- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- 1-2945-865/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53409-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) MGL dydžio bauda;
2) Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) ir 145 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
3) Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 31 (trisdešimt vienos) paros areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinus su Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įsidarbinti, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo narkomanijos, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2018 m. lapkričio 7 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės Rimi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,82 promilės etilo alkoholio), grumtynių metu vieną kartą įpjovė į dešinės rankos riešą, po to vieną kartą peiliu įpjovė į kairės rankos plaštaką, tęsdamas savo nusikalstamą, veiką sulaikymo metu įdūrė V. D. peiliu į kairės rankos dilbį, šiais savo veiksmais padarydamas dešinio riešo, kairės plaštakos pjautines žaizdas, kairio dilbio pjautinę – durtinę žaizdą, t. y. taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. G. 2019 m. kovo 18 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugyventinei A. M. sudavė delnu per veidą, jai parkritus ant lovos, jis nenustatytą kiekį kartų kojomis spyrė A. M. į pilvą, šonus, rankas, kairę koją ir galvą, tęsdamas nusikalstamą veiką, rankomis nenustatytą kiekį kartų sudavė į veido sritį ir įvairias kūno vietas, tuomet lipnios juostos ritiniu, pririštu prie įkroviklio laido, sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies srityje, kairiame žaste, nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje, t. y. taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu, kaltinamasis A. G. nurodė, kad kuo yra kaltinamas supranta bei dėl jam pareikštų kaltinimų kaltę pripažįsta visiškai. Kaltinamasis dėl pirmojo epizodo nurodė, kad norėjo užeiti į parduotuvę, pavogti degtinės. Prasidėjo grumtynės. Viskas taip ir buvo. Pripažįsta, kad turėjo peilį, kuriuo įdūrė nukentėjusiajam. Peilis buvo mažas, nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo. Įvykio metu buvo neblaivus. Gailisi. Kaltinamasis dėl antrojo epizodo nurodė, kad susipyko su sugyventine. Sutinka su viskuo, kas parašyta kaltinamajame akte. Tuo metu buvo neblaivus. Po įvykio susitaikė, sugyventinė jam atleido. Gailisi. Iki suėmimo gyveno su nukentėjusiąja A. M.. Be to, papildomai nurodė, kad su jam pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka, pažymi, jog dirbs ir atlygins.
Kadangi kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 8 d. įtariamuoju apklaustas A. G. kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad vakar t.y. 2018 m. lapkričio 7 d. prisigėręs nuėjo į parduotuvę Rimi, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje paėmė butelį. Nesumokėjęs už jį, išėjo pro kasas. Išėjus iš parduotuvės jį pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris, paėmęs už jo peties, vedėsi link posto. Jis matė, kad darbuotojas turi dujas, todėl norėjo iš kišenės išsitraukti peilį, kuris nėra didelis ir neaštrus. Jis peilį išsitraukė ir galbūt netyčia sužalojo apsaugos darbuotoją, tačiau tokios tyčios jį žaloti neturėjo, jis tiesiog norėjo pabėgti. Apsaugos darbuotojas iš karto jį paleido, o jis pradėjo bėgti namų kiemais. Kai jis bėgo, nepastebėjo, iš kur atsirado keli jaunuoliai, kurie bandė jį sulaikyti. Sulaikymo metu jo rankose buvo peilis ir jis galėjo dar kartą sužaloti apsaugos darbuotoją ar kitus asmenis, tačiau taip pat netyčia. Nematė, ar kam nors padarė sužalojimus sulaikymo metu ar ne. Nori pasakyti, kad jeigu būtų norėjęs tyčia sužaloti apsaugos darbuotoją, būtų iš karto iš parduotuvės išėjęs su peiliu. Labai gailisi dėl to, ką padarė, nori atsiprašyti apsaugos darbuotojo. Nuo pirmadienio pradės dirbti statybininku, montuos langus. Anksčiau dirbo šį darbą. (t. 1, b. l. 156-158).