Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „J.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „I.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovės priteisė 4300 Eur skolą, 3784 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 91 Eur žyminį mokestį, 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovės naudai.

2020 m. gegužės 12 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant, prašo ieškinį tenkinti visiškai.

2020 m. gegužės 13 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas atsakovės prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant. Prašo sumažinti delspinigius, išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, mokant kas mėnesį po 300 Eur. Nurodo, kad UAB „Irmus“ yra Lietuvos įmonė, kurios pagrindinė veikla yra gyvenamųjų namų ir kitų pastatų statybos darbai, dažniausiai vykdomi N. K., t. y. ten sumontuojant (pastatant) Lietuvoje pagal užsakovo užsakymą pagamintus skydinius namus. Dėl paskelbto karantino visi darbai yra sustoję, todėl atsakovė neturi einamųjų ir apyvartinių lėšų. Prasidėjus darbams po karantino pabaigos, sieks visą skolą padengti kuo anksčiau.

Vadovaujantis 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 2020 m. kovo 13 d. Teisėjų tarybos rekomendacijomis Nr. 36P-47-(7.1.10) „Dėl koronaviruso Covid-19 prevencijos teismuose“, esant šalių prašymams bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, teismas nagrinėja civilinę bylą nedalyvaujant šalims.

Priimtinas galutinis sprendimas. Preliminarus sprendimas keistinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2015 m. spalio 1 d. UAB „B. T. Company“ ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-2015-10-01-1 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „B. T. Company“ įsipareigojo parduoti prekes (pjautinė spygliuočių mediena), o atsakovė – priimti prekes ir už jas atsiskaityti. 2019 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitos-faktūros serija INV Nr. 2127 pagrindu UAB „B. T. Company“ pardavė atsakovei prekes už 5305,97 Eur sumą, o atsakovė privalėjo už jas sumokėti per 14 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. (sutarties 2.2 punktas). Atsakovė priėmė PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytas prekes, dėl jų kokybės pretenzijų nepareiškė. UAB „B. T. Company“ įvykdė savo įsipareigojimus – pardavė kokybiškas prekes, tačiau atsakovė savo prievolės tinkamai neįvykdė, apmokėjo dalį skolos ir UAB „B. T. Company“ liko skolinga 4300 Eur sumą. UAB „B. T. Company“ 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakovei raginimą dėl 5805,97 Eur įsiskolinimo bei nurodė, kad nesumokėjus skolos, bus išrašyta sąskaita delspinigiams už pavėluotą atsiskaitymą. 2020 m. vasario 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „B. T. Company“ atlygintinai perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio nustatyta tvarka ieškovė 2020 m. vasario 10 d. pranešimu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus.

Byloje nėra ginčo dėl reikalavimo perleidimo, 4300 Eur skolos. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovei yra nesumokėjusi pagal Sutartį ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija INV Nr. 2127 4300 Eur sumą. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). UAB „B. T. Company“ ir iš jos reikalavimo teises perėmusi ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovė prievolės neįvykdė. Iš atsakovės priteistina 4300 Eur skola (CK 6.371 straipsnis).

Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas), prašo priteisti iš atsakovės 8 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Įstatyme nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ginčo šalys yra ūkio subjektai, jų sudaryti sandoriai yra komerciniai, nes susiję su abiejų šalių verslu ir yra atlygintiniai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti metines procesines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė pareigą už įgytas prekes atsiskaityti nustatyta tvarka ir terminais, ieškovė įgijo teisę reikalauti 40,00 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimo (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti sutartimi numatytus delspinigius. Pagal sutarties 2.3 punktą laiku nesumokėjęs už prekes, pirkėjas moka, pardavėjui pareikalavus, pusės procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl ieškovė atsakovei paskaičiavo už 177 dienas 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, kurie sudaro 3784,00 Eur. Atsakovė prašo mažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc., nes sutartyje nustatyti 0,5 proc. delspinigiai yra neprotingai dideli, sudarantys 182,5 proc. metinių palūkanų.

Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.260 straipsnio 1 dalis). Netesybos turi atlikti kompensuojamą funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas vien dėl to, kad jos pernelyg didelės (neprotingos), taip pat dėl to, jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės ir tai vertinama kaip teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį.

Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nėra nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010).

