Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.1.-7352-738/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-26
Bylos Nr.
A2.1.-7352-738/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06469-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Birutė Drozdienė
Pažeidėjas
R. C.
Kategorijos
  • 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-7352-738/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06469-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2.; 2.1.2.; 2.14.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė,sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,dalyvaujant VMI atstovei I. M. J.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 10 d., 13.15 val., Kauno r. sav., Vilkija, R. C. įmonės patikrinimo metu nustatyta, kad mokesčio inspekcijos aplikacijos „MAIS klientai“ duomenimis įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2014-04-29 tvarko A. L., kuri nuo 2014-04-29 yra ir įmonės atstovas „Mano VMI“. Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) duomenimis, įmonės buhalterinę apskaitą tvarko A. L., kuri teikia įmonės deklaracijas. Šiais veiksmais R. C. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2, 3, 6 dalis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. C. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, trūkumus ištaisys, nuoširdžiai galisi dėl padaryto.

Liudytoja A. L. pripažino, kad 2016 metais nuo balandžio 14 teikė R. C. individualios įmonės vardu duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDDFV.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir R. C. kaltę įrodo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 2), R. C. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad su įmonės buhaltere A. L. darbo sutarties nesudarė, dėl buhalterės sveikatos problemų (b l. 3), A. L. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji padeda R. C. tvarkyti buhalterinę apskaitą nuo 2016-04-14. Jie nėra pasirašę darbo sutarties, nes šiuo metu ji ruošiasi rankos operacijai (b. l. 4), elektroninio deklaravimo sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad nuo 2014-04-29 kaip įmonės apskaitą tvarkantis asmuo nurodyta A. L. (b. l. 5), dokumento kortelės kopija, iš kurios matyti, kad dokumentą pateikęs išorinis vartotojas yra A. L. (b. l. 6), dokumento kopija, iš kurio matyti, kad A. L. nurodyta kaip apskaitą tvarkantis asmuo (b. l. 7), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 8-10).

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso, reglamentuojančio darbo teisinius santykius, 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tai, kad R. C. leido A. L. dirbti su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą neinformavus VSDFV teritorinį skyrių, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia R. C. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie R. C. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kad kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina minimalaus dydžio bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286-288 straipsniu, teismas

nutarė:

R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Birutė DrozdienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK 16061015604.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).