Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 14.53 val., Kauno kelyje (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje, vairavo motorinę transporto priemonę – vilkiką ,,MB Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ,,Krone“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB 0338, patikros sertifikato Nr. 1180394, jam nustatytas mažiausias 2,10 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Darbas būdavo paskirstytas taip, kad tarp ilgesnių kelionių turėdavo daugiau laisvadienių pailsėti. 2020 m. rugsėjo 10 d. su kitu ilgai nematytu kolega netikėtai susitiko. Bendraujant vartojo alkoholį, kadangi daug kalbėjo, nejučia suvartojo daugiau, nei įprastai alkoholio. Kitą dieną reikėjo su įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu vilkiku „MC Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe „Krone“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuoti, tačiau troškino, todėl išgėrė alaus. Nesijautė, kad būtų neblaivus. Iš (duomenys neskelbtini) kelio ties (duomenys neskelbtini) įsuko į (duomenys neskelbtini) kelią (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo Kauno link Vilniaus. Važiavo vienas, be keleivių, kontakto su kitomis transporto priemonėmis nejuto. Privažiavęs (duomenys neskelbtini), išsuko į kelią (duomenys neskelbtini), važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini). Privažiavus (duomenys neskelbtini), jį pasivijo policijos automobilis su įjungtais šviesos ir garso signalais, sustabdė. Policijos pareigūnai paaiškino, kad vairuodamas (duomenys neskelbtini) kliudė BMW automobilį. Pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo girtumą. Abiem kartais jam nustatė daugiau nei 2 promilių girtumą. Vilkikas su puspriekabe buvo nutransportuoti į policijos saugomą aikštelę, o pats nušalintas nuo vairavimo. Nuoširdžiai dėl to gailisi. Prašo jam skirti kiek galima trumpesnį teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimo terminą (b. l. 86-87).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytojas M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo Kauno link Vilniaus 2-ąja eismo juosta vairavo automobilį „BMW Serie 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Su juo kartu važiavo draugė U. K., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiuojant tiltu per Neries upę, iš 1-os eismo juostos į 2-ąją pradėjo rikiuotis vilkikas su puspriekabe, spausdamas jį į tilto atitvarus. Pradėjo pamažu stabdyti. Tuo metu vilkiko puspriekabės kairysis galas kliudė jo automobilio dešinįjį sparną ir dešinės pusės šoninio vaizdo veidrodėlį. Vilkiko vairuotojas greičiausiai kontakto nejuto, nes važiavo toliau. Sekė paskui vilkiką, paskambino savo telefonu į Bendrosios pagalbos centrą, pranešė, kad vilkikas su puspriekabe kliudė jo vairuojamą automobilį, nesustojęs važiuoja toliau ir šiuo metu seka paskui jį. Jis važiuodamas paskui matė tik puspriekabės valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) sankryža minėtas vilkikas su puspriekabe nusuko link (duomenys neskelbtini). U. K. važiuojant savo telefonu filmavo, kaip vilkikas su puspriekabe važiuoja vingiuodamas kelyje, kirtinėja kelkraščio juostą. Privažiavus (duomenys neskelbtini), pasivijo policijos automobilis, kuris sustabdė vilkiką su puspriekabe. Policijos pareigūnai du kartus su laiko intervalu patikrino alkoholio kiekio matuokliu vilkiko vairuotoją. Abu kartus jam buvo nustatytas didesnis nei 2 promilių girtumas. Vilkiko vairuotojas ir pats neneigė, kad vartojo alkoholį. Kontakto metu vilkiko puspriekabė taip pat apgadino jo vairuojamo automobilio priekinį bamperį (b. l. 58-59).

Liudytoja U. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo Kauno link Vilniaus 2-ąja eismo juosta važiavo M. L. vairuojamu automobiliu „BMW Serie 3“. Sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiavo tiltu per Neries upę, kai staiga pastebėjo kaip iš 1-os eismo juostos į 2-ąją pradėjo rikiuotis vilkikas su puspriekabe, spaudė juos prie kairiojo tilto atitvaro. M. L. pradėjo pamažu stabdyti. Vilkikas kaip niekur nieko važiavo toliau, puspriekabės kairysis galas kliudė jų automobilio dešinįjį sparną ir dešinės pusės šoninio vaizdo veidrodėlį. Vilkiko vairuotojas, tikėtina, kontakto nejuto, nes važiavo nestabtelėjęs toliau. Matydami, kad apgadintas jų automobilis, o vilkikas su puspriekabe nesustoja, sekė paskui jį. Ji savo mobiliuoju telefonu pradėjo filmuoti važiuojantį vilkiką su puspriekabe. M. L. savo mobiliuoju telefonu paskambino į bendrosios pagalbos centrą, pranešė, kad vilkikas su puspriekabe kliudė jo vairuojamą automobilį, nesustojęs važiuoja toliau ir šiuo metu seka paskui jį. Operatorė pasitikslino vietą, kur važiuojama, pasakė, kad policija informuoti, ekipažas vyksta jų kryptimi. Ties (duomenys neskelbtini) sankryža minėtas vilkikas su puspriekabe nusuko važiuoti link Jonavos. Ji toliau filmavau. Vilkikas su puspriekabe važiavo vingiuodamas kelyje, kelis kartus kirto kelkraščio liniją, po to vėl grįžo į savo eismo juostą. Iškart įtarė, kad vilkiko vairuotojas gali būti neblaivus. Privažiavus (duomenys neskelbtini), pasivijo policijos automobilis, kuris sustabdė vilkiką su puspriekabe. Policijos pareigūnai du kartus su laiko intervalu patikrino alkoholio kiekio matuokliu vilkiko vairuotoją. Abu kartus jam buvo nustatytas didesnis nei 2 promilių girtumas. Vilkiko vairuotojas prisipažino, kad vartojo alkoholį, gailėjosi. M. L. vairuojamam „BMW Serie 3“ buvo apgadinta dešinysis sparnas, dešinės pusės šoninis veidrodėlis, priekinis bamperis (b. l. 61-62).

