Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-27 · Byla Nr. 1K-479-312-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-27
Bylos Nr.
1K-479-312-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Advokatai
Vytautas Savčiukas
Kategorijos
Skundas Nr. 1K-479-312/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1., 2.1.16.1.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,įtariamajam G. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo G. M., gim. 1994 m. sausio 12 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjo Vytauto Savčiuko skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. liepos 30 d.

Teismas, susipažinęs su skundu ir ikiteisminio tyrimo medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 260 str. 1 d., kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti bei platino, t. y. jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. D., L. D. 2011 m. lapkričio 17 d. telefonu susitarus su V. Š. dėl 3 gramų heroino pardavimo, 2011 m. lapkričio 17 d. iš L. D. paėmė 0,0170 g narkotinės medžiagos - heroino, kurią laikė ir gabeno su savimi ir kurią L. D. nurodymu 2011 m. lapkričio 17 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, pardavė už 480,00 Lt V. Š., paaiškinęs, kad likusią dalį heroino jis arba L. D. perduos vėliau.

Taip pat įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 260 str. 3 d., kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. D., G. G. ir E. S., 2011 m. lapkričio 21 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, kartu su L. D. susitiko su V. J. ir iš jo paėmė 100,69 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, susukto į juodos spalvos polietileninį maišelį, po to šį maišelį su metamfetaminu atnešė į automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo G. G.. Po to jis, kartu su L. D. ir G. G., turėdamas tikslą platinti, gabeno veždamas metamfetaminą į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pas E. S. ir atvažiavus prie minėto buto, jis, iš automobilio „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paėmė maišą su metamfetaminu ir nunešė jį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas E. S., o L. D. ir G. G. taip pat atėję į minėtą butą, metamfetaminą pasvėrė, sudėjo į maišelius ir paliko šiame bute, kur 2011 m. gruodžio 7 d., apie 21.00 val., E. S. dalį - 1,190 g metamfetamino supakavo į du bespalvius polietileninius maišelius, suvyniojo į popieriaus ritinėlį ir išnešė iš buto bei laikė ir gabeno su savimi, turėdama tikslą platinti iki 2011 m. gruodžio 7 d., apie 21.00 val., kai (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, būdama sulaikyta policijos pareigūnų, minėtus polietileninius maišelius su metamfetaminu išmetė ant žemės ir juos įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Likusią dalį psichotropinės medžiagos - metamfetamino - 99,5 g ji neteisėtai laikė bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2011 m. gruodžio 7 d., 21.10 val., kai jį kratos metu minėtame bute rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Įtariamasis G. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 140 str. numatyta tvarka sulaikytas 2011 m. gruodžio 7 d., 21.30 val., jam paskirtas suėmimas keturiolikai parų, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto 3 aplinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino kardomąją priemonę - suėmimą ir įtariamąjį G. M. paleido į laisvę. Vilniaus apskrities VPK tyrėja E. T. 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu G. M. paskyrė kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, kad G. M. pažeidė kardomąją priemonę - įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – 2012 m. kovo 19 d. neatvyko registruotis. Taip pat G. M. pažeidė kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nes be prokuroro leidimo buvo išvykęs į užsienį. Pagal VSAT duomenų bazės pateiktus duomenis G. M. yra kirtęs Lietuvos valstybės sieną, t. y. 2012 m. kovo 9 d. jis išvyko į Baltarusijos Respubliką, 2012 m. kovo 21 d. atvyko iš Baltarusijos Respublikos per Šalčininkų tarptautinį pasienio kontrolės postą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties pagrindu Lietuvos Respublikos BPK 154 str. tvarka vieną mėnesį buvo klausomasi G. M. telefoninių pokalbių. Klausantis šių pokalbių, buvo gauti duomenys, kad jis bendravo su įtariamąja G. G.. 2012 m. balandžio 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokole yra užfiksuoti duomenys, kad G. M. G. G. telefonu užsiminė, kad jeigu jam nepakeis kardomosios priemonės, jis vasarą planuoja išvykti į užsienį ir nebesugrįžti. Be to, įtariamasis su G. G. kalbėjosi apie bylos aplinkybes.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi švelnesnės kardomosios priemonės G. M. pakeistos į suėmimą vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi suėmimo terminą įtariamajam pratęsė dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. liepos 30 d. Savo sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei, kad būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį. Skunde teigiama, kad G. M. nebuvo sulaikytas su narkotikais. Kratos metu nieko pas jį nebuvo rasta. Jis įtariamas kaip bendrininkas, bet tai dar reikia įrodyti.

Dėl švelnesnių kardomųjų priemonių pažeidimo skunde nurodoma, kad suėmimo metu pas įtariamąjį nebuvo paimtas pasas. Įtariamajam buvo išduota Baltarusijos Respublikos viza, yra spaudai su išvykimo ir atvykimo į Lietuvą datomis. Įtariamasis yra paaiškinęs, kad jis buvo du kartus Baltarusijoje netoli sienos, nes pervarė du automobilius ir už tai užsidirbo pinigų pragyvenimui. Baltarusijos teritorijoje buvo iki 30 minučių, gal truputį ilgiau. Be to, tyčia ar netyčia, įtariamojo atžvilgiu nebuvo taikyta kardomoji priemonė - dokumento paėmimas arba draudimas bendrauti su įtariamaisiais. Tikėtina, kad prokurorė ir tyrėja tikėjosi, kad įtariamasis pažeis švelnesnes kardomąsias priemones, dėl ko bus galima kreiptis į teismą dėl suėmimo.

