Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-583-889/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-22
Bylos Nr.: 2A-583-889/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03394-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Skersienė
Suinteresuotas asmuo: A., C., D.
Pareiškėjas: B.

Kategorijos

2.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.4.5.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
3.4.5.10Bylų dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-583-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03394-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.4.5.5; 3.4.5.10; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys C., D., A., institucija, tiekianti išvadą byloje, Viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos mamą C. neveiksnia tam tikrose srityse, nustatyti jai globą ir paskirti globėją. Pagrindiniai pareiškimo argumentai:

1.1. Pareiškime nurodė, kad suinteresuotas asmuo C. yra jos mama. (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 28 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III–asis teritorinis skyrius priėmė sprendimus Nr. STS-802 ir STS-803, juose suinteresuotam asmeniui nustatė antrojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikį nuo 2022 m. vasario 21 d. neterminuotai ir didelių specialiųjų poreikių lygį nuo 2022 m. vasario 21 d. neterminuotai. C. nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini). Mama negali gyventi be kitų asmenų priežiūros ir pagalbos, ja rūpinasi pareiškėjos sūnus D. D. padeda jo sutuoktinė E. Dėl sveikatos mama nebesugeba pasirūpinti savimi, savęs aptarnauti, ji yra dezorientuota laike ir vietoje, negeba savarankiškai apsipirkti parduotuvėje, pasigaminti maisto, pasirūpinti savo higiena. Ji yra visiškai priklausoma nuo ją prižiūrinčių asmenų. C. naujos informacijos nesupranta, ji negeba įvertinti savo poreikių, savarankiškai nebeatlieka jokių veiksmų savo tikslams įgyvendinti. Mama susijaudina dėl įvairių priežasčių, ypač neadekvačiai reaguoja į savo sūnų, nerodo noro su juo bendrauti, prieš jam ateinant ji slėpdavo savo daiktus.

2. Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį patenkinti. Paaiškino, kad jau seniai gyvena (duomenys neskelbtini), mama rūpinasi pareiškėjos sūnus, o pareiškėja prisideda finansiškai. Tvarkydama spinteles mamos namuose ji rado daug laiškų iš įstaigų, teikiančių greituosius kreditus, su raginimais susimokėti, skirtų jos broliui A. Tai įrodo, jog brolis A. gyvena iš kreditų, laiku jų neatiduoda, todėl įstaigos siunčia pranešimus, jis paima naujus kreditus ir dengia senus kreditus. Jos mama jau tris mėnesius gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sūnus D. moka už močiutei globos namuose teikiamas paslaugas. Pareiškėjos sūnus dažnai lanko močiutę globos namuose, ji jį prisileidžia, atpažįsta, nors liga labai stipriai progresuoja. C. reikalinga nuolatinė medicininė profesionalų pagalba, taip pat ir finansinė pagalba, o pareiškėja su sūnumi gali tuo tinkamai pasirūpinti. Nurodė, jog pareiškėjos sūnus savo lėšomis atliko močiutės namuose remontą, pakeitė langus į plastikinius, įstatė šarvuotas duris. (duomenys neskelbtini). Yra įsitikinusi, kad tik anūkas D. gali būti tinkamas močiutės globėjas ir turto administratorius, nes jis turi stiprų ryšį su močiute, ja nuolat rūpinasi, turi finansinių galimybių ir toliau jai padėti. Pareiškėja nurodė, jog jos brolis negali būti tinkamas globėjas, nes jis nuolat neturi pinigų, gyvena iš greitųjų kreditų, neturi savo būsto, be to, jai labai nepatiko, kad po tėčio mirties jis reikalavo iš mamos tėčio garažo ir mašinos, yra buvę, kad prašė iš mamos pinigų. Pareiškėja prisiminė, kad būtent ji rūpinosi tėčio laidotuvėmis, paminklo pastatymu, tačiau nei brolis, nei jo žmona prie šių išlaidų neprisidėjo. Pareiškėja paaiškino, jog rugpjūčio mėnesį atostogų pas mamą metu mama jai pasakė, kad, jei ateis sūnus, ji nenori jo įsileisti, prašė paslėpti ikonas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškimą patenkino; pripažino C. neveiksnia konkrečiose sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse; nustatė C. nuolatinę globą sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; paskyrė C. globėju D.; paskyrė C. turto administratoriumi D., nustatant paprastąjį turto administravimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai (aprašytini tik tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo pasisakoma apeliaciniame skunde, motyvai):

3.1. Teismas nurodė, jog viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Klaipėdos psichikos sveikatos centras pateikė 2023 m. sausio 30 d. išvadą Nr. RS-115, joje nurodyta, kad C. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), jai teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos. C. yra nustatytas sunkus neįgalumas ir slaugos poreikis. Asmeniui reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra visą parą. Anūkas D. gyvena (duomenys neskelbtini). D. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Anūkas iki (duomenys neskelbtini) gyveno pas močiutę, po to išvyko gyventi pas mamą į užsienį. (duomenys neskelbtini) grįžo į Lietuvą ir gyveno pas močiutę. Pablogėjus močiutės sveikatai, anūkas rūpinosi močiute, jos sveikata, atliko bute remontą, apgyvendino močiutę globos namuose, ten ją lanko. Dukra B. gyvena užsienyje, todėl tinkamai atlikti globėjos pareigų negali. Anūkas rūpinasi močiute, jos gydymu, priežiūra, močiutės butu. Institucijos nuomone, D. galės tinkamai įgyvendinti globėjo ir turto administratoriaus pareigas. D. sveikata patikrinta pagal nustatytą tvarką. Sūnus B. taip pat pageidauja būti mamos globėjas ir turto administratorius, tačiau įstaiga neturi informacijos, kaip sūnus B. rūpinosi mama pablogėjus jos sveikatai. Iš surinktos informacijos matyti, kad anūko D. ir močiutės santykiai buvo artimi, jie nuo anūko vaikystės gyveno kartu, prižiūrėjo buitį, anūkas rūpinosi močiutės sveikata, pasirūpino tinkama priežiūra globos namuose, todėl įstaiga mano, kad D. yra tinkamiausias kandidatas tapti C. globėju ir turto administratoriumi.

3.2. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad A. yra C. sūnus. A. norą būti globėju pareiškė tik prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme.

3.3. Iš proceso dalyvių paaiškinimų teismas nustatė, kad C., (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su savo anūku D. Bylos duomenys patvirtina, jog D. visą šį laikotarpį rūpinosi močiute, tvarkė ir prižiūrėjo jai priklausančius namus, buitį, tai daro ir dabar, tik pablogėjus senelės sveikatai ir medikams rekomendavus ji buvo perkelta į globos namus. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog C. ir jos anūką D. sieja stiprus emocinis ryšys. Bylos duomenys patvirtina, jog D. turi nuolatines pajamas, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir jau šiuo metu atlieka dalį turto administratoriaus pareigų, nes moka globos įstaigai už C. priežiūrą, komunalinius mokesčius už C. turtą, kurį yra pagerinęs savo lėšomis. Dėl anūko rūpestingumo tarp senelės ir anūko susiformavo prieraišumo ir saugumo jausmas, šių ryšių nepaisymas reikštų neproporcingą neveiksnaus asmens teisės į privatų gyvenimo apribojimą, neatitiktų globos instituto paskirties.

3.4. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu D., prieš tai davęs priesaiką, įsipareigojo, jog paskyrus jį C. globėju ir turto administratoriumi artimiesiems bus sudarytos visos sąlygos ją lankyti ir kartu ja rūpintis. Todėl C. sūnaus nuogąstavimai, kad jam nebus leidžiama matytis ir bendrauti su mama, pripažintini mažai tikėtinais. Iš rašytinės bylos medžiagos, teismo posėdžio metu apklaustų asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad D. tinkamai prižiūri ir slaugo savo senelę C., jis charakterizuojamas teigiamai ir yra tinkamas būti C.. globėjas ir turto administratorius.

3.5. Teismas pažymėjo, jog byloje prašymą dėl globos pateikė ir suinteresuotas asmuo A., jis taip pat atitinka visus kriterijus, kad būtų paskirtas C. globėju ir turto administratoriumi. Byloje pateikti duomenys apie A. patvirtina, kad jis nėra teistas, yra susituokęs, sveikatos būklė leidžia globoti mamą, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. A. šeimos pajamas sudaro apie (duomenys neskelbtini), savo vardu registruoto turto nei jis, nei sutuoktinė neturi, turi kreditinių įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, jog šiuo metu A. ir jo sutuoktinė gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė negalintis neatsižvelgti į tai, kad į bylą yra pateikti duomenys apie tai, jog C. pareiškimo pagrindu dėl jos sūnaus A. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog sūnų A. su motina C. sieja stiprus emocinis ryšys.

3.6. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus ir institucijos išvadą, siekdamas apginti neveiksnios C. teises ir teisėtus interesus padarė išvadą, kad D. yra labiau tinkamas būti C. globėjas ir turto administratorius.

3.7. Teismas taip pat išaiškino, kad C. sūnui ir toliau išlieka galimybė, nepažeidžiant neveiksnaus asmens interesų, nevaržomai su juo bendrauti ir realizuoti giminystės ryšius, o globėju paskirtas asmuo privalo netrukdyti tokiam bendravimui, jeigu tai atitinka neveiksnaus asmens interesus.