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 27 d., įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyje padarymo, A. G. kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad priklausomybės centruose nesilanko ir nėra gydytas nuo priklausomybių. Psichinėmis ligomis nesirgo ir gydytas psichiatrinėje ligoninėje nebuvo. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. Pareikštas įtarimas jam yra aiškus ir suprantamas. Jis su 2019 m. gegužės 27 d. įtarimu sutinka visiškai, savo kaltę pripažįsta. Jis savo kaltę pripažįsta dėl to, kad 2018 m. lapkričio 7 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės Rimi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam regis gėrė degtinę ir tada prie parduotuvės įėjimo susigrūmė su ten dirbusiu apsauginiu. Grumtynių metu vieną kartą įpjovė apsaugos darbuotojui į dešinės rankos riešą peiliu, po to vieną kartą peiliu įpjovė į kairės rankos plaštaką, tuomet sulaikymo metu įdūrė apsaugos darbuotojui V. D. peiliu į kairės rankos dilbį, šiais savo veiksmais padarydamas jam įtarime išvardytus sužalojimus. Dėl šių savo veiksmų labai gailisi. Jis taip pasielgė, mano, dėl to, kad apsaugos darbuotojas jo girto neįleido į parduotuvę. Sutinka atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai už gydymą pateiktą ieškinio 50,52 eurų sumą iki 2019 m. gegužės 29 d. ir pateikti apmokėtą kvitą tyrėjai. Taip pat savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to, kad 2019 m. kovo 18 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su buvusia sugyventine susibarė ir to barnio metu jis sugyventinei A. M. sudavė delnu per veidą, jai parkritus ant lovos, nenustatytą kiekį kartų kojomis spyrė A. M. į pilvą, šonus, rankas, kairę koją ir galvą, tuomet, rankomis nenustatytą kiekį kartų sudavė į veido sritį ir įvairias kūno vietas, tuomet lipnios juostos ritiniu, pririštu prie įkroviklio laido, sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais padarydamas jai sužalojimus. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi, jos atsiprašė, ji jam atleido. Šiuo metu jie gyvena drauge ir gražiai sutaria. Pasižada, kol vyks šis ikiteisminis tyrimas nesislapstyti nuo ikiteisminio tyrimo policijos pareigūnų. Jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), bute pas savo sesę I. S.. Taip pat pasižada atsiliepti į skambučius. Šį laikotarpį, kol buvo ieškomas, jis gyveno pas sesę, o apie tai, kad yra ieškomas sužinojo, tik kai jį sulaikė. Jo pamotė T. G. jam taip pat nieko nesakė nors jis pas ją buvo nuvykęs 2019 m. gegužės 26 d. Jeigu būtų žinojęs, kad yra ieškomas, būtų nedelsiant atvykęs (t. 1, b. l. 164-166).
Iš V. D. 2018 m. lapkričio 7 d. pareiškimo matyti, kad 2018 m. lapkričio 7 d. 20.30 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės Rimi iš matymo pažįstamas asmuo peiliu sužalojo jam dešinės rankos riešą, kairės rankos plaštaką ir sulaikymo metu įdūrė jam peiliu į kairės rankos dilbį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą ir jam liko rėžtinės žaizdos ant dešinės rankos riešo, kairės rankos plaštakos ir durtinė žaizdelė ant kairės rankos dilbio (t. 1, b. l. 4-5).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 7 d. nukentėjusiuoju apklaustas V. D. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ saugos tarnyboje apsaugos darbuotoju. Nuo 2018 m. lapkričio 11 d. 07.45 val. iki 2018 m. lapkričio 7 d. 22.15 val. turėjo dirbti (duomenys neskelbtini), parduotuvėje Rimi. 2018 m. lapkričio 7 d. apie 20.15 val., būdamas parduotuvėje ir vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, stovėdamas prie parduotuvės viduje esančios kasos, pastebėjo į parduotuvės vidų įeinančią moterį (apie 30 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, tamsios spalvos plaukų iki ausų, kurie buvo sušukuoti, kaip buvo apsirengusi, neatsimena), kuri anksčiau yra pavogusi prekių iš parduotuvės Rimi. Pamatęs ją, pasakė kasininkei, kad išeis į lauką ir pažiūrės, ar yra kartu su ja prekes vagiantis vyras. Išėjęs per parduotuvės duris į lauką, prie (duomenys neskelbtini) pastato kampo, pastebėjo vyrą, kuris anksčiau yra vogęs prekes iš parduotuvės Rimi ir nebuvo sulaikytas. Vyras apie 40 metų amžiaus, trumpai kirptų, tamsios spalvos plaukų, ant galvos buvo užsidėjęs