Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-21 · Civilinė byla Nr. 2A-120-527/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
2A-120-527/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas
Atsakovas
K. L.
Ieškovas
R. L.
Išvadą teikia
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Antanas Pliauga
Civilinė byla Nr. 2A-120-527/2012;proceso Nr. 2-27-3-00159-2011-3;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Viktoras Preikšas;(S)

procesinių sprendimų kategorijos: 74.4.1; 77.3; 78.2.1; 121.15; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. L. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui K. L. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo (institucija, teikianti išvadą byloje - Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-7), prašydama šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo šalių vaikams kiekvienam po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; palikti sutuoktinio pavardę bei priteisti iš atsakovo valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą advokato pagalbą. Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui jo būtiniausiems poreikiams patenkinti reikia ne mažiau kaip 500 Lt. Kiekvienam vaikui išlaidos maistui per dieną sudaro 10 Lt, per mėnesį - 300 Lt (10 Lt * 30 d.); išlaidos drabužiams bei avalynei (įvairiam sezonui) vidutiniškai per mėnesį sudaro 60 Lt; išlaidos buities bei higieninėms prekėms – 20 Lt; komunalinės išlaidos butui – vidutiniškai 50 Lt; išlaidos gydymui (vitaminai, vaistai, skiepai ir t.t.) – vidutiniškai 30 Lt; išlaidos laisvalaikiui, ugdymui, atostogoms ir pan. – vidutiniškai 40 Lt. Atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes jis kiekvieną mėnesį gauna stabilią 600 Lt neįgalumo pensiją, kurią visą išleidžia svaigiesiems gėrimams, kas yra netoleruotina ir nevertintina kaip rimta priežastis nepriteisti vaikams reikalingo išlaikymo. Atsakovo liga – tai jo netinkamo gyvenimo (alkoholizmo) pasekmė, todėl jo neįgalumas negali būti pagrindas neteikti vaikams reikalingo išlaikymo. Vaikams esant nepilnamečiams iš tėvų gaunamas išlaikymas yra vienintelis jų pragyvenimo šaltinis. Išlaikymas priteistinas ir iš tėvų, gaunančių minimalią mėnesio alga, senatvės pensiją, neįgalumo išmokas ar kitokias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne pačios išlaikymo prievolės egzistavimui.