3.8. Įvertinęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, ištyręs rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas C., pripažintai neveiksnia tam tikrose srityse, nustatyti globą visose srityse, C. globėju paskiriant jos anūką D. (Civilinio kodekso 3.242 straipsnis).

3.9. Teismas nurodė, jog tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas. Pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse C. gauna pajamų ir turi nekilnojamojo turto, todėl būtina paskirti jos turto administratorių. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir bylos aplinkybėms, teismas C. turto administratoriumi paskyrė jos globėją D.

3.10. D. išaiškintos jo teisės ir pareigos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Suinteresuotas asmuo A. pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimą ir C. globėju paskirti A., taip pat paskirti C. turto administratoriumi A., nustatant paprastąjį turto administravimą; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Apeliantas nurodo, kad, jo nuomone, teismas nepagrįstai paskyrė C. globėju D. Pirmosios instancijos teismas į civilinės bylos nagrinėjimą neįtraukė globos ir rūpybos institucijos, kaip tai numatyta Civilinio proceso kodekso 506 straipsnio 1 dalyje. Apelianto nuomone, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras nėra globos ir rūpybos institucija. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo A. buvo pateikęs prašymą į bylos nagrinėjimą įtraukti išvadas teikiančias institucijas ir pavesti joms pateikti išvadą civilinėje byloje dėl globėjo ir turto administratoriaus kandidatūros, būtent: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių arba Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Apeliantas pažymi, kad teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 506 straipsnio 1 dalį, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, todėl teismo sprendimas naikintinas.

4.2. Apeliantas nurodo, kad šioje civilinėje byloje yra kilęs ginčas tarp dviejų pretendentų dėl globėjo kandidatūros patvirtinimo, todėl nurodytų institucijų įtraukimas į civilinės bylos nagrinėjimą būtų sudaręs galimybes surinkti objektyvius duomenis apie tinkamiausią globėjo kandidatūrą.

4.3. Apeliantas nurodo, kad D. dėl savo amžiaus, šeiminės padėties, užimtumo darbinėje veikloje neturi galimybių rūpintis C., todėl ją atidavė į (duomenys neskelbtini). Apeliantas mano, kad mamos sveikatos būklei bus tik geriau, jei ji laiką leis įprastinėje aplinkoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ją bus galima prižiūrėti užtikrinant priežiūrą visas 24 valandas.

4.4. Pareiškėja B. ir suinteresuotas asmuo D. dėl A. teikia klaidingą informaciją, apkalba tam, kad globėju būtų paskirtas D.. Apeliantas pažymi, kad pareiškėja ir jos sūnus dirbtiniu būdu siekė atriboti A. nuo mamos, taip sudarydami įspūdį, kad A. neprižiūri mamos ir ja nesirūpina.

4.5. Teismas neįvertino kritiškai C. pareiškimo policijos įstaigai dėl (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, jog jo santykiai su mama visą laiką buvo geri, jie niekada nekonfliktavo, pareiškimo (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai nenustatė, kad A. būtų pažeidęs mamos interesus, todėl net nepradėjo ikiteisminio tyrimo.

4.6. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino nuotraukos, darytos su mama, kai ji buvo gydymo įstaigoje, neįvertino teismo posėdžio metu išklausyto garso įrašo, kuriame užfiksuota, kaip A. bendrauja su mama tik dalyvaujant profesionaliai slaugytojai, kadangi A. buvo ribojama bendravimo su mama galimybė. Dėl šios priežasties apeliantas tik teismo posėdžio metu sužinojo, kad mama gyvena (duomenys neskelbtini).

4.7. Apeliantas mano, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su A. santykiais su mama. Teismas padarė netinkamą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog sūnų A. su motina C. sieja stiprus emocinis ryšys. Apeliantas nurodo, jog civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad D. iki (duomenys neskelbtini) gyveno pas močiutę ir (duomenys neskelbtini) grižo į Lietuvą ir gyveno pas močiutę. Civilinėje byloje yra pateikta pažyma apie D. deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl prižiūrėti ir rūpintis senele C. nepilnametis anūkas negalėjo, o išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad C. buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke tapo tik nuo (duomenys neskelbtini) pagal nuosavybės teisės ir paveldėjimo liudijimus. Civilinėje byloje yra pateikti duomenys, kad D. (ankstesnė pavardė – F.) (duomenys neskelbtini) ir negalėjo rūpintis senele ir ją prižiūrėti. Civilinėje byloje yra pateiktas profesinio mokymo diplomas, patvirtinantis, kad (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo D. įgijo (duomenys neskelbtini). Tačiau civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kada D. išvyko gyventi į užsienio valstybę, taip pat nėra duomenų, kada D. grįžo pastoviam ir nuolatiniam gyvenimui į Lietuvos Respubliką, nėra jokių duomenų apie jo mokslų baigimą, darbinę veiklą, pajamas, gautas per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d. Nesant tokių duomenų, teismo padarytos išvados apie tai, kad D. rūpinosi C., yra nepagrįstos.

