Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R.-S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu bei buvo siųsti ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Atsakovas telefonu paskambinęs į teismą informavo, kad jis šiuo metu gyvena Italijoje, tačiau atsisakė nurodyti adresą, taip pat nurodė, kad jis atsiskaitė su antstoliu.

2021-03-16 teisme gautas anstolio J. P. pranešimas, kuriame nurodyta, kad šiuo metu jis nebevykdo išieškojimo iš skolininko A. S. ir ieškovės, todėl prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir nebesiųsti antsolių kontorai procesinių dokumentų.

Atsakovas apie teismo posėdžio datą ir laiką informuotas viešo paskelbimo būdu, be to atsakovui el. paštu buvo išsiųstas siųlymas prisijungti prie teismo posėdžio per zoom.

Įvertinus tai, kad atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo ir nenurodė, kodėl jis negali dalyvauti teismo posėdyje, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 2 dalis.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti, tai yra prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės nenurodant teismo sprendime šalių kaltę patvirtinančių faktų. Paaiškino, kad šalys jau daugiau kaip tris metus gyvena atskirai ir nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, nes ieškovė gyvena Lietuvoje, o atsakovas Italijoje. Mano, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Nurodė, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi, santuokoje jokio nekilnojamojo turto neįgijo, o automobilius prašo padalinti tarp šalių pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą, tai yra kiekvienam po vieną, nepriteisiant kompensacijos. Paaiškino, kad šalys visą kilnojamąjį turtą yra pasidalinusios prieš pradėdamos gyventi atskirai. Prašė grąžinti ieškovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę. Kadangi po bylos iškėlimo padengtas įsiskolinimas kreditoriui, nebereiškia šio reikalavimo. Šalys yra sveikos ir darbingos, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas. Prašė priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys nesklebtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 196. Šalys vaikų nesusilaukė. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad atsakovas 2018-08-10 yra deklaravęs išvykimą į Italiją. Kaip patvirtina antstolio J. P. pateiktas pranešimas šiuo metu nebėra ir ieškinyje nurodyto kreditorinio įsiskolinimo, kurį ieškovė prašė pripažinti asmenine atsakovo prievole.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu.

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka yra iširusi, nes šalys jau daugiau kaip tris metus kartu nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio, nes ieškovė gyvena Lietuvoje, o atsakovas yra išvykęs į Italiją.

CK 3.63 straipsnis numato, kad abiejų sutuoktinių prašymu, teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės pareikšto ieškinio nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko, šalys vaikų neturi, jau daugiau kaip trejus metus kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, nes atsakovas yra išvykęs į Italiją, todėl darytina išvada, kad atsakovas neprieštarauja tam, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Kaip matyti iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškovės atstovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų šalys jau tris metus gyvena skyrium ir nesiekė santuokos išsaugoti, o tai patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nes jie nevykdė abipusės prievolės būti pakantiems ir lojaliems vienas kitam. Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei prašant, po santuokos nutraukimo ieškovei grąžintina iki santuokos sudarymo turėta pavardė „R.“.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad šalys jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. VĮ „Regitra“ duomenims ieškovės vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės, tai yra automobilis VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad šių automobilių vertė yra vienoda, tai yra po 500,00 Eur kiekvienas.

Iškovei prašant ir atsakovui neprieštaraujant po santuokos nutraukimo automobilis VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei, o automobilis MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 90,00 Eur žyminio mokesčio bei pateikė rašytinius įrodymus, kad advokatei sumokėjo 60,00 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 90,00 Eur žyminis mokestis ir 60,00 Eur ieškovės turėtos atstovavimo išlaido, tai yra viso 150,00 Eur ieškovės bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., ir V. R. – S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (buvusi pavardė iki santuokos sudarymo R.), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prigimtinę pavardę „S.“, o ieškovei grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „R.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Padalinti santuokos metu turtą, nustatant, kad po santuokos nutraukimo ieškovei V. R. – S. asmeninės nuosavybės teise atitenka automobilis VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. S. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka automobilis MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. S. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. R. -S., naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.