megztą kepurę tamsios spalvos, apie 175 cm ūgio, apsirengęs tamsios spalvos striukę ir, kiek atsimena, džinsinėmis kelnėmis. Pastebėjęs lauke esantį vyrą, užėjo į parduotuvę ir per kitą parduotuvės išėjimą, prie rampos, išėjo į lauką ir laukė jo ir moters, kuri atėjo kartu su juo. Stovėdamas lauke, prie (duomenys neskelbtini) pastato kampo, pastebėjo, kaip link jo ateina tas pats vyras, rankoje laikydamas alkoholio butelį „Zelionaja marka“, 0,7 litro talpos. Jis, priėjęs prie vyro, mandagiai paprašė jo eiti kartu su juo į parduotuvės vidų ir prilaikė jį už kairiojo peties. Vedant asmenį link parduotuvės įėjimo durų, iš parduotuvės išėjo moteris, kuri, pamačiusi jį, bėgo link (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2018 m. lapkričio 7 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės Rimi įėjimo durų vyras, kurį jis vedė, iš dešinės striukės rankovės ištraukęs peilį su medine rankena juo du kartus jam įpjovė rankas. Vieną kartą įpjovė dešinės rankos riešą, o antrą kartą kairės rankos plaštaką. Jis iš karto paleido vyrą, o šis pradėjo šalintis nuo parduotuvės įėjimo durų, kur jį sužalojo, link (duomenys neskelbtini). Jis, paėmęs ašarinių dujų balionėlį, pradėjo vytis vyrą. Pamatęs tai vyras pradėjo bėgti (duomenys neskelbtini) gatve ir bandė šalintis gyvenamųjų namų kiemais. Jam besivejant vyrą, iš pravažiuojančio automobilio išlipo, kiek atsimena, trys vyrai, jų nepažįsta, kurie (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo, kieme, padėjo jam sulaikyti jį sužalojusį peiliu vyrą. Sulaikant vyrą, šis vieną kartą dūrė jam peiliu į kairės rankos dilbį, todėl jis pajuto fizinį skausmą ir jam liko žaizda. Ar sulaikymo metu kas nors be jo dar buvo sužalotas, jis nežino. Sulaikęs vyrą, jį nuvedė į parduotuvę Rimi, esančią (duomenys neskelbtini), ir iškvietė policijos pareigūnus bei pasakė jiems, kad buvo sužalotas peiliu. Vėliau sužinojo, kad vyras, kuris jį sužalojo, išeidamas iš parduotuvės Rimi laikė rankose degtinės butelį, už kurį nesumokėjo. Po sulaikymo iš vyro atėmė peilį, kurį perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Atvykusieji greitosios medicinos pagalbos darbuotojai po apžiūros jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jam suteikė pagalbą. Dėl patirtų sužalojimų pageidauja kreiptis į teismo medicinos ekspertus (t. 1, b. l. 41-43).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 15 d. liudytoja apklausta T. S. parodė, kad ji dirba vaikų globos namuose, yra A. M. J. auklėtoja. 2018 m. lapkričio 7 d. M. J. į globos namus grįžo vakare, kelintą tiksliai, negali pasakyti. Vaikinas jai pasakė, kad su draugais buvo parduotuvėje, kokioje tiksliai, nepamena. Parduotuvėje kažkoks vyras pavogė prekę, pasakojo, kad apsauginis sulaikė vagį, o jie tuo metu stovėjo prie įėjimo į parduotuvę, ties turėklais. Vagis išbėgo į lauką, apsauginis bėgo iš paskos. M. J. sakė, kad padėjo sulaikyti vagį. Kaip jis tai padarė, nežino, jis nedetalizavo. Iš pradžių pasakojo, kad nusibrozdino koją. Jie apžiūrėjo jo koją. Jokių rimtų sužalojimų nesimatė. M. J. įvykio metu nenukentėjo. Jis niekuo nesiskundė. Civilinio ieškinio nereikš. Prašo nukentėjusiuoju jo nepripažinti. Pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 86).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 25 d. liudytoja apklausta E. L. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) namuose direktore. Jų globos namuose apie pusę metų gyvena A. M. J. 2018 m. lapkričio 7 d. vakare vaikai grįžo namo. Ji jau buvo namuose. Kitą dieną, jai atvykus į darbą, auklėtoja papasakojo apie tai, kad 2018 m. lapkričio 7 d. A. M. J. su R. B. buvo prie parduotuvės Rimi, esančios (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės pamatė apsaugos darbuotoją, nuo kurio bėgo jaunuolis. Jie norėjo padėti apsauginiui, todėl pradėjo jaunuolį vytis. Pasivijo, parvertė ant žemės, prasidėjo grumtynės, kurių metu jam įdrėskė koją. Parodė, kad jokių sužalojimų ant kojos nesimatė. Klausė M. J., ar reikia pas gydytoją, sakė, kad ne, nes jis nenukentėjo. Prašo jo nepripažinti nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 88).