2020 m. rugsėjo 11 d. d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu sudaryta schema bei foto lentelė (b .l 28-37).

2020 m. rugsėjo 11 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad V. G. 15.07 val. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, 15.25 val. – 2,26 promilių neblaivumas (b. l. 52, 53).

Iš VĮ ,,Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad krovininio automobilio ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), valdytojas UAB (duomenys neskelbtini), puspriekabės Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini), valdytojas UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 69,70).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad krovininio automobilio ,,Mercedes Benz Actros (2012-) 1848 L“ 2017 metų laidos vidutinė vertė su PVM yra 70 350 Eur, puspriekabės Krone SD Krone SD, 2018 metų laidos vidutinė vertė su PVM yra 18 620 Eur (b. l. 71, 72).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojų parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. G. 2020 m. rugsėjo 11 d., apie 14.53 val., Kauno kelyje (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje, vairavo motorinę transporto priemonę – vilkiką ,,MB Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ,,Krone“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB 0338, patikros sertifikato Nr. 1180394, jam nustatytas mažiausias 2,10 promilių neblaivumas. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinime buvo nurodyta, jog kaltinamojo neblaivumas buvo matuojamas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog šis veiksmas buvo atliktas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ (b. l. 6, 52). Kadangi sutampa nurodyto matuoklio numeris, vertintina, kad kaltinime padarytas rašymo apsirikimas, kuris teismo ištaisytinas, kadangi kaltinimo esmės nekeičia.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 94-96, 98-99).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

V. G. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Jis ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l., 77, 78-79). Į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Kauno filialą nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, VšĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 75, 76). V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Prokuroras siūlo kaltinamajam V. G. skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant atitinkantį vidurkiui, šios bausmės vykdymą atidedant. Nors kaltinamasis su jam siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis sutiko, teismas vertina, kad šiuo atveju, kuomet asmuo yra pirmą kartą teisiamas, administracine tvarka baustas vieną kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį, 45 straipsnio 4 dalį, taip pat įvertinus kaltinamojo asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirti griežtesnę minimo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę nėra teisinio pagrindo. V. G. skirtina švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Kaltinamojo finansinė padėtis, t. y. aplinkybės, kad šiuo metu nedirba, sudaro pagrindą ne skirti griežtesnę bausmę, o nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Kita vertus, kaltinamasis, nesutikdamas su jam teismo paskirta bausme, turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, jog V. G. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, vairavo krovininę transporto priemonę su puspriekabe. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 (dviejų) metų terminą, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, taikymo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 28 d.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Šiuo atveju, automobilis „Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį V. G. vairavo neblaivus, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėta sunkiasvorė transporto priemonė bei puspriekabė nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims – (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kurie pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad transporto priemonė bus naudojama įstatymų uždraustai veikai daryti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalis).

Pažymėtina, kad K. T. yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). V. G. vairavo ne jam nuosavybės teise priklausantį vilkiką su puspriekabe, kurių vidutinė rinkos vertė su PVM yra atitinkamai 70 350 Eur ir 18 620 Eur. Kaltinamajam šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bauda, iš bylos medžiagos matyti, kad iki nusikaltimo padarymo jis dirbo vilkiko vairuotoju, tačiau dėl padarytos veikos jam bus skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, be to, kaip matyti, yra nedirbantis yra ir šiuo metu, o dėl jam skirtos administracinės nuobaudos – 600 Eur dydžio baudos, yra sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Šios kaltinamojo finansinę padėtį apibūdinančios aplinkybės, taip pat nurodyta konfiskuotino turto vertė, leidžia daryti išvadą, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė našta, suvaržytų jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 2 000 Eur.

V. G. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisė sustabdymas (b. l. 88-89) bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 90-91, 92) paliktini galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsitėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę - 51 (penkiasdešimt vieno) MGL dydžio, tai yra 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. G. galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL dydžio, tai yra 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 12 (dvylika) mėnesių ir išaiškinti, kad baudą privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

V. G. išaiškinti, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 28 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. G. dalį konfiskuotino turto – krovininio automobilio ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančios pinigų sumos – 2 000 (du tūkstančius) Eur.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2018 m. kovo 5 d.) paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018 m. kovo 5 d. VĮ ,,Regitra“, saugomą baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ ,,Regitra“.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiama.