Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2023-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-287-944/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-05-12
Bylos Nr.
e1-287-944/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Kaltinamasis
Ž. L.
Baudžiamoji byla Nr. e1-287-944/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15584-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 12 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas:

1) 2012 m. lapkričio 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis Ž. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2023 m. balandžio 30 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą delnu trenkė sugyventinei Ž. D. per kairę ausį bei du kartus per galvą šlepete ir tokiu būdu nukentėjusiajai Ž. D. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad 2023 m. balandžio 30 d. namie (duomenys neskelbtini), su draugu D. B. ir sugyventine Ž. D. gėrė alkoholį. Kai sugyventinė pradėjo sakyti, kad D. turi išeiti, pasakė jai, kad ji pati eitų, kur nori. Dėl to sugyventinė jam įdrėskė nagais veidą. Supykęs trenkė sugyventinei delnu per skruostą, po to sudavė per galvą šlepete, nes sugyventinė ant jo rėkė. Tai pamatęs išsigando ir pradėjo verkti sūnus D. Vaiko nemušė. Barnį išgirdę kaimynai iškvietė policiją. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Po įvykio sugyventinės atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. L. kaltę, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

2023 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2023 m. balandžio 30 d. apie 21.47 val. pagal G. B. iškvietimą dėl triukšmo ir muštynių kaimyniniame bute į butą (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įdrėskimą ant Ž. D. kairės plaštakos mažojo piršto. Ž. D. buvo neblaivi (2,13 prom.), labai išsigandusi, susijaudinusi. Pareigūnams paaiškino, kad 2023 m. balandžio 30 d. apie 21.30 val. sugyventinis Ž. L. miegamajame kelis kartus trenkė jai delnu į veidą ir šlepete per galvą, stumdė, sukėlė fizinį skausmą. Gindamasi ji įdrėskė sugyventiniui žandą. Be to, jai išėjus parūkyti į balkoną, Ž. L. trenkė į veidą D. L.. Įvykio metu bute buvo Ž. L. dukra L. L.. Ž. L., pareigūnams atvykus, buvo neblaivus (2,42 prom.), neigė mušęs sugyventinę ir sūnų.

Iš policijos pareigūnų pirminių tyrimo veiksmų vaizdo įrašų duomenų nustatyta, kad atvykusiems pareigūnams duris atidaro Ž. D.. Šalia jos stovi verkiantis D. D.. Koridoriuje yra ir Ž. L. bei L. L.. D. prašo išvežti Ž., nes jis ją mušė su „tapke“. Pareigūnų prašoma paaiškinti, kodėl trina kairę ranką, D. atsako, kad nežino, kuriuo momentu buvo sužalota ranka. Į pareigūnės klausimą, ar nukentėjo vaikas, D. atsako „šiandien ne“. Pats D. D. į Ž. L. klausimą: „D., ar aš tave mušiau?“, atsako: „taip, tu braižei mane“. D. B. pareigūnams nurodo, kad matė, kaip Ž. subraižė veidą Ž.

Nukentėjusioji Ž. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 30 d. vakare namie (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį su sugyventiniu Ž. L. ir jo draugu D. Apie 21 val. norėjo migdyti vaiką, pasakė sugyventiniui, kad D. laikas išeiti. Sugyventinis dėl to supyko, miegamajame sudavė jai delnu per kairę ausį, po to du kartus trenkė per galvą šlepete, sukėlė skausmą. Sužalojimų nepadarė. Gindamasi pati perbrėžė nagu sugyventiniui žandą. Kuriuo metu buvo sužalotas jos rankos pirštas, negali nurodyti, nepamena. Muštynes matęs sūnus D. labai išsigando, pradėjo garsiai verkti. Jai nuėjus į balkoną parūkyti, sūnus vis kvietė ją ateiti. Sugyventinis ėjo pas ją aiškintis, galėjo netyčia sūnų pastumti, bet jo nemušė. Nepamena, kad būtų pareigūnams sakiusi, kad sugyventinis mušė sūnų. D. muštynių nematė, buvo virtuvėje. Po įvykio sugyventinis jos atsiprašė, ji jam atleido.

Iš 2023 m. balandžio 30 d. asmens apžiūros protokolo su fotonuotraukomis nustatyta, kad ant Ž. D. kairės plaštakos mažojo piršto užfiksuotas įdrėskimas.

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Anksčiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad Ž. L. 2023 m. balandžio 30 d., buitinio konflikto metu, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę Ž. D. ir savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Teismas sprendžia, kad Ž. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jo veika atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs. Baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnis).

Kiti klausimai.

Ž. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. L. paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Paskirti Ž. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti Ž. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Aušra Barškietytė