Sutuoktiniai (pareiškėjai) prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b. l. 65-66), ieškovei tokiu būdu atsisakius ieškinio reikalavimų (b. l. 68), prašė nutraukti šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; nutraukus santuoką palikti sutuoktines pavardes bei patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir jos turinį įtraukti į teismo sprendimą. Prašyme nurodoma, kad kelerius metus po santuokos šalių santykiai klostėsi gerai, vėliau šeimos gerove teko daugiau rūpintis ieškovei, nes atsakovas vis dažniau pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, o nuo 2010 m. pavasario atsakovas alkoholį pradėjo vartoti nuolat, tuomet tapdavo agresyvus ir neprognozuojamas, todėl normalus gyvenimas tapo neįmanomas. Susiklosčius tokiai situacijai, ieškovė 2011 m. lapkričio mėn. išėjo su vaikais gyventi pas savo motiną. Nuo to laiko santuokai esant tik formaliai, šalys nusprendė ją nutraukti. 2011-06-03 Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 67) 2 p. šalys sutarė, kad atsakovas gera valia sutinka nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 200 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011-07-21 sprendimu (b. l. 69) pareiškėjų (šalių) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkino; šalių santuoką nutraukė ir, Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinkant įstatymo reikalavimus, neprieštaraujant viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 str. 3 d. ir 4 d.), ją patvirtino; paliko sutuoktiniams jų santuokines pavardes; priteisė iš šalių po 9,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei iš atsakovo (pareiškėjo) valstybei priteisė už ieškovei (pareiškėjai) suteiktą antrinę teisinę pagalbą 1.862,56 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 74-76) prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-07-21 sprendimą: sumažinti priteistų mokėti kasmėnesinių išmokų kiekvieno vaiko išlaikymui dydį iki 50 proc. atsakovo gaunamos neįgaliojo pensijos dydžio bei panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista valstybei iš atsakovo 1.862,56 Lt ieškovei suteiktų antrinės teisės pagalbos išmokų. Atsakovas nurodo, kad jis gauna tik 620 Lt invalidumo pensiją, kitokių mėnesinių pajamų neturi, daug metų nedirba, jo nedarbingumas 80 proc. Priteista mėnesinė vaikams išlaikyti suma sudaro 65 proc. jo gaunamos pensijos. Atsakovas gyvena su motina, kuriai reikalinga ne tik pagalba ūkyje, bet ir materialinė pagalba. Be to, teismas, tenkindamas ieškovės prašymą priteisti išlaidas už antrinę garantuojamą teisinę pagalbą, neatsižvelgė į atsakovo materialinę padėtį. Atsakovo ne tik, kad mažos mėnesinės pajamos, tačiau jis neturi ir jokio prabangaus turto ar perteklinių santaupų banke, pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis yra gaunama invalidumo pensija, todėl jis pats, atitikdamas tą kategoriją asmenų, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtini, turi teisę gauti Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 82-84) prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nurodoma, kad būtent CK 3.53 str. 3 d. nuostatų pagrindu teismas nutraukė šalių santuoką, tik patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys buvo aptarę savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo klausimus, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neva neatsižvelgė į apelianto gaunamas neįgaliojo pensijos išmokas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagristą sprendimą nepilnamečių vaikų išlaikymo dalyje, yra visiškai nepagrįsti. Šalys tarpusavyje aptarė visas santuokos nutraukimo sąlygas ir pasekmes, tame tarpe ir klausimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Sutuoktinis gera valia pats sutiko nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 200 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovui sutartyje nurodžius, kad jis gera valia sutinka nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 200 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti tokia jo valios išraiška ir tai jokių būdu negali būti savaime vertintina kaip esminis vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Šalims pasirašant sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jiems abiems buvo aiškus jos turinys, sąlygos bei sutarties pasirašymo pasekmės. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių abi šalys išreiškė savo tikrąją valią, detaliai aptarė kiekvieną klausimą ir ant jos pasirašydamos patvirtino, kad sutarties sąlygos šalims yra aiškios ir priimtinos. Visa tai vyko ramioje aplinkoje, niekur neskubant, be jokios emocinės įtampos ar juo labiau spaudimo. Apeliantas visus santuokoje pragyventus metus visiškai nesirūpino materialine šeimos gerove, nuolat smurtavo, o apelianto liga ir įgytas invalidumas - jo netinkamo gyvenimo (alkoholizmo) pasekmė, todėl jo neįgalumas negali būti pagrindas neteikti vaikams reikalingo išlaikymo. Jei sunki turtinė padėtis susidarė dėl netinkamo elgesio (girtavimo, narkotikų vartojimo, pinigų švaistymo azartiniams lošimams ir pan.), šiuo motyvu neturi būti vadovaujamasi sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus. Nepilnamečiams vaikams tėvų išlaikymas yra vienintelis jų pragyvenimo šaltinis, todėl jis teiktinas ir iš tėvų, gaunančių minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją, neįgalumo išmokas ar kitokias minimalias pajamas. Taigi argumentai, kad teismas neatsižvelgė į apelianto neįgaliojo pensijos pajamas, yra nepagrįsti. Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su atsakovu ieškovė aptarė, kiek kiekvieną mėnesį reikalinga skirti abiejų vaikų minimaliems poreikiams patenkinti. Apelianto įsipareigojimas abiems vaikams teikti po 200 Lt sudaro tik ¼ dalį teismų praktikos rekomenduojamos vaikų išlaikymo sumos. Tokia vaikų išlaikymui skirta pinigų suma pakankama tik patiems būtiniausiems vaikų poreikiams, ji negali būti dar mažesnė, nes kitaip bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, nebus tinkamai pasirūpinta net tokiais jų poreikiais, kaip tinkamas maitinimasis, apranga, normalios gyvenimo sąlygos. Ieškovės materialinė padėtis taip pat labai sunki. Ji su vaikais gyvena tik iš 700 Lt socialinės pašalpos, todėl jai nuolat materialiai padeda motina, kiti artimi giminaičiai bei kaimynai. Visus santuokoje pragyventus metus, sutuoktiniui girtaujant ir visiškai nesirūpinant šeima, vaikų išlaikymo našta gulė ant jos vienos pečių, nors CK įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Dėl kito apeliacinio skundo argumento ieškovė nurodo, kad dėl savo sunkios materialinės padėties ji kreipėsi į Kauno VGTP tarnybą, kuri nustatė, kad ieškovė yra priskirtina prie pirmo turto ir pajamų lygio ir tuo pagrindu, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 4 d. 1 p., jai skyrė valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį 100 proc. Tuo remiantis ieškovė nuo advokato jai suteiktos teisines pagalbos išlaidų atleista teisėtai ir pagrįstai. Priešingai nei atsakovas, kuris būdamas nerūpestingas, neatsakingas ir visiškai neapdairus proceso dalyvis laiku nesikreipė į atitinkamas institucijas, kad jam dėl jo sunkios materialinės padėties šioje byloje taip pat būtų suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Negana to atsakovas, pasirašydamas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, savo parašu patvirtino, kad sutinka su visomis sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsakovas teismo neprašė atleisti jį nuo kokių nors bylinėjimosi ar advokato išlaidu. Iš to spręstina, kad teismui sprendžiant dėl apmokėjimo už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, šioje dalyje priimti kitokį sprendimą nebuvo jokio pagrindo.

