Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-505-168-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-01
Bylos Nr.
1A-505-168-2011
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00010-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
E. Ž.
Kategorijos

Teisėja Ramyna Šidlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-505-168/2011

Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00010-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 1 d. 2010 m. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistajam E. Ž., jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d.(du epizodus) ir nuteistas: pagal LR BK 178 str. 2 d. (už atvirą telefono vagystę) - vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. (kameros vagystę įsibrovus į patalpą) – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., BK 65 str. subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-03-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2010-03-01 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011-03-04 iki 2011-04-18. Priteista iš E. Ž. turtinei žalai atlyginti: 250 Lt J. L., 7433,97 Lt UAB(duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 7 d. apie 13.40 val., Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini), ties kavine (duomenys neskelbtini) iš mažamečio L. L., gimusio 2001-11-25, atvirai pagrobė J. L. priklausantį 250 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5030“.

Taip pat, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. per laikotarpį nuo 15 val. iki 17.45 val., tikslus laikas nenustatytas, per nerakintas duris įsibrovė į (duomenys neskelbtini) mažosios studijos patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, iš kur slapta pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią 7433,97 Lt vertės studijinę kamerą GY-DV550E, inv. Nr. 1230102.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendį ir jam skirti švelnesnę bausmę bei vadovaujantis LR BK 75 str. nuostatomis, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prašo atsižvelgti į tai, kad nusikaltimus padarė dėl sunkios materialinės padėties. Nurodo, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, tačiau buvo registruotas darbo biržoje ir intensyviai ieškojo darbo. Turi 2009-04-30 gimusią dukrą. Visapusiškam vaiko vystimuisi reikalinga abiejų tėvų rūpyba bei išlaikymas, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę to vaikui negalės suteikti. Serga sunkiomis, nepagydomomis ligomis, t. y. hepatitu C ir ŽIV, todėl jam reikalingas visapusiškas gydymas. Dėl padarytų nusikaltimų kaltu visiškai prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismo nuosprendžiu jam priteistus civilinius ieškinius galėtų atlyginti tik būdamas laisvėje ir dirbdamas.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis bei jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. neginčija savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau teigia nesutinkantis su jam paskirta bausme, laikydamas ją per griežta ir prašo skirti švelnesnę bausmę bei, taikant LR BK 75 str. nuostatas, atidėti bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui E. Ž. bausmę bei nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų. Taip pat nėra jokio pagrindo taikyti apelianto E. Ž. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kolegija pažymi, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Ž. bausmes už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą atskirai, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų tikslus ir stadijas – jis padarė du tyčinius, baigtus, apysunkius nusikaltimus, nukreiptus prieš įstatymo saugomą nuosavybę pasipelnymo tikslais, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (abejose veikose), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė mažamečiui (telefono vagystės veikoje). Veikoje dėl kameros vagystės įsibrovus į patalpą atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apelianto skunde išdėstytas prašymas atsižvelgti į tai, kad nusikaltimus jis padarė dėl sunkios finansinės padėties, nes yra bedarbis, yra atmestinas. Pagal teismų praktiką, nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą: kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui. Nuteistasis E. Ž. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat ir apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios materialinės ar beviltiškos padėties. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo labai sunkią materialinę padėtį. Kaip tik iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo E. Ž. materialinė padėtis nėra labai sunki. Nusikalstamų veikų padarymo metu apeliantas iš darbo biržos gaudavo nedarbo draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teisme E. Ž. paaiškino, kad jo gyvenimas susideda iš įvairių epizodų , t.y. kai dirba, mokosi, sportuoja, ir - kai vartoja kvaišalus. Tuomet jam trūksta pinigų, kurių gauna iš nusikalstamos veiklos. Jo sugyventinė gyvena jo tėvui priklausančiame bute, todėl nuomos mokesčio nemoka, o teta jam yra davusi leidimą nuomoti savo butą, už kurio nuomą gaunamus pinigus jis panaudoja vaikui išlaikyti. Iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro 20011-01-20 pažymos matyti, kad E. Ž. - kaip naudojantis opiatus ir amfetaminus, nuo 2010-11-03 įrašytas VšĮ Kėdainių pirminės priežiūros centro Priklausomybės ligų informacinėje grupėje. Iš nuteistojo apeliacinės instancijos teismui pateikto 2011-06-21 medicininio pažymėjimo matyti, kad E. Ž. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant narkotikus. Įvertinusi paminėtas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad nuteistojo daromos savanaudiškos nusikalstamos veikos yra susijusios su jo paties poreikių tenkinimu, o ne lėšų pragyvenimui gavimu. Vien tai, kad apeliantas yra bedarbis, nesudaro pagrindo konstatuoti itin sunkią jo materialinę padėtį bei negali būti laikoma pateisinama priežastimi nusikalsti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į surinktą ir ištirtą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti E. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Ž. bausmes už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą atskirai, atsižvelgė ir į apelianto asmenybę. Apeliantas anksčiau teistas keturis kartus, iš jų tris kartus už nusikaltimus nuosavybei – vagystes bei plėšimą, vieną kartą už nusikaltimą finansų sistemai (LR BK 214 str. 2 d.). E. Ž. tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas šiuo nuosprendžiu, padarė atlikdamas laisvės apribojimo bausmę, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs, todėl pagal BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Pirmais trimis nuosprendžiais apeliantui paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymai buvo atidėti, paskutiniu nuosprendžiu E. Ž. buvo paskirta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus. Kadangi apeliantas vengė atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010-10-21 nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-03-01 nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė 90 parų areštu. Pagal minėtą nutartį E. Ž. sulaikytas 2011-01-08. Nuteistasis baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Aptartos aplinkybės charakterizuoja E. Ž. asmenybę kaip linkusią pažeidinėti įstatymus bei rodo, kad nuteistasis nedaro išvadų iš savo nusikalstamų poelgių, nenori taisytis. Įvertinusi visas šias aplinkybes kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad už padarytas nusikalstamas veikas E. Ž. kitų rūšių bausmių, nei terminuotas laisvės atėmimas, nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių paskyrimas toliau formuotų E. Ž. neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes bei į tai, kad nuteistasis E. Ž. nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, kad yra nevedęs, turi vieną 2009 m. gimusį vaiką, nuo 2010-11-03 įrašytas VšĮ Kėdainių pirminės priežiūros centro Priklausomybės ligų informacinėje grupėje kaip naudojantis opiatus ir amfetaminus, psichikos sveikatos kabineto įskaitoje neįrašytas, už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką atskirai paskyrė BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą vidurkio nesiekiančią laisvės atėmimo bausmę. Nėra jokio pagrindo šių teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis. Teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikė palankesnį apeliantui bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, todėl jam paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, įvertino nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t.y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, turi vaiką, todėl dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes nėra pagrindo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo klausimą, nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl nėra pagrindo manyti, kad E. Ž. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Nuteistasis E. Ž. du tyčinius nusikaltimus nuosavybei padarė ankstesniu nuosprendžiu už analogiškos nusikalstamos veikos paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Kaip jau buvo minėta, E. Ž. praeityje teistas keturis kartus už tyčinių nusikaltimų, nukreiptų į finansinės naudos gavimą, padarymą. Ankstesniais teismo nuosprendžiais jam tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau tai pozityviai apelianto nepaveikė, jis vėl įvykdė dvi analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, apeliantas vengė atlikti ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-10-21 nutartimi ji buvo pakeista areštu. Toks nuteistojo elgesys rodo jo antivisuomenines nuostatas, aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą ir byloja apie susiformavusį klaidingą įspūdį dėl nebaudžiamumo už daromas nusikalstamas veikas. E. Ž. nepateisino teismų, ankstesniais nuosprendžiais taikiusių jam BK 75 straipsnį, taip pat skyrusio švelnesnę, nei laisvės atėmimas, bausmės rūšį, pasitikėjimo ir nepadarė reikiamų išvadų dėl savo elgesio, todėl nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, nėra pagrindo manyti, jog šiuo metu jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, jog nėra pagrindo E. Ž. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

E. Ž. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei serga nepagydomomis ligomis, t. y. hepatitu C ir ŽIV, dėl ko jam reikalingas visapusiškas gydymas, negali būti pagrindas jam švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismui apelianto pateiktas 2011-06-21 medicininis pažymėjimas patvirtina, kad jam 2011-01-28 laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo nustatytos jo minimų ligų diagnozės, tačiau apeliantas gali gydytis ir atlikdamas bausmę, nes nuteistiesiems užtikrinamas tokio pat lygio gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tik specialia nustatyta tvarka. Be to, aukščiau paminėtame medicininiame pažymėjime nurodyta ir tai, kad E. Ž. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant narkotikus. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nusikalstamų veikų darymas yra susijęs su tokiu jo gyvenimo laikotarpiu, kuomet jis naudoja kvaišalus ir kurių įgijimui jam trūksta pinigų. Apeliantas bausmės atlikimo vietoje neturės galimybės vartoti narkotines medžiagas, todėl bausmės laikas bus jam naudingas, įveikiant priklausomybę narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms ir šiuo požiūriu atitiks nuteistojo interesus.

Nuteistasis E. Ž. apeliaciniame skunde teigia norintis auginti vaiką bei teikti jam išlaikymą. Tačiau kolegija tokius nuteistojo skundo teiginius laiko deklaratyviais, nes aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad E. Ž. turėjo tokią galimybę, tačiau į tai nežiūrėjo pakankamai atsakingai ir toliau darė nusikaltimus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas keliose skundžiamo nuosprendžio vietose padarė rašybos klaidų nurodydamas Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio datą ne 2010-03-01, o 2010-03-31 (įžanginėje dalyje) ir 2010-03-10 (rezoliucinėje dalyje). Šios rašybos klaidos taisytinos nekeičiant nuosprendžio esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-04-18 nuosprendžio įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse ištaisyti padarytas rašybos klaidas, vietoj: „2010-03-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal ........“ nurodyti – „2010-03-01 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal .......“, vietoj „su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-03-10 nuosprendžiu..............“ nurodyti – „su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-03-01 nuosprendžiu......“.

Kolegijos pirmininkė Nijolė SušinskienėTeisėjai Eligijus GladutisAlgirdas Gaputis