Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. K. skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-236 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu E. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Taip pat Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu E. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4. E. K. bausmės pradžia – 2021 m. liepos 7 d., bausmės pabaiga – 2023 m. sausio 4 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/3 bausmės - 2022 m. sausio 4 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo 4 mėnesiai 9 dienos.

5. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau - Komisija) 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 58-236 nutarė netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir rekomenduoti nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Toks Komisijos sprendimas priimtas konstatavus, kad nuteistasis E. K. nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nutarime išsakyta atskiroji motyvuotoji Komisijos nario nuomonė, siūloma nuteistajam E. K. taikyti lygtinį paleidimą, nes nuteistasis bus stebimas Lietuvos probacijos tarnybos, jam bus sudarytas individualus priežiūros probacijos planas, kurio pastarasis privelės laikytis.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nuteistojo E. K. skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-236 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo atmestas. Skundžiamojoje nutartyje teismas, įvertinęs nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų jį apibūdinančių aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nuteistasis E. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį, tenkinti jo skundą, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, taikant jam intensyvią priežiūrą.

7.1. Teismas neatsižvelgė į jo elgesio pokyčius bausmės vykdymo metu, o vertino jo ankstesnius teistumus, kas jo vertinimu, reiškia dvigubą jo nubaudimą. Taip pat nebuvo atsižvelgta į likusios bausmės trukmę.

7.2. Nuteistasis pažymi, kad jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus dirba, mokosi, lanko visas užimtumo programas, įgijo specialybę, pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę.

7.3. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. spalio 21 d. gautas nuteistojo skundo papildymas, kuriame nuteistasis pakartoja skundo argumentus. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis padarė pažangą, atitinka BVK 157 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimus.

8. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus ir susipažinęs su asmens byla, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai argumentavo išvadą, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, E. K. nepateikė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundo argumentų neįvertino taip, kaip tikėjosi E. K., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.

11. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad E. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau gresiančio smurto rizika prieš buvusią sutuoktinę ir sugyventinę yra aukšta, smurto prieš kitus asmenis rizika – vidutinė. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. dirba, įgijo santechniko profesinę kvalifikaciją, dalinai vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, dalyvauja įvairiose prevencinėse pataisos priemonėse, skirtose emocijų valdymo, alkoholio vartojimo prevencijai, pozityvaus užimtumo priemonėse, (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo paskirtas bausmę atlikto lengvosios grupės sąlygomis (iki tol buvo priskirtas paprastajai grupei). Sutiktina, kad visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. E. K. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už keturis nesunkius nusikaltimus, iš kurių trys yra smurtinio pobūdžio – smurtas artimoje aplinkoje. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (toliau – ĮKNR) duomenimis E. K. 13 karų teistas, iš kurių net 8 kartus pagal BK 140 straipsnio 1-2 dalis, kas leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl abejotina lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog E. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ketvirtą kartą, tačiau ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. ĮKNR duomenys patvirtina, kad nuteistasis 2018 m. gruodžio 21 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos, atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, o nepraėjus nei trims mėnesiams, t. y. 2019 m. kovo 4 d., jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tapačios nusikalstamos veikos padarymo. Be to, E. K. 2020 m. vasario 19 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuo jo paleidimo praėjus vos septyniems mėnesiams jo atžvilgiu vėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu. Jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ta apimtimi, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įvertinus praeityje padarytas nusikalstamas veikas, išlieka didelė rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals.

13. 2022 m. rugpjūčio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 18 d. pirminio vertinimo metu, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. sausio 10 d., 2022 m. kovo 22 d., 2022 m. rugpjūčio 11 d. atlikus pakartotinius rizikos vertinimus, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko – vidutinė. Atlikus prievartos tarp sutuoktinių rizikos įvertinimą, taikant SARA metodiką, nustatyta aukšta smurto rizika prieš buvusią žmoną ir sugyventinę, smurto rizika prieš kitus asmenis – vidutinė. Reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai neidentifikuoti, todėl siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos prielaidų kūrimo, tikslinga tęsti nuteistojo resocializacijos priemonių vykdymą. Pastebėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių: neįgytas pagrindinis išsilavinimas; nestabili oficialaus darbo patirtis; sudėtinga materialinė padėtis dėl turimų skolų, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; negebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos; smurtinio elgesio pasireiškimas partnerių atžvilgiu, vartojant alkoholį; emocinės gerovės įtaka ryšių su partnerėmis kokybei; problemų identifikavimas, sprendimo bei savo elgesio pasekmių nustatymo įgūdžių stoka; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos ir nuoširdžių pastangų jį keičiant, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų nemažėjimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog nepaisant visų aukščiau aptartų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme E. K. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

14. Asmens bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis dalyvavo intervencinėse priemonėse, skirtose smurtinio elgesio korekcijai, tačiau teigiami rezultatai stebimi nebuvo. Nuteistojo nuostatos į smurtinį elgesį yra ambivalentiškos. Iš vienos pusės nuteistasis geba įvardinti neigiamas smurtinio elgesio pasekmes, suvokia, kad tai nėra tinkamas problemų sprendimo būdas, kategoriškai teigia, kad ateityje nebesmurtaus, tačiau iš kitos pusės, savo smurtinį elgesį prieš partneres pateisina, teigia, kad jos išprovokavo tokį jo elgesį, kelis kartus išsakė, kad jam nereikia keistis. Be to, nuteistasis negeba ir netinkamai pritaiko anksčiau išmoktas emocijų valdymo strategijas, stokoja adekvataus savęs ir kitų suvokimo. 2022 m. rugpjūčio 19 d. E. K. nutraukė jam teikiamas psichologines paslaugas, nes nemato jokios prasmės dirbti su specialiste, nes tai jam neatneša išorinės naudos, pats poreikio nemato. Apygardos teismo vertinimu aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo deklaruojamas noras pasikeisti yra sąlygojamas noro kuo greičiau palikti pataisos įstaigą, o ne iš esmės pakeisti savo elgesį, išmokti valdyti ir pašalinti smurtinį elgesį įtakojančius veiksnius.

15. Aukštesnysis teismas, įvertinęs E. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-236.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.