4.8. Byloje nėra jokių įrodymų apie remontą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tėra pateiktos tik nuotraukos, patvirtinančios būtinybę atlikti remonto darbus. Teismui yra pateikti du kvitai iš prekybos centro „Kesko“, tačiau šiuose kvituose nėra nurodyta, iš kieno lėšų šios prekės buvo nupirktos. D. buvo laikinasis C. turto administratorius ir galėjo disponuoti C. piniginėmis lėšomis; byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad D. iš savo lėšų pirko prekes, nurodytas pateiktuose kvituose. Be to, manytina, kad 173,17 Eur suma nepatvirtina buto esminio pagerinimo aplinkybių. Tokios pačios išvados darytinos dėl mokėjimų už komunalinius patarnavimus, vaistų pirkimo receptų – nėra jokių duomenų, kad mokėjimai atlikti iš D. banko sąskaitos. Byloje yra pateikta sąskaita faktūra apie langų pirkimą, užsakovu įvardytas D., tačiau nėra pateiktas darbų atlikimo aktas, patvirtinantis langų pakeitimą bute, nėra pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis, kad D. yra sumokėjęs iš savo lėšų už keičiamus langus. Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad civilinėje byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog D. prižiūrėjo C.; D. nepateikė įrodymų, kad jis lankė C. V(duomenys neskelbtini); piniginės lėšos už C. slaugą globos namuose taip pat gali būti mokamos iš C. gaunamų socialinių išmokų (pensijų).

4.9. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad D. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini); tikėtina, kad kurį laiką galėjo gyventi bute, todėl tarp jo ir buvo savininkės C. susiklostė panaudos santykiai. Kadangi ginčo butas yra senas, dėvisi, todėl D. atlikti remonto darbai buvo skirti atkurti buto savybes, pablogėjusias dėl buto naudojimo, o ne atlikti buto pagerinimus; atlikti einamojo remonto darbai negali būti pripažinti buto pagerinimais Civilinio kodekso 6.501 straipsnio prasme.

4.10. Remdamasis nurodytais argumentais apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta dėl netinkamo Civilinio proceso kodekso 506 straipsnio 1 dalies taikymo ir netinkamo įrodymų vertinimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo D. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad tik teismas sprendžia, kokio asmens kandidatūra yra tinkama būti globėjui. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. pateikti globėjo kandidatūrą. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui, tačiau reikšminga, nes ją, atlikusi tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada, vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais, padeda teismui parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją.

5.2. Akivaizdu, kad apeliantas dėl nepakankamo bendravimo ir domėjimosi savo mama nežino, kad medicinos specialistų išvadose nurodoma, jog C. nustatytas (duomenys neskelbtini) ir reikalinga nuolatinė medicininė profesionalų pagalba visą parą, C. nustatytas didelių specifinių poreikių lygis neterminuotai.

5.3. Apeliantas nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad bendraudavo su savo mama. Priešingai, byloje yra rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, kad apelianto ir jo motinos santykiai buvo konfliktiški.

Šalies argumentai

5.4. Pažymi, kad policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu užfiksavo, jog konflikto tarp apelianto ir C. metu nedalyvavo nei D., nei B., tik kitas pašalinis asmuo – G. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad su pareiškimu į policiją kreipėsi pati C. Taigi kaltinimai, kad D. ir B. juodina apeliantą, yra visiškai nepagrįsti.

5.5. A. nurodo, kad jo santykiai su mama visą laiką buvo geri, jie niekada nekonfliktavo, tačiau tai paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

5.6. Apeliantas nepateikė į bylą rašytinių įrodymų, kaip jis rūpinosi mama pablogėjus jos sveikatai, kaip padėjo jai buityje, kaip rūpinosi jos sveikatos būkle. Nors su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – nuotraukas, tačiau nė vienas įrodymas nepatvirtina, kad apeliantas ilgą laiką nuosekliai ir nuoširdžiai rūpinosi savo motina. Jo pateiktos nuotraukos tik įrodo, kad apeliantas formaliai fiksuoja bendravimą su mama. Nuotraukos padarytas civiliniam procesui jau įsibėgėjus.

