Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. K. ir jo atstovui advokatui D. D.,

institucijos, priėmusios nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovei Rasai Girdauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties L. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. gegužės 28 d. nutarimu L. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 950 Eur dydžio bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2020 m. kovo 8 d. 10:50 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,78 promilių neblaivumas. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, L. K. atstovas advokatas D. D. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas panaikinti 2020 m. gegužės 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Institucija atsiliepime į minėtą skundą prašė jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi L. K. atstovo advokato D. D. skundą tenkino: panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. nutarimą byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas sprendė, kad, remiantis Vidmarko formule, nėra galimybių paaiškinti situacijos, kaip nuo 10.50 val. pareigūnų alkotesterio nustatytas 0,8 promilės neblaivumo laipsnis iki 13 val., kai L. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta, sumažėjo iki 0 promilių. Dėl to, teismas kritiškai vertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus eksperto išvadą, nes ji prieštarauja kitiems teismo ištirtiems įrodymams. Teismas vadovavosi UAB „U.“ medicinos specialisto išvada, kurioje teigiama, kad, kai L. K. 2020 m. kovo 8 d. 10.50 val. buvo tikrinamas alkotesteriu, jo organizme buvo mažiau nei 0,4 promilių alkoholio koncentracija – ne daugiau 0,325 promilės (tikėtina dar mažiau), tačiau toks nedidelis alkoholio kiekis administracinės atsakomybės neužtraukia, asmuo laikomas blaivus, nes ši išvada labiau atitinka ištirtų kitų įrodymų visetą. Šią išvadą sustiprino liudytojo L. V. parodymai, kad L. K. pristačius į pareigūnų tarnybinį automobilį ir su juo bendraujant, nuo jo sklido alkoholio kvapas, pats pažeidėjas neneigė vartojęs nedidelį alkoholio kiekį prieš 12 ar daugiau valandų, o nuo tokio alkoholio kiekio jis negalėjo elgtis neadekvačiai.

4. Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. gegužės 28 d. nutarimą arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

4.1. Skunde teigiama, kad L. K. parodymai prieštaringi. L. K. savo ranka rašytame paaiškinime 2020 m. kovo 8 d. nurodė, kad gėrė viskio, o bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad gėrė alų ir neprisiminė ar gėrė kitos rūšies alkoholio.

4.2. Skunde nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu ir teigiama, kad Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1436/2020(01) nepaneigia alkotesteriu užfiksuoto 0,78 prom. L. K. neblaivumo. Neblaivumo laipsnis svarbus toks, koks nustatytas vairavimo metu, o ne praėjus 2 val. 10 min. Pažymima, kad L. K. neblaivumas nustatytas alkotesteriu, kuris turėjo galiojantį patikros sertifikatą. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „U.“ teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0152/20, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 8 d. 10:50 val. iki 2020 m. kovo 8 d. 13 val. L. K. organizmas negalėjo pašalinti iš jo kraujo 0,78 promiles alkoholio, o ne teismo medicinos eksperto G. A. C. ekspertizės aktu Nr. EG 6/2020(02), bei nevertino alkotesterio duomenų. Skunde teigiama, jog iš bylos medžiagos matyti tik tai, kad L. K. organizmas per 2 val. 10 min. iki kraujo mėginio davimo galėjo pašalinti atitinkamą kiekį alkoholio. Taip pat nurodoma, jog pirmiausia L. K. buvo patikrintas bekontakčiu alkotesteriu, kuris parodė jo organizme esant alkoholio, o tik tada patikrintas alkotesteriu „Alkotest 6810“.

4.3. Skunde pažymima, kad policijos pareigūnas, sustabdęs L. K., nustatė, jog ir iš psichofiziologinių požymių asmuo yra neblaivus, t. y. nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pažeidėjas nenurodė, kad neseniai būtų vartojęs gėrimų ar maisto, kurie galėtų iškreipti alkotesterio parodymus. Įvertinus tai, kad pažeidėjas vartojo alkoholį iš vakaro, pareigūnas neturėjo jokio pagrindo laukti 15 minučių tam, kad atliktų pakartotinį matavimą. Be to, L. K. neužsiminė apie tai, kad būtų neseniai vartojęs produktų, kurie galėtų įtakoti alkotesterio matavimo rezultatus. Byloje nėra nustatyta apsvaigimo procedūros nustatymo pažeidimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad alkotesteriu atliktų matavimų duomenys neteisingi.

4.4. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neišnaudojo galimybės gauti dujinio chromatografo išrašą, kurio išklotinėje būtų galima matyti, ar tikrai L. K. kraujyje nebuvo alkoholio, nes pagal Toksikologijos laboratorijos metodologiją iki 0,14 prom. šis rodmuo išvadoje nerašomas, o traktuojamas kaip „alkoholio nerasta“.

