indelį su šlapimu. Prieš darant testą paaiškinamos testo veikimo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju tikrinant L. I. viskas vyko analogiškai, testas buvo atplėštas L. I. matant. Viena viršutinė juostelė teste reiškia, kad buvo vartotos vienos medžiagos narkotinės medžiagos, jeigu dvi juostelės, reiškia narkotinių medžiagų vartota nebuvo. Šiuo atveju atlikus testą L. I., testas parodė narkotinės medžiagos vartojimo faktą. Nuteistajam nesutikus, iš to paties mėginio buvo daromas pakartotinis naujas testas, kuris parodė tą patį. Po to buvo pildomas apsvaigimo nustatymo aktas, su kurio rezultatais nuteistasis nesutiko ir pasirašyti atsisakė. Jeigu nuteistasis nesutinka su testo rezultatais, pagal Vyriausybės nutarimą, savo lėšomis apmoka testo siuntimą į Riomerio universiteto laboratoriją. Tuomet mėginys nuteistajam matant supakuojamas, antspauduojamas ir išsiunčiamas ištyrimui. Kiek atvejų pasitaikę praktikoje, paprastai tyrimai iš laboratorijos grįžta su tokiais pačiais ir dar platesniais rezultatais. L. I. šlapimo mėginys nebuvo siunčiamas, kadangi jo sąskaitoje nebuvo pinigų, apmokėti lėšų tyrimams jis neturėjo. Apmokama turi būti iš anksto, pagal Vyriausybės nutarimą, pagal siunčiamos nustatytos narkotinės medžiagos pavadinimą. Suma priklauso nuo tiriamos narkotinės medžiagos rūšies, gali kainuoti maždaug iki 100 eurų. Nuteistasis testavimo dieną turėjo savo sąskaitoje turėti pinigų, tokiu būdu užtikrinti apmokėjimą. Pagal Riomerio universiteto kainyną, šiuo konkrečiu atveju tyrimas galėjo kainuoti apie 70 eurų. Greitojo narkotikų testo galiojimo laiko terminas pageidaujant nuteistajam parodomas. Visi naudojami testai yra galiojantys.

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

ANK 71 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pakartotinį narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų <...> padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo. Tokio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

Susipažinus su teismui pateiktu skundu, L. I. administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei išklausius proceso dalyvius, matyti, jog L. I. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažįsta. Paaiškino, kad jokių narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs, todėl yra nubaustas neteisėtai. Be to, jo nuomone, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo pažeistos jo procesinės teisės, kadangi jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant šią bylą, teikti paaiškinimus žodžiu ar raštu, teikti prašymus ar pareikšti nušalinimus, naudotis teisine advokato pagalba, iš anksto nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą. Be to, savo skundą L. I. labiausiai argumentuoja tuo, jog jam nesutikus su greitosios tyrimo priemonės, kuri jo nuomone neefektyvi ir rodanti iškreiptus duomenis, rezultatais, Institucijos administracija nesutiko išsiųsti tiriamosios medžiagos į toksikologijos laboratoriją ištyrimui, kadangi jis savo asmeninėje sąskaitoje tuo metu neturėjo pinigų tyrimo išlaidoms padengti. Tokiu būdu, nuteistojo nuomone, buvo grubiai pažeistos jo teisės ir ANK 577 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Iš 2020 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus pataisos namų laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 7.64-1/530 matyti, jog pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 25 d. 14.45 val. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui nustatyti, kurią atlikus buvo nustatytas apsvaigimo psichiką veikiančiomis medžiagomis (ABP) faktas (b. l. 7). Pareiškėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jokių narkotinių medžiagų jis nėra vartojęs, bei prašė testą išsamiai ištirti (b. l. 8). Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. 14.45 val. nuteistajam L. I. atlikus narkotestą, testas buvo teigiamas sintetiniams kanabinoidams (ABP). Pakartojus testą antrą kartą, jo rezultatai buvo analogiški, kaip ir pirmojo testo. L. I. su testo rezultatais nesutiko, tačiau kategoriškai atsisakė siųsti šlapimo mėginį tyrimui į Valstybinę teismo medicinos tarnybą savo lėšomis (b. l. 5).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20, 5 punkte nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Aprašo 15 punkte nustatyta, jog suimtajam (nuteistajam) nesutikus su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui. Iš Aprašo 5 punkto nuostatų matyti, jog neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Pareiškėjas teigia, jog greitoji tyrimo priemonė buvo atlikta galimai nekokybišku testu, kurio terminas yra pasenęs, todėl rezultatai iškreipiami. Šie pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Tiek Institucijos atstovas, tiek liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, jog minėti testai yra perkami centralizuotai, yra galiojantys, jie atskiria narkotinių medžiagų rūšis. Paties testo atlikimas taip pat nekelia abejonių, kadangi pareigūnai greitąjį testą atplėšia matant nuteistajam, esant pageidavimui parodo jo galiojimo datą, taip pat nuo pat šlapimo pateikimo testą atlikinėja nuteistojo akivaizdoje, stebi. Testo rezultatai po to parodomi nuteistajam. Nuteistajam nesutinkant su greitojo testo rezultatais, jį siekiant užtikrinti patikimumą pakartoja, kaip pagal bylos duomenis buvo atlikta ir nagrinėjamoje situacijoje. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ir nėra pateikta jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog Alytaus pataisos namai neturėjo naudoti jiems tiekiamų testų, kad jų kokybė kelia abejonių, todėl konstatuotina, jog Alytaus pataisos namų pareigūnai, neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų.