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas 2011-07-21 sprendimu (b. l. 69) pareiškėjų (šalių) santuoką nutraukė bei patvirtino jų pateiktą ir pasirašytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį (b. l. 65-66,67). Po sprendimo priėmimo atsakovas pakeitė savo reikalavimą ir apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje dalyje (sutarties 2 p.) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. L., gimusiai (1995-06-19) ir M. L., gimusiam (1998-03-05), pakeisti, t. y. priteisti kiekvienam vaikui išlaikymui per mėnesį ne po 200 Lt, kas sudaro 65 proc. jo gaunamų pajamų, bet tokį išlaikymą, kuris sudarytų 50 proc. jo gaunamų pajamų (t. y. po 155 Lt kiekvienam vaikui). Kolegijos nuomone, apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno pagrįsto ir teisiškai reikšmingo argumento, kodėl jo nepilnamečiams vaikams turėtų būti priteista mažesnė nei santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi sutarta išlaikymo suma. Ieškovės nurodytos kiekvienam nepilnamečiui vaikui (Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dieną (2011-06-03) šalių dukrai buvo 17 m., sūnui – 13 m.) ne mažesnės kaip 500 Lt per mėnesį sumos, kaip būtinai reikalingos būtinų poreikių patenkinimui, atsakovas net neginčija, todėl kolegija dėl šios sumos pagrįstumo taip pat nepasisako. Vertindama šalių turtinę padėtį, kolegija atsižvelgia į tai, jog abu sutuoktiniai nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (b. l. 14-17), yra bedarbiai (b. l. 18, 21, 22), gyvena iš valstybės skiriamų pinigų, t. y. ieškovė gauna socialinę pašalpą (2010 m. spalio mėn. sudariusią 226 Lt, nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m. sausio mėn. – 700,75 Lt) (b. l. 19), o atsakovas nuo 2010 m. kovo mėn. - stabilią 621,39 Lt netekto darbingumo pensiją (b. l. 23, 49). Be to, pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis gyvena ūkiškai („motinai reikalinga pagalba ūkyje“), kas sąlygoja mažesnes jo išlaidas per mėnesį. Kadangi iš kiekvienam vaikui per mėnesį išlaikymui būtinos 500 Lt sumos skundžiamo sprendimo pagrindu pačiam apeliantui tenka mokėti tik 40 proc.(200 x 100 / 500), t. y. didesnė vaikų išlaikymo dalis tenka ieškovei, kurios gaunamos pajamos tik nežymiai viršija atsakovo pajamas (CK 3.192 str. 2 d.), akivaizdu, jog teismo pritaikyta išlaikymo dydžiui paskaičiuoti proporcija yra visiškai teisinga ir pagrįsta, kurios keisti ir mažinti priteisto iš atsakovo išlaikymo dydį nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad pats atsakovas, pasirašydamas Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, su 200 Lt išlaikymu kiekvienam vaikui sutiko..

Bylos medžiaga patvirtina, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-01-28 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-281-351 (b. l. 8) ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, antrinę pagalbą suteikti pavesta advokatui Antanui Pliaugai. Pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 dalį antrinės pagalbos išlaidas sudaro bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka. Pagal advokato Antano Pliaugos pateiktas pažymas (b. l. 63, 64) išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 1.862,56 Lt. Kadangi minėtos išlaidos įeina į bylinėjimosi išlaidų, numatytų CPK 79, 88 str. sudėtį, ieškovei suteikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl šios išlaidos turi būti padengtos iš valstybės lėšų, valstybei šias išlaidas priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies, jeigu ji nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96, 99 str.). Byloje nėra duomenų nei apie tai, kad atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo būtų atleistas, nei kad jam buvo suteikta 100 proc. ar iš dalies valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Be to, pats atsakovas Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių savo parašu patvirtino, kad sutinka su visomis sutartyje numatytomis sąlygomis, tame tarpe ir su tuo, kad advokato išlaidas valstybei būtų priteistos iš jo (Sutarties 8 p.). Todėl apelianto nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo priimti kitokio sprendimo dėl advokatų išlaidų priteisimo valstybei.

Tačiau kolegija pažymi, jog pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi šiuo atveju šalių santuoka buvo nutraukta šalių bendru sutikimu, o ne pagal ieškovės ieškinį dėl atsakovo kaltės, akivaizdu, jog pradinis ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies. Kolegija, tai įvertinusi, priteistas iš atsakovo advokato pagalbos išlaidas sumažina 1/3, t. y. 620,85 litais – iki 1.241,71 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas priteisto išlaikymo dalyje (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), tačiau mažintinos valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Sumažinant valstybei iš atsakovo K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistas išlaidas iki 1.241,71 Lt.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Evaldas BurzdikasGintautas Koriaginas