Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. areštu 70 parų.

Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. birželio 1 d. ir 2011 m. liepos 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis baudomis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 70 parų su 2009 m. birželio 1 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda ir 2011 m. liepos 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

T. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 9 d. apie 4.00 val. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), būdamas O. V. bute, slapta pagrobė svetimą turtą – O. V. priklausančius daiktus: kambaryje nuo kompiuterinio stalo pagrobė 150 Lt, nuo žurnalinio staliuko pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „HUAWEI U8500“ 489 Lt vertės, tuo padarydamas O. V. 639 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo T. M. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino T. M. kaltu padarius vagystę ir teisingai kvalifikavo apelianto padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 1 d. To nuteistasis neginčija ir tik nesutinka su jam paskirta bausme nepripažinus jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Iš nuteistojo skundo akivaizdu, kad nuteistasis T. M., prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, dėmesį kreipia į pirmosios instancijos teismo sprendimą nepripažinti jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog T. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, reiškia apgailestavimą dėl tokio savo elgesio, atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai, tačiau nelaikė šių aplinkybių lengvinančiomis apelianto atsakomybę, nors tokias kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir numato baudžiamasis įstatymas (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Kolegija iš dalies pritaria tokioms apylinkės teismo išvadoms.

BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Savanoriškas nuostolių atlyginimas ar žalos pašalinimas teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atsilygino iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matytoji, kad nuteistais T. M. nukentėjusiajai O. V. atlygino padarytą 150 Lt turtinę žalą 2011 m. gruodžio 11 d., t. y. iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (108 b. l.), nukentėjusioji teisiamajame posėdyje pareiškė, kad pretenzijų nuteistajam neturi (115 b. l.), todėl, kolegijos nuomone, yra pagrindas šią aplinkybę pripažinti nuteistojo T. M. atsakomybę lengvinančia ir atsižvelgti į ją sprendžiant dėl skirtinos bausmės. Šiuo atveju kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 59 str. 1 d. 3 p. nuostatas ir dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 str. 1 p.).

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Iš skundžiamo nuosprendžio yra aišku, kad apeliantas prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. M. savo kaltę pripažino tik apklausus liudytojų A. S., kuriam nuteistasis buvo pardavęs pagrobtą mobilųjį telefoną. Apeliantas, tardamas paskutinįjį žodį, pareiškė, kad labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau kolegija nemano, kad T. M. nuoširdžiai apgailestauja dėl to, ką padarė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Iš byloje esančių Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d., 2011 m. liepos 29 d. baudžiamųjų įsakymų (48–50; 53–56 b. l.) matyti, kad tiek prieš skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą vagystę, tiek po jos apeliantas darė kitus nusikaltimus ir, be kita ko, prisipažindavo pažeidęs baudžiamuosius įstatymus ir reikšdavo nuoširdų apgailestavimą dėl savo elgesio. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad T. M. savo elgesio kritiškai nevertino, o tai yra būtina sąlyga pripažįstant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi. Taigi, nustačius kaltininko kaltės pripažinimą, tačiau nenustačius, kad jis kritiškai vertintų savo elgesį, negalima konstatuoti kaltininko nuoširdaus gailėjimosi dėl to, ką jis padarė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino apelianto prisipažinimo padarius nusikaltimą jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Kolegija, atsižvelgusi į nustatytą vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai (BK 59 str. 1 d. 3 p.), į kitas skundžiamame nuosprendyje išdėstytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti T. M. už inkriminuotą nusikaltimą paskirtą bausmę iki 60 parų arešto. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas, nes apylinkės teismas apeliantui paskyrė neteisingą bausmę (BPK 328 str. 2 p.).

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nusikaltimas, už kurį T. M. yra nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, buvo padarytas 2011 m. liepos 9 d., tai yra prieš tai, kai apelianto atžvilgiu Akmenės rajono apylinkės teismas priėmė 2011 m. liepos 29 d. baudžiamąjį įsakymą, nuteisdamas T. M. pagal BK 183 str. 1 d. ir skirdamas 7 MGL dydžio baudą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu, turėjo vadovautis ne BK 64 str., o BK 63 str. 9 d. nuostatomis, ir po to paskirtą subendrintą bausmę bendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirta bausme. Taigi apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais teismo nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais) paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas ir skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė (BPK 328 str. 1 p.).

Kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nukentėjusioji O. V. dėl pagrobtų pinigų buvo pareiškusi 150 Lt civilinį ieškinį (11 b. l.). Jau buvo minėta, tą patį konstatavo ir apylinkės teismas, kad nuteistasis atlygino žalą nukentėjusiajai, kuri teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio atsisakė. Tačiau pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dalyje nepriėmėme jokio sprendimo, nors BPK 115 str. 1 d., 2 d. aiškiai nurodyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia ir civilinio ieškinio klausimą – pastarąjį visiškai ar iš dalies patenkina, arba atmeta, o išimtinais atvejais klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka. Konkrečiu atveju, nukentėjusiajai atsisakius civilinio ieškinio, nes nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje turėjo būti nutrauktas (BPK 107 str.). Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., kolegija,

nusprendžia:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti:

T. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. paskirtą bausmę – areštą, sumažinti iki 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 3 d., 9 d., paskirtą 60 parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL (910 Lt) bauda ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 60 parų ir 7 MGL (910 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2 d., subendrintą bausmę – areštą 60 parų ir 7 MGL (910 Lt) baudą, visiško sudėjimo būdu subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 7 MGL (910 Lt) bauda, ir T. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 parų ir 14 MGL (1820 Lt) baudą.

Pripažinti T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. V. pareikšto civilinio ieškinio dėl 150 Lt turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.