Iš 2018 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), namo kiemas. Įvykio vietos apžiūros metu objektų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui tirti, nerasta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 33-36).
Iš 2018 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), gatvė prie parduotuvės Rimi. Apžiūrėjus įvykio vietą, objektų ir pėdsakų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui tirti, nerasta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 37-39).
Iš 2019 m. balandžio 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis, pateiktas 2018 m. lapkričio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Peilis – su medine rankena, dviem sidabrinės spalvos metalo kniedėmis, kurios ilgis yra 9,5 cm, plotis 1,5 cm. Peilio geležtė sidabrinės spalvos, jos ilgis 7 cm, lenktos formos, ant ašmenų vienos pusės yra du užrašai „Provance Rostfrei“ (t. 1, b. l. 98-105).
Iš 2019 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas UAB "Rimi Lietuva" pateiktas vaizdo įrašas. Įrašo trukmė 4.59 min. Atidarius vaizdo įrašą yra matomas Rimi parduotuvės vidaus vaizdas, kaip žmonės užeina ir išeina iš parduotuvės. Nuo 0.26 min. iki 0.40 min. matoma, kaip prie durų apsaugos darbuotojas, vilkintis juodais drabužiais, mėgina kažką įtraukti į parduotuvės vidų, bet jam nepavyksta. Identifikuoti, ką apsaugos darbuotojas tempia, taip pat nėra galimybės, nes nesimato. 0.47 min. matoma, kaip apsaugos darbuotojas išeina iš parduotuvės. Tuomet 1.56 min., pro duris įeina jaunas vaikinas, vilkintis juodais drabužiais, ir jis iš karto dengiasi akis (nuotrauka Nr. 1), pasilenkia ir atsiremia į kasų stalą, kažką sako. Viena iš kasininkių prieina prie jaunuolio ir jį prilaikydama ranka nusiveda į parduotuvės vidų. Tuomet 4.13 min. į parduotuvę grįžta apsaugos darbuotojas, kuris eina pirmas, o jam iš paskos eina du jaunuoliai, kurie veda kitą vyrą laikydami jam rankas už nugaros. (nuotraukos Nr. 2 ir Nr. 3). Vedamas vyras dengiasi veidą rankos delnu (t. 1, b. l. 91-96).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 4050/2018 (01), kurioje nurodyta, kad V. D. nustatytos dešinio riešo, kairės plaštakos pjautinės žaizdos, kairio dilbio pjautinė–durtinė žaizda. Sužalojimai padaryti aštriu, pjaunančiu bei pjaunančių–duriančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2018 m. lapkričio 7 d., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. lapkričio 7 d., ir būdu, t. y. peiliu. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti griūnant, krintant, nugriuvus, nukritus – nenustatyta. Nustatyti sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo rankomis. Sužalojimų rankose, kurie galėjo atsirasti pačiam tiriamajam suduodant smūgius, nenustatyta. Nustatytuose sužalojimuose individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti konkretų žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo. (t. 1, b. l. 50-51).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio T. S. 2018 m. lapkričio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl kūno sužalojimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 7 d. apie 20.40 val. dirbant kartu su vyr. patruliu M. L. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyriškis praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes, o vykstant nurodytu adresu, gavo papildomos informacijos, kad vagis, kuris buvo sulaikytas, įdūrė apsauginiui peiliu. Apsaugos darbuotojas V. D. papasakojo, kad 2018 m. lapkričio 7 d., apie 20.15 val., per stebėjimo kameras pamatė asmenį, kurį iš matymo pažino, kaip nuolatinį Rimi parduotuvės vagį. Apsaugininkas pastebėjo, kaip vyriškis pasiėmė alkoholinį gėrimą ir įtarė, kad tą gėrimą jis galimai norės pavogti. Tada apsauginis V. D. išėjo į lauką, per rampos pusę apėjo parduotuvę ir laukė minėto galimai degtinę ketinančio pavogti asmens, kad spėtų jį sulaikyti. Išėjęs iš parduotuvės, V. D. prie jo priėjo ir jie susigrūmė, t. y. susistumdė, V. D. panaudojo pipirines dujas, tačiau asmuo jam dūrė peiliu ir ėmė bėgti nuo jo. V. D. paaiškino, kad visą įvykį matė prie parduotuvės stovėję jaunuoliai, kurie padėjo jam sugauti asmenį. Prie parduotuvės Rimi stovėjo du jaunuoliai A. M. J. ir R. B., kurie paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes. Nustatyta, kad sulaikytas vyras yra A. G. (t. 1, b. l. 109).
Iš Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 duomenų matyti, kad užfiksuotas A. G. 2018 m. lapkričio 7 d. 21.42 val. 0,82 promilės neblaivumas (t. 1 b. l. 151).
Iš A. M. 2019 m. balandžio 3 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. kovo 18 d., apie 21.00 val., A. M. grįžus namo, (duomenys neskelbtini), ją mušė jos buvęs sugyventinis A. G.. Pareiškėja patyrė didelį fizinį skausmą. Dėl įvykio jai padaryta fizinė žala (t. 1, b. l. 12-15).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 3 d. nukentėjusiąja apklausta A. M. parodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. kovo 20 d. gyveno su buvusiu sugyventiniu A. G., (duomenys neskelbtini). Su juo vedė bendrą ūkį. 2019 m. kovo 18 d., apie 21.00 val., grįžo namo, (duomenys neskelbtini), su pažįstamu A. P.. Lauke, prie laiptinės, pamatė stovintį savo sugyventinį A. G.. Jis stovėjo su jų bendru draugu A. P.. Netrukus priėjo prie laiptinės, užėjo į jų butą. Jiems užėjus į butą, kartu užėjo kaimynas A. M.. Netrukus sugyventinis A. G. pradėjo varyti A. P. iš namų, po ko jie su A. M. išėjo. Jiems išėjus, A. G. pradėjo konfliktuoti ir vadinti ją visokiais necenzūriniais žodžiais. Kaip jis jai nurodė, jis supyko, kad ji nenakvojo namuose. Netrukus jiems stovint kambaryje, jis jai trenkė delnu į veido sritį. Kuria ranka ir į kurią vietą jis jai pataikė, neatsimena. Po smūgio ji nugriuvo ant lovos, o jis kojomis spardė ją gulinčią į įvairias kūno sritis, t. y. į pilvą, šonus, rankas, koją, galvą. Kiek smūgių jis jai sudavė, ji neatsimena. Vėliau mušė ir rankomis į veido ir kūno sritis. Kiek smūgių sudavė rankomis, ji neatsimena. Ji verkė, maldavo, kad jis sustotų ir apsiramintų. A. G. paėmė lipnios juostos ritinėlį, prie jos pririšo pakroviklio laidą, laikė už pakroviklio ir ta lipnia juosta mušė jai į įvairias kūno vietas. Netrukus nustojo mušti su juosta, po to paėmė peilį ir grasino ją papjauti. Tačiau vėliau sakė, kad šiuo metu to nedarys, kadangi namuose yra A. P., kuris būtų kaip liudytojas ir jam tektų papjauti A. P.. Visą įvykį matė A. P., kuris bandė raminti A. G., tačiau jam nepavyko, nes pats jo bijojo. Vėliau A. G. jai pasakė, kad užsiklotų ir eitų miegoti, kad jis jos nematytų. Ji tai padarė, tačiau vis tiek ją įžeidinėjo ir mėtė jai į galvą įvairius daiktus, t. y. peleninę, puoduką, tuščią tarą ir kitus daiktus. Keletą kartų į ją pataikė, tačiau kokiais daiktais, ji neatsimena. Netrukus jis apsiramino, atsigulė šalia jos ir užmigo. Jam užmigus, ji užmigo irgi. Mano, kad jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio. Kiek tęsėsi visas šis įvykis ji nežino, tačiau mano, kad apie porą valandų, nes jai atrodė labai ilgai. 2019 m. kovo 19 d. ryte jai atsikėlus, A. G. vis dar buvo namuose, po ko priėjo ir pradėjo jos atsiprašinėti. Tą visą dieną jie praleido kartu. Vakare grįžo namo. 2019 m. kovo 20 d. ji su A. G. nusprendė daugiau nebendrauti ir nutraukė santykius. Tą pačią dieną grįžo pas ką tik iš kalėjimo išėjusį savo vyrą ir nuvažiavo namo, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jos vyrui S. M.. Jiems su vyru atvažiavus nurodytu adresu, netrukus atvažiavo ir A. G.. Jis prašė, kad ji grįžtų pas jį, tačiau ji nesutiko. Bandė laužtis į butą, tačiau ji neįleido. Nuo to laiko A. G. keletą kartų skambino jos vyrui S. M. ir grasino. Taip pat vyrui sakė, kad išėjus į lauką, žiūrėtų į šalis, nes gali atsidurti bagažinėje ir bus išvežtas. Nors čia jau yra ne pirmas kartas, tačiau į policiją iš karto nesikreipė su pareiškimu, kadangi bijojo A. G., kad jis gali ją nužudyti. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmą. Jai liko mėlynės ant kairės kojos, nugaros, kairės rankos, veido dešinėje pusėje. Skaudėjo šonkauliai, galva, buvo praskelta lūpa. Skausmas tęsėsi apie savaitę laiko. Mėlynes skauda iki dabar. Dėl įvykio jai padaryta fizinė žala. Prie liudytojo apklausos protokolo prideda nuotraukas (5 lapai) ir medicinos dokumentų išrašą (1 lapas) (t. 1, b. l. 115-117).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 27 d. papildomai nukentėjusiąja apklausta A. M. parodė, kad ji sutinka duoti parodymus prieš savo šeimos narį sugyventinį A. G.. Patvirtina, kad lieka prie anksčiau duotų parodymų, kuriuos davė 2019 m. balandžio 3 d. O būtent patvirtina, tai, kad jos esamas sugyventinis A. G. prieš ją naudojo fizinį smurtą, po ko ji nuvyko į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kurioje ją apžiūrėjo ekspertas ir surašė visus sužalojimus, kuriuos sukėlė jos sugyventinis. Ji į įvykio vietą greitosios medicinos pagalbos medikų neprašė ir jie jos nebuvo apžiūrėję, bet po šio įvykio buvo poliklinikoje (duomenys neskelbtini), kurioje ją apžiūrėjo gydytojas ir surašė A. G. jai sukeltus sužalojimus, sumušimus. Civilinio ieškinio dėl jai sukeltų sužalojimų ji taip pat nereikš, jai turtinė žala nepadaryta. Po šio įvykio jis jos atsiprašė, ji su juo susitaikė, šiuo metu sutaria gražiai ir toliau gyvena tai pas jo pamotę, tai pas jo seserį (t. 1, b. l. 129-131).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 17 d. liudytoju apklaustas S. M. pardoė, kad 2019 m. kovo mėnesį tikslios datos jis nepamena, vakare, jis skambino savo žmonai į jos mobiliojo ryšio telefoną, tam, kad su ja pabendrautų. Tuo metu jis dar buvo įkalinimo įstaigoje ir su ja bendrauti negalėjo. Dėl to jie galėdavo bendrauti tik telefonu, per paskirtus pasimatymus ir galėjo susitikti prie parduotuvės Maxima lauke. Taigi, jam paskambinus jai vakare į jos telefoną atsiliepė A. M.. Jis su ja bendravo, o šalia jos visada girdėjo, kad būdavo jos sugyventinis A. G., jo pavardės nežino, šį kartą taip pat girdėjo, kad pokalbio metu šalimais buvo A. G.. Jiems pakalbėjus su žmona A. M., jis nieko iš jos nesužinojo. Bet kitą dieną ji jam paskambino ir pasakė, kad jos tuo metu sugyventinis A. G. ją stipriai sumušė. Tada jis jos paprašė perduoti telefoną minėtam A. G., nes norėjo su juo pasikalbėti. Jis pasiteiravo jo, ar jis tikrai mušė jo sutuoktinę A. M.. Jis patvirtino sakydamas: „Taip, o ką tu man padarysi“. Tada jis šiam pasakė, kuomet jį išleis iš įkalinimo įstaigos, jie pasikalbės. Po ko jų pokalbis nutrūko. Kuomet jį po poros dienų paleido iš įkalinimo įstaigos, atliktus bausmę, jį pasitiko žmona ir jis pamatė, kad ant jos veido kairės akies antakio buvo mėlynė (kraujosruva), taip pat jos kairė ranka visa nusėta mėlynių, bei ant nugaros buvo irgi kraujosruvos. Taip pat kaip ir ant jos vienos kojos, jam atrodo, kad kairės kojos ties sėdmenimis. Jis jos pasiteiravo, kaip A. G. ją mušė. Ji jam atsakė, kad jis ją mušė su virve, prie kurios buvo pririšta kažkoks tai daiktas ir tada jis jai minėta virve su tuo daiktu ir sudavė smūgius į visas kūno vietas, bei mėtė į ją puodukus, bei sakė, kad ją nužudys. Visą šitą informaciją A. M. jam pati papasakojo, bei nurodė, kad dar šio įvykio buvo vienas liudytojas narkomanas pravarde (duomenys neskelbtini), jo vardo ir pavardės jis nežino, bet A. M. minėjo, kad jis tuo metu miegojo jo namuose, kai A. G. ją sumušė. Jis tikrai savo sutuoktinės nemušė, prieš ją niekuomet rankos pakėlęs nebuvo. A. G. žino, kad A. M. mušė dėl to, kad ji palaikė ryšius su juo, kad ir jis buvo įkalinimo įstaigoje, tai jam nepatiko ir dėl to jis prieš ją keldavo rankas, ją mušdavo. Kiek žino A. M. su juo bendrauti nenorėjo, bet jis vis vien pas ją braudavosi ir net yra girdėjęs iš A. M., kad jis ją versdavo vogti, kad šis neturėjo gyvenamosios vietos, o jo butas jam buvo labai reikalingas ir patogus gyvenimui. A. G. pats yra narkomanas ir jo sutuoktinę įtraukė į narkomanijos liūną, jis jai kiek gali padeda, kad ji nustotų vartoti narkotikus. Žino, kad ir dabar A. G. skambino jai ne kartą ir grasino, kad kai jį uždarys šis pas ją grįš ir su ja vėl bus. Kur tiksliai yra A. G. šiuo metu jis nežino, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi ir ją keičia ir važiuoja į taborą pasiimti narkotikų (t. 1, b. l. 136-138).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 30 d. liudytojas A. M. parodė, kad yra A. M. sutuoktinio S. M. draugas ir namo kaimynas, gyvena vienoje laiptinėje, o šis gyvena kitoje. K. S. M. atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, šis paprašė prižiūrėti butą, o būtent, kartais užeiti ir pasidomėti, kaip sekasi jo sutuoktinei, kuri turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Tikslios datos nepamena, bet tai buvo 2019 m. kovo mėnesio viduryje, dieną prieš S. M. paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Jis užėjo pas A. M. į minėtą butą, (duomenys neskelbtini). Jau buvo vakaras, apie 21.00 val. Paskambino durų skambučiu į minėtą butą, duris atidarė nepažįstamas vyras, vilkintis mėlynus marškinėlius ir šūkavo, kad išvarys S. M. iš namų ir jis ten gyvens su A. M., o kiti du vaikinai taip pat buvę bute tylėjo. Vienas iš jų stovėjo, o kitas sėdėjo. A. M. kampe įsispaudusi žiūrėjo ir nieko nesakė. Jis, paskambinęs S. M. į įkalinimo įstaigą, pasakė, ką matė ir išėjo iš buto. Paskui išėjo ir vienas vaikinas, kuris tylėjo, o bute liko trise: A. M. su dviem vyriškiais. Jis ant A. M. vizualiai jokių sužalojimų ar sumušimų nematė, prie jo tik tas vaikinas šūkavo, kurio vardo ir pavardės, nežino. Dėl to nieko papasakoti apie vėlesnius įvykius negali, nes į butą daugiau nebuvo užėjęs. Minėtų trijų vyriškių nepažįsta, nes juos matė pirmą ir paskutinį kartą. Jis tikrai nematė, kad A. M. būtų verkusi ar jai būtų reikalinga kokia nors pagalba, todėl jis išėjo (t. 1, b. l. 140-142).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1095/2019 (01) matyti, kad A. M. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies srityje, kairiame žaste, nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje, padarytos kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-03-18). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužfiksavo (t. 1, b. l. 133-134).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK 140 straipsnio 2 dalyje – tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Jos apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šios nusikalstamos veikos yra tyčinės ir laikomos padarytomis tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje šeimos nariams priskiriami, be kita ko, asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. 2018 m. lapkričio 7 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės Rimi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0,82 promilės etilo alkoholio), grumtynių metu vieną kartą įpjovė į dešinės rankos riešą, po to vieną kartą peiliu įpjovė į kairės rankos plaštaką, tęsdamas savo nusikalstamą, veiką sulaikymo metu įdūrė V. D. peiliu į kairės rankos dilbį, šiais savo veiksmais padarydamas dešinio riešo, kairės plaštakos pjautines žaizdas, kairio dilbio pjautinę – durtinę žaizdą, t. y. taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą. Be to, A. G. 2019 m. kovo 18 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugyventinei A. M. sudavė delnu per veidą, jai parkritus ant lovos, jis nenustatytą kiekį kartų kojomis spyrė A. M. į pilvą, šonus, rankas, kairę koją ir galvą, tęsdamas nusikalstamą veiką, rankomis nenustatytą kiekį kartų sudavė į veido sritį ir įvairias kūno vietas, tuomet lipnios juostos ritiniu, pririštu prie įkroviklio laido, sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies srityje, kairiame žaste, nugaros kairėje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje, t. y. taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. M. sveikatą.
Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo A. G. veika nukentėjusiojo V. D. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o nukentėjusiosios sugyventinės A. M. atžvilgiu – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. G. atsakomybę sunkina tai, kad minėtas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p., 27 str. 1 d.) bei apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos aptariamų nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai, vienas kurių – prieš šeimos narį. Kitą veiką padarė panaudodamas peilį, o būtent grumtynių metu nukentėjusiajam padarė pjautines žaizdas, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p., 27 str. 1 d.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. G. – išsituokęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 7 kartus ir ne kartą už analogiškus nusikaltimus, administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 70-111), duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą nėra.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. G. nesiekia keisti savo elgesio ir iš ankstesnių teismo sprendimų nepadaro atitinkamų išvadų. Teismo nuomone, A. G. yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms moralės normoms, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikaltimas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės laikotarpis šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis A. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš informacinės teismų sistemos Liteko nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. G. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įsidarbinti, o praradus darbą - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo narkomanijos, uždraudžiant A. G. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas. Į A. G. skirtą bausmę įskaitytas A. G. laikinai sulaikytam išbūtas laikas - viena para, kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas. Šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 6 d. Be to, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (Liteko duomenimis nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 26 d.) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patikslinus, minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. G. skirtą šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.
Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo datą bei veikos padarymo laiką, minėtais procesiniais sprendimais paskirtos (patikslintos) bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5, 9 dalių pagrindu, taikant bausmių apėmimo būdą, subendrintinos su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme.
Į subendrintą bausmę įskaitytinas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį įskaitytas laikotarpis, t.y. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena para, ją priliginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamasis A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. lapkričio 7 d. 20.50 val. iki 2018 m. lapkričio 8 d. 16.35 val. (t. 2, b. l. 1, 3, 14), šis laikotarpis įskaitytinas į jam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
A. G. yra taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi jam nustatytas vieno mėnesio kardomosios priemonės – suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. (t. 2, b. l. 36-38). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kardomasis kalinimas (suėmimas) įskaitomas į paskirtą bausmę vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, todėl į paskirtą bausmę įskaitytinas A. G. suėmime išbūtas laikas.
A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,52 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 57-58). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis V. D. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 50,52 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau - VSDFV Vilniaus skyrius) pareiškė civilinį ieškinį dėl 59,64 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 65-66). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl neteisėtų A. G. veiksmų, nukentėjusiojo V. D. sužalojimo ir nedarbingumo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 59,64 Eur žala., kadangi V. D. dėl draudžiamojo įvykio buvo paskirta išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Taigi, nukentėjusiojo V. D. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (A. G.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 50,52 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo A. G. (t. 1., b. l. 59).
Be to, nukentėjusiajam V. D. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. VSDFV Vilniaus skyrius paskyrė 59,64 Eur ligos išmoką, todėl jis turi į padariusį žalą asmenį (A. G.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateiktos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad ligos išmoka yra 59,64 Eur, todėl ši suma VSDFV Vilniaus skyriui priteistina iš kaltinamojo A. G. (t. 1., b. l. 75).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie bylos viršelio prisegtas diskas su vaizdo įrašu, gautu iš UAB "Rimi Lietuva", nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos. Peilis 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu dėl daiktų perdavimo saugoti perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (Kvitas Serija BBB Nr. 1PK002808); (t. 1, b. l. 106-108), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusįjį V. D.), ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. G. (A. G.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (prieš nukentėjusiąją A. M.), ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir A. G. paskirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. skirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į A. G. paskirtą bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 5, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. baudžiamojo įsakymu paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pakeista bausme ir A. G. paskirti subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius bei atliktą bausmę, jeigu jos atlikęs.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui iš A. G. 50,52 eurų turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinei ieškovei iš A. G. 59,64 eurus turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – prie bylos viršelio prisegtas diskas su vaizdo įrašu, gautu iš UAB "Rimi Lietuva", nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos. Peilį 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu dėl daiktų perdavimo saugoti perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (Kvitas Serija BBB Nr. 1PK002808), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.