Dėl bendravimo su įtariamąja G. G., skunde nurodoma, kad įtariamajam toks draudimas nebuvo skirtas. Žodžius, kad nebesugrįš iš užsienio įtariamasis pasakė būdamas išgėręs ir juokais. Be to, įtariamajam buvo galimybė pasilikti Baltarusijoje, bet jis to nepadarė, nes mano, kad yra įtariamas nepagrįstai. Dėl įtariamojo elgesio Veliučionių socializacijos centre skunde nurodoma, kad šie duomenys paimti iš charakteristikos, bet tai negali turėti įtakos suėmimo pratęsimui, nes tai įstatyme nenumatyta. Įtariamasis nuo policijos nesislapstė ir į užsienį (bet kurią šalį) nebandė bėgti. Skunde taip pat nurodoma, kad įtariamasis yra pilnametis ir jo šeimos santykiai neišaiškinti, todėl nepagrįstai prokurorė ir teismas remiasi jo šeiminėmis aplinkybėmis kaip viena iš „kitų aplinkybių". Be to, suėmus įtariamąją G. G., nebuvo tikslinga suėmimą taikyti buvusiam nepilnamečiui, tarkim, nusikalstamų veikų padarymo metu.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, jau turi visapusiškai, nešališkai, objektyviai įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir tik tuo pagrindu įvertinti ar kaltinamajam gali būti pratęstas suėmimas, jeigu yra net mažiausia abejonė dėl kvalifikavimo, įrodymų pakankamumo, visumos ir leistinumo, teismas negali nusižengti įstatymui, nes pagal bendrąją praktiką - tai traktuojama kaltininko naudai. Be to, pagal BPK 121 str. 2 d. teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Įtariamojo gynėjo vertinimu, šioje byloje nėra pakankamai tokių duomenų. Nėra išvadų ir motyvų, kad įtariamasis bėgs, slėpsis, darys naujus nusikaltimus. Skunde taip pat teigiama, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys, tačiau teisėjas pirmiausia turi patikrinti, ar asmeniui pagrįstai inkriminuojamas prokuroro pareiškime nurodytas nusikaltimas ir ar tai patvirtina bylos duomenys, o tai, kad asmuo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, savaime dar neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Teismo posėdyje įtariamasis prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo gynėjo skundas atmestinas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis G. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Minėti duomenys yra V. Š., E. S. parodymai, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, tarnybiniai pranešimai, kratų medžiaga, specialisto išvados bei kiti ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentai. Šiuo metu tam, kad taikyti (pratęsti) kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas įtarti G. M. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo teisėtumo klausimą, įtariamojo kaltės klausimo nesprendžia.

Kaip matyti iš G. M. pateikto įtarimo turinio, už galimai padarytas nusikalstamas veikas G. M. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas galėjo pratęsti įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, jeigu būtų nustatyta, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga įtariamajam G. M. pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

G. M. įtariamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurias baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Todėl šiuo atveju jau vien pats nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas G. M., sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, t. y. byloje nėra duomenų jog G. M. iki sulaikymo dirbo, o atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę konstatuotina, kad įtariamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Jo socialiniai ryšiai su gyvenamąją aplinka yra silpni, jį charakterizuojanti medžiaga taip pat leidžia daryti išvadą, jog įtariamasis yra linkęs nepaklusti visuomenėje galiojančioms taisyklėms. Minėtą įtariamąjį charakterizuojančią informaciją, priimdamas skundžiamą nutartį, žemesnės instancijos teismas turėjo įvertinti ir galėjo į ją atsižvelgti, pratęsdamas suėmimo terminą. Įtariamajam jau buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – registracija policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Įtariamasis registruotis į policiją neatvyko, taigi, pažeidė šią kardomąją priemonę. Nors įtariamojo sulaikymo metu pasas iš jo nebuvo paimtas, tačiau jis pasirašė rašytinį pasižadėjimą neišvykti, vadinasi suprato ir žinojo, kad nuo minėto pasižadėjimo pasirašymo momento be prokuroro leidimo negali vykti į užsienį. Švelnesnę kardomąją priemonę įtariamasis pažeidė, nes išvyko į Baltarusijos Respubliką. Ta aplinkybė, jog įtariamasis buvo ten neilgai bei grįžo atgal į Lietuvos Respubliką, neeliminuoja švelnesnės kardomosios priemonės pažeidimo fakto. Be to, įtariamojo telefoninių pokalbių su G. G. metu išsakyti ketinimai visam laikui išvažiuoti į Baltarusijos Respubliką, vertinant su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pažymėtina ir tai, kad kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi, siekiant minėtų tikslų, suėmimas gali būti skiriamas ir įtariamajam, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. G. esant sulaikytai, nėra pagrindo teigti, jog G. M. trukdys procesui. Tačiau kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, G. M. įtariamas ne vienos nusikalstamos veikos padarymu, be to, pats įtarimas neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, leidžia pagrįstai manyti, kad iš šių nusikalstamų veikų įtariamasis G. M. galėjo gauti lėšų pragyvenimui. Todėl laikytina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pagrįstai pratęsė kardomąją priemonę įtariamajam, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.

Įtariamajam G. M. taikant kardomąją priemonę – suėmimą yra suvaržoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju, be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Žemesnės instancijos teismas, pratęsdamas įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Įtariamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutarties nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

nutarė:

įtariamojo G. M. gynėjo advokato Vytauto Savčiuko skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė