Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui K. S. (K. S.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. (K. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Anot pareiškėjo, tokios laikymo sąlygos prilygo kankinimui, pažeidė jo teises, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas dėl tariamai jam laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. liepos 13 d. padarytų pažeidimų kreipėsi tik 2015 m. birželio 22 d., todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., prašė pareiškėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Be to, siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodė, jog tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normas. Atkreipė dėmesį, jog Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Grotos ant langų apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.

Paaiškino, kad patalynė išduodama pagal teisės aktais patvirtintas normas, be to asmenims yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, tačiau naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga. Suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Pabrėžė, jog drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas.

Paaiškino, kad laikino laikymo kameros yra administraciniame pastate. Tai tokios kameros, kuriose suimtieji (nuteistieji) laikomi iki 2 val. Šios laikino laikymo kamerų patalpos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji (nuteistieji) gali atsisėsti. Kiekvieną dieną po darbo laikino laikymo kameros yra sutvarkomos, jose surenkamos šiukšlės, patalpos išplaunamos.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiškino, kad pagal SVĮ 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 str. reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Tvarkos taisyklės) nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis bei dalis nuteistųjų.

Dėl pasimatymų paaiškino, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių, tačiau teisės aktuose yra numatytas tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ne ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tvarkos taisyklėse.

Tą dieną, kai Lukiškių TI-K buvo ekstremali situacija, pareiškėjas buvo kameroje Nr. 219, kuri yra I korpuso 12 priežiūros poste (rūsyje). Pareigūnai, atlikdami tarnybą I korpuse, priežiūros postuose Nr. 4, 5, 10, 11 (3–4 aukštai), kuriuose labiausiai buvo pasklidę aitrūs dūmai, informavo suimtuosius ir nuteistuosius asmenis, kaip elgtis šiuo atveju (ekstremalioje situacijoje). Evakuacija vyko iš I gyvenamojo korpuso I korpusinio skyriaus priežiūros postų Nr. 5 ir Nr. 4 į I gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelius, taip pat I korpuso II korpusinio skyriaus priežiūros posto Nr. 11 į pasivaikščiojimo kiemelius, esančius II gyvenamajame korpuse. Evakuacijos vietose pareigūnai buvo sustatyti tvorele, taip užtikrinant saugų asmenų palydėjimą į evakuacijos vietą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas kreipėsi teisminės gynybos dėl 2012 m. sausio 5 d. kilusio gaisro aplinkybių praėjus daugiau kaip 3 metams nuo įvykio dienos.

Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras suimtųjų, nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 112).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Kaip minėta, pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. liepos 13 d. CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 str. 5 d., tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. birželio 22 d. (b. l. 7), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. birželio 21 d. imtinai. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. birželio 21 d. imtinai nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su prancūzų kalbos nemokėjimu, dėl kurių jis nesikreipė įstatymo nustatytu terminu į teismą dėl žalos atlyginimo, vertintinos kaip subjektyvios, todėl negali pateisinti 3 metų ieškinio senaties termino nesilaikymo. Taigi konstatavus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. birželio 21 d. imtinai paduoti, pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2012 m. liepos 13 d. Atkreiptinas dėmesys, kad į šį laikotarpį (nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2012 m. liepos 13 d.) nepatenka Lukiškių TI-K kilęs gaisras bei pareiškėjo laikymas laikinojo sulaikymo kameroje (tuo metu pareiškėjas nebuvo etapuotas į Lukiškių TI-K), todėl galimų pažeidimų, susijusių su evakuacija ir sąlygomis laikino sulaikymo kamerose, teismas šiuo atveju nenagrinės.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2012 m. liepos 13 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K praleido 21 parą kameroje Nr. 309. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų nustatyta, kad minėtu laikotarpiu tik 2012 m. liepos 3 d. ryte vienam asmeniui tenkantis plotas pareiškėjo kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, tuo tarpu kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 22 d. iki 2012 m. liepos 13 d. Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 20 su puse parų, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.

Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl kitų nepatogumų. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 p. buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K patvirtino, kad visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, todėl tokio sanitarinio mazgo įrengimas negali būti pripažįstamas Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais.

Atkreiptinas dėmesys, jog Taisyklių 16.9 p., be kita ko, nustatyta, kad kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Grotų bei tinklo įrengimas ant langų įtvirtintas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 p., taigi pareiškėjo nusiskundimai grotomis yra nepagrįsti.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu minėta bendrovė nuolat vykdė graužikų naikinimo darbus (b. l. 61–73). Be to, kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės, taigi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo graužikų ar tarakonų buvimo kamerose nenustatyta.