5.7. Apeliantas nurodo, kad kilo būtinybė pateikti teismui duomenis apie jo sutuoktinės gautas pajamas, nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena su sutuoktine. Naujai pateikti įrodymai negali būti prijungti prie bylos, nes apeliantas galėjo juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, naujai pateikti įrodymai nėra reikšmingi bylai, nes tai duomenys nesusiję su ginčo bylos šalimis. Apeliantas nori remtis savo sutuoktinės parama ir pagalba, nors apelianto sutuoktinė nesirūpina (duomenys neskelbtini). Todėl apelianto nurodyta sutuoktinės pagalba yra abejotina.

5.8. Taigi apeliantas neįrodė ir neįtikino teismo, kad jis yra labiau tinkamas būti savo motinos globėjas.

5.9. Apeliantas savo skunde kelia abejones, ar bute buvo atliktas remontas, tačiau apie savo pagalbą motinai nepateikia jokių įrodymų. Apeliantas negali įrodyti, kad nors kaip nors padėdavo savo motinai, jei ne finansiškai, tai bent fiziškai. Tuo tarpu byloje yra pakankamai įrodymų, kad tik anūkas rūpinosi ir dabar rūpinasi C. C. pensija sudaro (duomenys neskelbtini), iš jos (duomenys neskelbtini) nuskaičiuojami ir atitenka globos namams. Visiems kitiems poreikiams lieka tik lieka (duomenys neskelbtini); dar lieka (duomenys neskelbtini). C. išlaikymas (duomenys neskelbtini) papildomai kainuoja po (duomenys neskelbtini) kas mėnesį, jos buto komunaliniai mokesčiai sudaro apie (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad finansiškai močiute rūpinasi tik D., nes apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, kad prisideda prie tinkamo motinos išlaikymo.

5.10. Apelianto paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, kad jis gali pasirūpinti savo motina parsiveždamas ją iš globos namų ir nupirkdamas jai naują televizorių, akivaizdžiai rodo, kad apeliantas visiškai nesuvokia savo motinos sveikatos būklės sunkumo ir specialiosios priežiūros sudėtingumo ir būtinumo. Apelianto tikslas užvaldyti C. butą ir jame apsigyventi su žmona, taip pat valdyti C. pensijos pinigus yra akivaizdus.

5.11. Teismas pagrįstai nepaskyrė apelianto C. globėju ir turto administratoriumi, nes A. teismo posėdžio metu net negalėjo įvardyti savo pajamų, nurodyti skolų dydžio. Tai rodo, kad apeliantas nesugeba valdyti savo finansų, todėl yra netinkamas būti ir C. turto administratorius. Tuo tarpu D. geba valdyti finansus tinkamai, jis neturi skolų, turi savo nuosavą būstą, nuolatinį darbą, pakankamas pajamas, Jis daugiau nei 10 metų padeda savo močiutei ir šiuo metu atsakingai ir rūpestingai prižiūri ir slaugo C.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bus pasisakyta vertinant šių apelianto argumentų pagrįstumą (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

8. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: nuotraukas, duomenis apie sutuoktinės pajamas, duomenis iš Nekilnojamojo turto registro. D. su atsiliepimu į skundą pateikė duomenis apie C. pensijas. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo, rungtyniškumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos naujai pateiktus įrodymus. Mano, kad jų priėmimas būtinas siekiant nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes sprendžiant tokį socialiai jautrų klausimą, siekiant maksimalios neveiksniu pripažinto asmens teisių apsaugos ir tinkamo atstovavimo.

9. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria neveiksniai tam tikrose srityse pripažintai C. paskirtas globėjas ir jos turto administratorius. Teismas C. globėju ir turto administratoriumi paskyrė anūką D. C. sūnus A. laikosi pozicijos, jog jis yra tinkamesnis būti neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos motinos globėju.

10. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

11. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abiejų asmenų, pretenduojančių tapti globėjais, asmenines ir dalykines savybes, galimybę tinkamai pasirūpinti neveiksniu asmeniu. Kaip iš proceso dalyvių paaiškinimų nustatė pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) C. savo bute gyveno kartu su anūku D. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog bylos duomenys patvirtina, kad D. visą šį laikotarpį rūpinosi močiute, tvarkė ir prižiūrėjo jai priklausančius namus, buitį, tai daro ir dabar. Tik pablogėjus močiutės sveikatai ir medikams rekomendavus, ji buvo perkelta į globos namus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad C. ir jos anūką D. sieja stiprus emocinis ryšys. Bylos duomenys patvirtina, jog D. turi nuolatines pajamas, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir jau šiuo metu atlieka dalį turto administratoriaus pareigų, nes moka globos įstaigai už C. priežiūrą, komunalinius mokesčius už C. turtą, kurį yra pagerinęs savo lėšomis, į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Dėl anūko rūpestingumo tarp C. ir jos anūko susiformavo emocinio prieraišumo ir saugumo jausmas; sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šių ryšių nepaisymas reikštų neproporcingą neveiksnaus asmens teisės į privatų gyvenimo apribojimą, neatitiktų globos instituto paskirties užtikrinti maksimalų neveiksnaus asmens teisių ir pareigų įgyvendinimą ir apsaugą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

