Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-32825-20 medžiagą, kurioje

J. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2016 m. birželio 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 10 mėnesių, bausmę atlikęs 2017 m. gegužės 8 d., teistumas išnykęs 2020 m. gegužės 8 d., kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. M. 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia, nepilnametei G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį delnu į veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai G. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. M., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis vartoja vaistus nuo alkoholio, tačiau mano, kad neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jis gyvena su V. V. daugiau kaip 8 metus, sutaria neblogai. Gyvena jo tėvams priklausančioje sodyboje. Kartu su V. turi (duomenys neskelbtini) bendrus mažamečius vaikus. V. turi savo vaikų. Su jais gyvena tik viena V. nepilnametė dukra - G. V.. 2020 m. rugpjūčio 16 d. nuo ryto, gal net per naktį gėrė degtinę ir sidrą pas draugus, dėl išgerto alkoholio kiekio neprisimena kada sugrįžo į namus. Įvykio nepamena, bet tikrai sutinka su pranešimu apie įtarimą, kad būdamas neblaivus, sudavė delnu vieną smūgį G. į veidą. Jis žino, kad kai sugrįžta į namus ir yra neblaivus, V. labai pyksta, tarp jų kyla konfliktai, todėl tikriausiai konflikto metu supyko ir ant G.. Gal jie visi pykosi, tai jis ir sudavė G.. Jis labai gailisi, kad sudavė G., tai pirmas kartas, kai smurtavo mergaitės atžvilgiu. G. atsiprašė, jie susitaikė (b. l. 96-99, 104-106).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji G. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena kartu su mama V. V., mamos sugyventiniu J. M. ir su (duomenys neskelbtini). Gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Su mama sutaria gerai, nesipyksta. Su broliais ir sesėmis sutaria puikiai. J. M. ji vadina tėčiu. Ji su J. augo nuo vaikystės. J. yra geras, kol negeria alkoholio, išgėręs alkoholio jis būna piktas, rėkia ant jos, kad ji nepadeda mamai, kad žaidžia su kompiuteriu ir telefonu. 2020 m. rugpjūčio mėnesio sekmadienį, tikslios dienos neprisimena, po pietų, išėjusi iš gyvenamojo namo, lauko terasoje sutiko J.. Jis buvo neblaivus, svirduliavo į šalis, nieko jai nesakė, bet stovėjo ant išėjimo ir nepraleido jos, todėl ji jį pastūmė, uždėdama rankas ant jo krūtinės. Jis atbulas atsitraukė, o jai atsisukus visu korpusu į jį, kad pasižiūrėtų ar jis nenugriuvo, J. sudavė delnu į kairę veido pusę. Jai dėl jo suduoto smūgio skaudėjo, akys buvo ašarotos, bet ji neverkė. Ji atsisėdo prie namo įėjimo terasoje ir sėdėjo. Dėl suduoto smūgio jai po kaire akimi buvo paraudimas, patinimas. J. jos neatsiprašė, jie nesusitaikė. Ji ant jo pyksta. Tai buvo pirmas kartas, kai J. jai sudavė (b. l. 45-48).

Nukentėjusios atstovė pagal įstatymą V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su J. M. kartu gyvena jam priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) metų. Ankščiau sutardavo gražiai. Paskutiniu metu, kokias tris paskutines savaites, nuolat pykstasi, nes J. kiekvieną dieną vartoja alkoholį. G. J. užaugino nuo gimimo, jie visada neblogai sutarė. G. jo neklauso, nieko nedaro namuose. Ji mokosi gerai, tačiau namuose jam nepadeda, dėl to J. labai pyksta ant G.. J. turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Ji pati alkoholio nevartoja. Su J. augina jų bendrus (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, laukiasi (duomenys neskelbtini) vaiko. 2020 m. rugpjūčio 16 d., jai su G. būnant kieme, į namus apie 16.30 val. sugrįžo J., kuris buvo stipriai neblaivus. Jis sugrįžęs šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Jam pradėjus šūkauti, ji prašė jo nurimti, prašė, kad jis išeitų, matė, kad jis pergėręs. G. einant per kiemą link namo, jis pradėjo ją visaip keikti. G. praeinant pro jį, jis jai sudavė vieną smūgį delnu į veidą. Ji stovėjo nuo jų apie 2 m. atstumu, pradėjo šaukti, ką jis daro, G. apsiverkė, susiėmė už veido rankomis. Jos veido kairė pusė po suduoto smūgio buvo paraudusi. J. pats iškvietė policiją, kad neva jos jį muša. Atvykus pareigūnams ji viską papasakojo, kas nutiko. J. pirmą kartą sudavė G.. Ankščiau jis buvo smurtavęs tik jos atžvilgiu (b. l. 1-7, 30-33).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad V. V. pranešė, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, prieš jos nepilnametę dukrą G. V., gim. (duomenys neskelbtini), smurtavo jos sugyventinis J. M.. Jos dukra jautė fizinį skausmą (b. l. 1-7).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta ir aprašyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-18).

2020 m. rugpjūčio 16 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. K. tarnybiniame pranešime patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 16 d. patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu V. I., šaukiniu 1708, tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatytame maršrute Alytaus mieste. Apie 16 val. 33 min. iš Alytaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti (duomenys neskelbtini), kadangi pranešėją muša sugyventinė su dukra, visi vietoje. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas J. M., kuris nurodė, kad prie jo kabinėjasi podukra G. V. bei sugyventinė V. V.. Pradžioje pranešėjas bandė aiškinti, kad podukra jį muša, tačiau paaiškinus apie atsakomybę dėl melagingo iškvietimo, vis keitė parodymus, kadangi vyras nieko aiškaus nesugebėjo nurodyti ir nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, J. M. alkoholio kiekio matuokliu Drager 7510, Nr. ARJK-0094, patikros Nr. 1296203, buvo nustatytas 3,54 promilių girtumas. Ant J. M. jokių išorinių sužalojimų nesimatė. Nuėjus pabendrauti su blaivia V. V., ši paaiškino, kad J. M. pats kabinėjosi prie G. V., sudavė jai į veidą, į kairį skruostą. Pažvelgus į G. V. skruostą matėsi paraudimas, todėl J. M. buvo sulaikytas ir įsodintas į automobilyje įrengtą laikinojo sulaikymo kamerą ir pristatytas į Alytaus apskrities VPK (b. l. 19-20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 692/2020(06) konstatuota, kad G. V. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 42).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. M., tyčia sudavė vieną smūgį delnu nukentėjusiajai G. V. į veidą, dėl tokių jo veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajai dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir suktas fizinis skausmas. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties, tiek nukentėjusiosios bei jos atstovės pagal įstatymą parodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajai ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. J. M. turi aštuonias galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 73-79), paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 80), buvęs teistas, ir nors teistumas išnykęs 2020 m. gegužės 8 d. (b. l. 81-83, 84-87), ši aplinkybė jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį smurtauti artimoje aplinkoje. Šiuo metu kaltinamasis dirba (b. l. 90). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis J. M. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 112-114), prieštaravimų prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam nusikaltimo sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažinama trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. 17.05 val. (b. l. 54-56) iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. 15.55 val. (b. l. 107-108). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas (viena diena), įskaitomas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. M. laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. 17.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. 15.55 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti nuteistąjį J. M. bausmės atlikimo metu per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti J. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.