Nors pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K nesuteikė jam ilgalaikių pasimatymų, tačiau teismas pažymi, kad SVĮ 22 str. suimtiesiems neįtvirtina teisės į ilgalaikius pasimatymus. Tokios teisės neturi ir kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85–86 str.). Tuo tarpu dėl išvykos į namus teismas pažymi, kad nuteistųjų trumpalaikė išvyka į namus reglamentuojama BVK 104 str., kurio 1 d., be kita ko, nustatyta, kad nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę bausmės gali būti leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Pažymėtina, trumpalaikės išvykos į namus suteikimas yra pataisos įstaigos teisė, bet ne pareiga, be to, nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu dėl tokios išvykos suteikimo. Taip pat pastebėtina, kad iš pareiškėjo įskaitos kortelės duomenų matyti (b. l. 24–28), jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas, be kita ko, neatitiko ir BVK 104 str. 1 d. nurodytos sąlygos tokiai išvykai suteikti.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi per mažu kiekiu išduodamo tualetinio popieriaus ir muilo, prasta popieriaus kokybe, neišduodamomis plaušinėmis. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Tai, kad pareiškėjui minėtų higienos priemonių nepakanka, negali būti traktuojama kaip Lukiškių TI-K administracijos netesėti veiksmai, tuo labiau, kad, kaip nurodė Lukiškių TI-K atsiliepime, minėtos priemonės išduodamos du kartus per mėnesį. Pažymėtina, kad plaušinių išdavimas minėtose normose nėra įtvirtintas.

Kaip minėta, pareiškėjas skundžiasi Lukiškių TI-K esančiomis lovomis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigose esančių lovų parametrų, specifikacijų. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas turėjo sveikatos problemų, sudarančių sunkumų jam užlipti į antrąjį lovos aukštą, taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų patyręs sužalojimų dėl tokio lovų įrengimo, todėl tai, kad pareiškėjas jautė baimę, gulėdamas antrame lovos aukšte, negali būti laikoma pareiškėjo teisių pažeidimu.

Pareiškėjas mano, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, tačiau pareiškėjo nurodomame Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pranešime, priešingai nei teigia pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal SVĮ 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam tokia teisė buvo suteikta, taigi pažeidimas nenustatytas. Taip pat kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo nešvarūs, nes, kaip paaiškino Lukiškių TI-K, kiemelius nuolat valo kiemsargis, be to, valymo darbus kartais atlieka ir nuteistieji.

Anot pareiškėjo, jam buvo duota nešvari patalynė, be to, nebuvo galimybės išsiskalbti drabužių. HN 76:2010 63 p. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas, o pagal HN 76:2010 65 p. draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Pagal HN 76:2010 66 p. lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir / arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 76:2010 64 p. reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lukiškių TI-K paaiškino, kad vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, o viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už skalbimo paslaugą, tačiau, jei asmuo asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų, esant jo prašymui, viršutiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad patalynė nemokamai yra skalbiama kartą per savaitę, atmestini pareiškėjo teiginiai dėl nešvarios patalynės išdavimo. Be to, kaip matyti, suimtiesiems bei nuteistiesiems yra suteikta galimybė skalbti drabužius. Atsikreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenustato, kad skalbimo paslaugos turi būti nemokamos, taigi nurodytais aspektais pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus nėra.

Pareiškėjas žalą kildiną ir iš antisanitarinių sąlygų dušuose, prausimosi trukmės. Teismas šiuo aspektu pažymi, jog HN 76:2010 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareigos sudaryti kalinamiesiems galimybę nusimaudyti po dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę teisės aktai nenustato, taip pat įstatymuose ar higienos normose nėra reglamentuota prausimosi trukmė, persirengimo patalpų įrengimas, taigi pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas. Tačiau Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl netinkamos dušo patalpų būklės. Pažymėtina, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Taigi darytina išvada, kad Lukiškių TI-K nesilaikė HN 76:2010 62 p. reikalavimo patalpų remontą atlikti pagal poreikį.

Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis (perpildytos kameros, higienos reikalavimų neatitinkantys dušai), kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors laikymo tokiomis sąlygomis laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 150 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. (K. S.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. S. (K. S.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.