12. Didžioji dalis apelianto skundo argumentų iš esmės yra susiję su į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio vertinimu. Apeliantas iš esmės laikosi pozicijos, jog jie nepagrindžia, kad D. rūpinosi C., jos turtu. Apeliantas savo skunde kelia abejones dėl to, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), remontas iš tiesų buvo atliktas, nes pateiktos tik nuotraukos, dėl to, iš kieno lėšų buvo nupirkti vandens maišytuvas ir šviestuvai, nes civilinėje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad D. savo lėšomis pirko kvituose nurodytas prekes, mokėjo už komunalinius patarnavimus ar pirko vaistus. Taip pat apeliantas laikosi pozicijos, jog tarp C. ir D. galbūt susiklostė buto panaudos santykiai. Kadangi ginčo butas yra senas, dėvisi, todėl D. atlikti remonto darbai buvo skirti atkurti buto savybes, pablogėjusias dėl buto naudojimo, o ne atlikti buto pagerinimus; atlikti einamojo remonto darbai negali būti pripažinti buto pagerinimais Civilinio kodekso 6.501 straipsnio prasme. Apeliantas nurodo, jog civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad D. iki (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje yra pateikta pažyma apie D. deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl rūpintis senele C. nepilnametis anūkas negalėjo, o išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad C., buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke tapo tik nuo (duomenys neskelbtini). pagal nuosavybės teisės ir paveldėjimo liudijimus. Civilinėje byloje yra pateikti duomenys, kad D. (ankstesnė pavardė – F.) (duomenys neskelbtini) ir negalėjo rūpintis močiute ir ją prižiūrėti. Civilinėje byloje yra pateiktas profesinio mokymo diplomas, patvirtinantis, kad (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo D. įgijo (duomenys neskelbtini). Tačiau civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kada D. išvyko gyventi į užsienio valstybę, taip pat nėra duomenų, kada D. grįžo pastoviam ir nuolatiniam gyvenimui į Lietuvos Respubliką, nėra jokių duomenų apie jo mokslų baigimą, darbinę veiklą, pajamas, gautas per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. sausio 1 d. Nesant tokių duomenų, teismo padarytos išvados apie tai, kad D. rūpinosi C., apelianto nuomone, yra nepagrįstos.

13. Teismas atmeta ankstesniame punkte nurodytus apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas globėjo kandidatūrą, išanalizavo ir įvertino suinteresuotų asmenų argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Savo išvadas dėl globėjo paskyrimo padarė įvertinęs įrodymų visumą. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog byla išnagrinėta paviršutiniškai, neįsigilinus į bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus. Paskiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes. CK 3.238 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens globa apima ir jo turtą. Taigi globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio asmens asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinką, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu (CK 2.7 straipsnis, 2.10 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip minėta, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Tik teismas sprendžia, kokio asmens kandidatūra yra tinkama būti globėjui. Subjektyvi apelianto nuomonė, kad jis yra tinkamesnis būti globėjas, negali tapti pagrindu pripažinti teismo sprendimo dalį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neteisėta. Pabrėžtina, jog į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog D. buvo žinoma močiutės sveikatos būklė, jos gyvenimo aplinkybės, sąlygos. Tokią išvadą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: pavyzdžiui, F. vardu (dabartinė pavardė – D.) 2019 m. vasario 5 d. surašytas prašymas, adresuotas (duomenys neskelbtini), kuriame akcentuojama, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaupiasi drėgmė, auga pelėsis; rašte prašoma spręsti šią problemą, nurodoma numanoma problemos priežastis; pažymima, jog bute buvo pakeisti langai; pabrėžiama, jog bute gyvena (duomenys neskelbtini); VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2022 m. gegužės 11 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus pateiktoje informacijoje apie asmenį pabrėžiama, jog iš C. anūko sužinota, kad močiute rūpinasi jis su žmona, po išrašymo iš slaugos ligoninės močiutė grįžo gyventi pas save, dienos metu močiutei paslaugas teikia (duomenys neskelbtini), vakare ateina anūkas su žmona, močiutė (duomenys neskelbtini). Taip pat į bylą pateiktas 2022 m. spalio 26 d. D. sutikimas mokėti 1 procentą, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, už C. gyvenimą (duomenys neskelbtini); mokėjimo nurodymai, atlikti iš D. sąskaitos, už C. išlaikymą globos namuose, duomenys (informacija pateikta su atsiliepimu į apeliacinį skundą) apie C. gaunamą pensiją; 2021 metų pabaigos–2022 metų pradžios sąskaitos už komunalinius C. buto patarnavimus ir kiti rašytiniai įrodymai (receptais vaistams, kvitai už vaistus, tam tikras buto įrengimo prekes). Visi šie duomenys pagrindžia, jog būtent D. rūpinosi močiute, jos buitimi, sveikatos būkle, jam yra žinomos aplinkybės, susijusios su močiutės kasdienybe, gyvenimo sąlygomis, taip pat leidžia daryti išvadą, jog C. ir D. sieja saugaus prieraišumo ryšys.