Nors nagrinėjamoje byloje abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, sutarties sąlygos parinktos laisva valia, abu verslininkai galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų siekusi pakeisti sutarties sąlygas dėl delspinigių dydžio ar bent įspėjusi ieškovę (ar pradinę kreditorę), kad dėl kokių nors priežasčių negali sumokėti už prekes laiku ir prašiusi ieškovės neskaičiuoti delspinigių už pradelstą laikotarpį, tačiau nagrinėjamu bylos atveju teismas negali nevertinti ir kitų aplinkybių. Teismas atsižvelgia į pagrindinės prievolės sumą (4300 Eur), į delspinigių susidarymo laikotarpį (turėjo sumokėti iki 2019 m. rugsėjo 9 d., ieškinys teismui pateiktas 2020 m. kovo 6 d., praleista 177 kalendorinių dienų), į paskaičiuotų delspinigių sumą (3784 Eur), kuri sudaro 88 proc. neįvykdytos prievolės sumos, 2020 m. vasario 10 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo ieškovė prašė atlyginti tik 516 Eur dydžio palūkanas, bei į tai, kad atsakovė įvykdė dalį prievolės. Lyginant delspinigių sumą su neįvykdytos prievolės verte, teismas daro išvadą, kad šalių sutartų netesybų (delspinigių) dydis iš esmės pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovė nepagrindė, kad prievolės įvykdymo termino praleidimas padarė jai realios žalos. Atsižvelgdamas į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, ir į tai, kad sumažintos netesybos nepažeidžia sutarties laisvės principo ir savo funkcijos kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, nes ieškovei priteistina suma yra didesnė nei jos realiai patirti nuostoliai, teismas sprendžia, kad preliminarus sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo keistinas, priteistinos netesybos mažintinos nuo 0,5 proc. iki 0,1 proc. dydžio delspinigių, kas sudaro 761,10 Eur (4300 Eur x 0,1 proc. x 177 d. = 761,10 Eur). Tai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą.

Atsakovė prašo išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis, mokant kas mėnesį po 300 Eur. Nurodė, kad dėl paskelbto karantino visi darbai yra sustoję, todėl neturi einamųjų ir apyvartinių lėšų. Prasidėjus darbams po karantino pabaigos, sieks visą skolą padengti kuo anksčiau.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą. Sprendžiant klausimą turi būti atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Turi būti konstatuojama, kad atsakovės padėtis ypač bloga. Teismo nuomone, byloje šios aplinkybės nustatytos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės veiklos pobūdis yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Iš Rekvizitai.lt duomenų matyti, kad pas atsakovę dirba 23 darbuotojai, įmonė veiklą vykdo virš 15 metų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė siekia atsiskaityti su ieškove, kad atsakovė gyvenamųjų namų ir kitų pastatų statybos darbus dažniausiai vykdo N. K., kad šiuo metu karantino laikotarpis Lietuvos Respublikos teritorijoje pratęstas iki 2020 m. gegužės 31 d. (įskaitytinai), atsakovės turtinė padėtis sunki, veiklos galimybės ribotos, atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies – sprendimo vykdymą išdėstant dalimis 6 mėnesiams, kas mėnesį mokant po 912,23 Eur (4300 Eur skola + 761,10 Eur delspinigiai + 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos + 57,33 Eur žyminis mokestis + 315 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti / 6 mėnesiai), kadangi tuo nebus pažeisti teisėti ieškovės interesai, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principas, tačiau bus užtikrinta priešingų bylos šalių interesų pusiausvyra bei socialinis teisingumas.

Atsakovei nevykdant prievolės kas mėnesį mokėti po 912,23 Eur įmoką, ieškovė turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai.

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovės sumokėtas 91 Eur žyminis mokestis, 500 Eur ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti. CPK 430 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 63 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovės priteistinos 315 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 57,33 Eur žyminis mokestis ieškovei.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 284, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7-8 dalimis, teismas

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 10 d. preliminarų sprendimą pakeisti – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „I.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 4300 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus eurų) skolą, 761,10 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 10 ct) delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimo išlaidas, 57,33 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 33 ct) žyminį mokestį, 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti – ieškovės UAB „J., j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai, šios sprendimo dalies vykdymą išdėstant kas mėnesį mokomomis periodinėmis įmokomis po 912,23 Eur (devynis šimtus dvylika eurų 23 ct), pirmąją išdėstyto mokėjimo įmoką atliekant iki 2020 m. birželio 30 d.

Nustatyti, kad atsakovė UAB „I.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), moka ieškovei UAB „J.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 912,23 Eur (devynių šimtų dvylikos eurų 23 ct) dydžio įmoką kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 30 dienos į ieškovės UAB „J.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke, paskutinę įmoką sumokant su paskaičiuotomis 8 procentų dydžio procesinėmis metinės palūkanomis.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

.