L. I. skunde nurodė, kad prašė Institucijos administracijos siųsti jo šlapimo mėginį tolesniems tyrimams, tačiau pareigūnai tai padaryti atsisakė, nurodydami, jog tai jis turi padaryti savo asmeninėmis lėšomis. Nurodė, kad tam jis neturėjo pinigų, todėl buvo pažeistos jo teisės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 21 punkte nustatyta, jog Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per vieną valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą yra sumokėtas. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą jų pačių lėšomis. L. I. nurodė, kad greitojo testo atlikimo dieną, tai yra 2020 m. rugpjūčio 25 d., savo sąskaitoje lėšų jis neturėjo, ką patvirtina ir byloje esantis 2021 m. sausio 28 d. jo sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d., tačiau paaiškino, jog jeigu jam būtų suteikta galimybė, už tyrimą būtų sumokėjęs vėliau, kadangi į sąskaitą reguliariai gaudavo pinigų, buvo mokus. Institucijos atstovas nurodė, kad tokia galimybė, kai pinigai mokiems nuteistiesiems nuo sąskaitos nuskaitytini ir vėliau, iš tiesų gali būti taikoma, tačiau kartu pažymėjo, kad tik išimtiniais atvejais, tai yra tik tiems nuteistiesiems, kurie atlikdami laisvės atėmimo bausmę elgiasi pavyzdingai, neturi galiojančių nuobaudų arba, kai pačiam tikrinančiam pareigūnui kyla neaiškumų ar tikrai tam tikras nuteistasis galėjo vartoti narkotinių medžiagų. Šiuo atveju iš byloje esančios L. I. charakteristikos matyti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis eilę kartų baustas drausminėmis nuobaudomis (b. l. 9–11), didelė dalis nuobaudų galiojančios, o duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų skatintas, byloje nėra, todėl Institucija, įvertinusi L. I. atvejį pagrįstai nusprendė, kad jo asmenybė nesuteikia pagrindo laikyti jo pavyzdingu ir dėl to taikyti jam išimtį dėl mokėjimo atidėjimo. Taigi, šiuo pagrindu neteisėtų Institucijos veiksmų nenustatyta.

L. I. skunde nurodė ir tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo pažeistos jo procesinės teisės, kadangi jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant šią bylą, teikti paaiškinimus žodžiu ar raštu, teikti prašymus ar pareikšti nušalinimus, naudotis teisine advokato pagalba, iš anksto nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu, šie L. I. teiginiai niekuo nepagrįsti ir vertintini tik kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos L. I. pats asmeniškai dalyvavo apsvaigimo nustatymo greituoju testu metu, buvo supažindintas su testo rezultatais ir su apsvaigimo nustatymo aktu, jį pasirašyti atsisakė ir nurodė, kad su testo rezultatais nesutinka. Priešingai nei teigia savo skunde, turėjo galimybę ir teikti paaiškinimą, kurį iškarto, susipažinęs su apsvaigimo nustatymo aktu ir pateikė (b. l .8). Surašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant Nutarimą jis taip pat dalyvavo, buvo supažindintas su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu ir jo padarymo aplinkybėmis, tai patvirtino ir savo parašais. Administracinio nusižengimo protokole netgi pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad su greitojo testo rezultatais nesutinka, nurodė, jog jokių narkotinių medžiagų nėra vartojęs ir prašė testo rezultatus išsamiai ištirti (b. l. 3–4).

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, nagrinėdama L. I. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, esminių proceso pažeidimų nepadarė ir pagrįstai paskyrė L. I. baudą pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį (nusižengimas padarytas pakartotinai – 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimas), todėl keisti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir L. I. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Alytaus pataisos namų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 0020-ANR_N-84-2020, kuriuo L. I., patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį, palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėjas Rimas Švirinas