14. Tai, kad apeliantas kvestionuoja, ar D., įgijęs (duomenys neskelbtini), galėjo tinkamai rūpintis C., o byloje nėra duomenų, kada D. grįžo į Lietuvą pastoviam gyvenimui, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog D. ir C. sieja saugaus prieraišumo ryšys, anūkas rūpinosi močiute ir ja prižiūrėjo – ši išvada padaryta sistemiškai įvertinus visus į bylą pateiktus įrodymus: tiek rašytinius, tiek bylos šalių paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, D. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką; šie duomenys pakankamai pagrindžia jo pastovaus gyvenimo Lietuvoje faktą. Teismas kaip jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįstą taip pat atmeta apelianto prielaidą apie tai, jog, tikėtina, kad tarp C. ir D. buvo susiklostę buto panaudos santykiai, todėl buto einamojo remonto dėl jo nusidėvėjimo naudojimosi juo metu darbai nelaikytini jo pagerinimais. Pabrėžtina, jog šie apelianto teiginiai nepagrįsti jokia objektyvia medžiaga. Kita vertus, jie taip pat nepaneigia fakto, jog D. su C. palaikė pasitikėjimu grįstus santykius, – buto remonto priežastys ir aplinkybės esminės reikšmės vertinant C. ir D. santykių turinį neturi.

15. Teismas pabrėžia, jog apelianto prielaida, kad, kadangi D. C. bute buvo įregistruotas nuo (duomenys neskelbtini), taigi būdamas nepilnametis negalėjo pasirūpinti močiute, atmestina kaip spekuliatyvi. Pabrėžtina, jog šis faktas yra svarbus vertinant anūko ir močiutės tarpusavio ryšio formavimosi aplinkybes ir dinamiką; jis būtent ir patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistavo močiutės ir anūko saugaus prieraišumo ryšio formavimosi aplinkybės.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas kvestionuodamas teismo išvadą, kad D. rūpinosi močiute, pats iš esmės nepateikia jokių įrodymų, kaip pasireiškė jų tarpusavio ryšys, kaip jis rūpinosi motina ir ją prižiūrėjo. Apelianto argumentai, jog jo bendravimas su C. buvo dirbtinai ribojamas, atmestini kaip įrodymais nepagrįstos prielaidos. Apeliantas pažymi, jog teismas kritiškai neįvertino C. pareiškimo policijos įstaigai dėl tariamo netinkamo A. elgesio su mama. Apeliantas nurodo, jog jo santykiai su mama visą laiką buvo geri, jie niekada nekonfliktavo, pareiškimo policijos įstaigai parašymo metu mama (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai nenustatė, kad A. būtų pažeidęs mamos interesus, todėl net nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal C. pareiškimą surašytas (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas nurodo, jog pareiškimo parašymo metu motina (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikia jokių įrodymų, kokių priemonių jis, suvokdamas situaciją, ėmėsi, kad pasirūpintų sergančia motina. Iš esmės byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog C. ir A. sieja saugus emocinis ryšys. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog C. (duomenys neskelbtini) prašymo pagrindu A. išregistruotas iš motinos buto. Ši aplinkybė ir nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl pasitikėjimu grįsto ryšio tarp motinos ir sūnaus egzistavimo.

17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog D. yra tinkamesnis būti C. globėjas ir turto administratorius. Pabrėžtina, jog apeliantas siekdamas nuginčyti D. kandidatūrą nepateikė jokių įrodymų, kad D. savybės ir santykių su močiute specifika neleistų jam tinkamai atlikti globėjo pareigų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo išvada dėl globėjo kandidatūros atitinka ir VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2023 m. sausio 30 d. išvados Nr. RS-115 turinį.

18. Apeliantas nurodo, kad D. dėl savo amžiaus, šeiminės padėties, užimtumo darbinėje veikloje neturi galimybių rūpintis C., todėl atidavė ją į (duomenys neskelbtini). Apeliantas mano, kad mamos sveikatos būklei bus tik geriau, jei ji laiką leis įprastinėje aplinkoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ją bus galima prižiūrėti užtikrinant priežiūrą visas 24 valandas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog A. visiškai neargumentuoja, kaip jo amžius ir užimtumas darbinėje veikloje leistų jam pasirūpinti mama, kuri, kaip pagal byloje surinktus duomenis konstatavo pirmosios instancijos teismas, dėl psichikos sveikatos sutrikimo negali atlikti pagrindinių funkcijų savo asmeniniame gyvenime, nesupranta jos aplinkoje vykstančių reiškinių, nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti; 2022 m. vasario 28 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu C. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2023 m. sausio 30 d. išvadoje nurodyta, kad C. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kur jai teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos; jai yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ir slaugos poreikis; asmeniui reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra visą parą. Kaip pripažįsta pats apeliantas, C. reikalinga nuolatinė priežiūra visą parą, todėl ta aplinkybė, jog ji gyvena ir yra slaugoma (duomenys neskelbtini), vertintina kaip tinkamas nuolatinės priežiūros užtikrinimas. Apelianto kritika sprendimui apgyvendinti C. (duomenys neskelbtini) nepagrįsta, o jo argumentas, kad C. sveikatos būklei labiau tiktų gyvenimas įprastinėje aplinkoje – namuose, vertintinas kaip jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida.

19. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl to, jog pirmosios instancijos teismas į civilinės bylos nagrinėjimą neįtraukė globos ir rūpybos institucijos, kaip tai numatyta Civilinio proceso kodekso 506 straipsnio 1 dalyje. Apelianto nuomone, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras nėra globos ir rūpybos institucija. Kaip jau minėta ankstesnėje nutarties dalyje, tik teismas sprendžia, kokio asmens kandidatūra yra tinkama būti globėjui. Taigi įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. pateikti globėjo kandidatūrą. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikusi tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus asmens globėją.

20. Nagrinėjamu atveju išvadą byloje dėl globėjo kandidatūros pateikė VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras. Kaip numatyta CPK 506 straipsnyje, teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tą pačią dieną nutartimi paveda globos ir rūpybos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui duomenis, būtinus bylai išnagrinėti; globos ir rūpybos institucija pateikia teismui straipsnyje numatyto turinio išvadą. Kaip buvo numatyta tuo metu galiojusioje CK 3.241 straipsnio 1 dalies redakcijoje, globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių ar apskričių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų, rūpintojų ir pagalbą priimant sprendimus teikiančių asmenų veiklą. Iš VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras įstatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 18 d. įsakymu, matyti, jog įstaigos steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri taip pat yra ir įstaigos savininkė. Įstaiga išvadą byloje pateikė kaip institucija globos ir rūpybos srityje veikianti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. AD1-987 pagrindu. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog išvadą dėl globėjo kandidatūros byloje pateikė neturinti tam įgaliojimų institucija. Todėl apelianto argumentai, susiję su išvados tinkamumu, atmestini kaip nepagrįsti.

21. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su kiekvieno iš pretendentų faktinėmis ir realiomis galimybėmis tinkamai pasirūpinti teismo sprendimu tam tikrose srityse neveiksnia pripažintos C. poreikiais, jos gerove ir interesais. Teismas įvertino kiekvieno iš pretendentų asmenines savybes, ekonomines galimybes globoti kitą asmenį, santykių su globotiniu specifiką. Taigi teismas išsamiai ir nešališkai nustatė ir ištyrė visas tokiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Savo išvadas pirmosios instancijos teismas pagrindė šalių paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas neapsiribojo vien įstaigos išvada, ištyrė visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, aiškinosi ne tik kiekvieno iš pretendentų galimybes būti globėjui, jų asmenines savybes ir sugebėjimus, bet ir kiekvieno jų elgesį iki civilinės bylos iškėlimo rūpinantis neveiksniu pripažintu asmeniu, t. y. pirmosios instancijos teismas svarstė ir sprendė, kuris iš pretendentų geriau sugebės užtikrinti pripažinto neveiksniu asmens teises ir interesus, sukurti tinkamą socialinę ir dorovinę aplinką, apsaugos jo turtinius interesus. Taigi visi CPK 505–509 straipsnių, reglamentuojančių bylų dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjimą, reikalavimai buvo įvykdyti. Jokių objektyvių duomenų apie tai, jog D. negalėtų būti suinteresuoto asmens C. globėjas, o pats apeliantas yra tinkamesnis būti C. globėjas, apeliantas nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ar pritaikė globėjo ir turto administratoriaus paskyrimą reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

23. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

25. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas. Suinteresuotas asmuo D. duomenų apie apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėja

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Milda Skersienė