4.5. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas paliko byloje prieštaravimus, neišsamiai išnagrinėjo institucijos pateiktą ir papildomai gautą teisminio nagrinėjimo metu medžiagą, liudytojų parodymus, motyvuotai nenurodė kokiais įrodymais grindžia, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo nekaltas. Teismas nepateikė išsamių įrodymų vertinimo motyvų ir to pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad asmuo nekaltas.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. K. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Valstybinės teismo medicinos tarybos Kauno skyriaus Ekspertizės aktu Nr. EG 6/2020(02), kadangi ekspertas G. A. C. nurodė abstrakčius, formalius teiginius, kurie nepagrįsti jokiais moksliniais skaičiavimais, teorijomis, moksliniais šaltiniais ir t. t.

5.2. L. K. nuomone, nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas neišnaudojo galimybės gauti dujinio chromatografo išrašą, nes išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes buvo paskirti du teismo posėdžiai, apklausti liudytojai, pagarsinta surinkta bylos medžiaga, o galutinis procesinis sprendimas motyvuotas, kaip tai numato ANK. Teismas ėmėsi visų būtinų procesinių priemonių ištirti ir įvertinti byloje pateiktus įrodymus.

5.3. Pažymima, kad šiuo atveju reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Skundas pateiktas dėl nepakankamo pirmosios instancijos teismo aktyvumo surenkant visus reikšmingus įrodymus bei jau surinktųjų įrodymų netinkamo vertinimo. Taigi, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje ir dėl šių skundo argumentų pasisakoma žemiau.

7. Siekiant atsakyti į skundo argumentus bei pašalinti Institucijos keliamas abejones, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, ir ją nagrinėdamas atnaujino įrodymų tyrimą. Atnaujinęs įrodymų tyrimą teismas atliko šiuos veiksmus: a) išreikalavo dujinio chromatografinio tyrimo išrašą iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau ir – VTMT) Toksikologijos laboratorijos (b. l. 57–62); b) skyrė pakartotinę toksikologinę ekspertizę, kadangi byloje buvo dvi kardinaliai skirtingos ekspertų išvados (b. l. 78–80); c) išreikalavo duomenis iš Metrologijos centro, tikslu išsiaiškinti ar buvo (o jei taip – kokie) alkotesterio, kuriuo buvo nustatytas neblaivumas L. K., nukrypimai nuo normos ir ar jį teko reguliuoti (b. l. 84–86; 94–95); d) apklausė teismo posėdyje VTMT ekspertą R. L., kadangi VTMT atsisakė atlikti pakartotinę toksikologinę ekspertizę (b. l. 82–83). Daugiau jokių papildomų veiksmų atlikti ar išreikalauti įrodymų proceso dalyviai neprašė. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių kitų duomenų, kuriuos būtų galima gauti naudojant ANK įtvirtintus leidžiamus veiksmus bei nustatytas Administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones, gauti nebeįmanoma. Ištyrus išreikalautus naujus įrodymus nustatytos sekančios aplinkybės.

8. Chromatografinis tyrimas rodo teigiamą alkoholio kraujyje nustatymo rezultatą, kuomet alkoholio pėdsakai aptinkami visose keturiose jo kolonose. Šiuo atveju matyti, kad alkoholio pėdsakai buvo aptikti tik dvejose kolonose ir tai tik 0,0284 ir 0,0338 promilės. Tuo tarpu, kaip paaiškino specialistas R. L., apskritai chromatografe yra leistina aptikti alkoholio pėdsakų iki 0,15 promilės, ir net tada neblaivumas nekonstatuojamas. Tokio dydžio alkoholio pėdsakai galimi, nes atsiranda nuo chromatografo veikimui reikalingų šablonų, kurie patys savyje turi alkoholio, taip pat tai gali būti net ne etilo alkoholio, o pavyzdžiui acetono, pėdsakai. Aukštesnysis teismas nustatė, kad šiuo atveju alkoholio pėdsakai buvo užfiksuoti tik dvejose chromotografo kolonose, o ir tai net 4–5 kartus mažesni nei leidžiama paklaida. Todėl konstatuojama, jog Institucijos prašymu išreikalauti dujinio chromatografo duomenys neįrodo L. K. neblaivumo.

9. Pakartotiną toksikologinę ekspertizę VTMT atlikti atsisakė, nurodžiusi, jog VTMT etilo koncentracijai biologinėse terpėse nustatyti nenaudoja alkoholio matuoklių iškvepiamame ore, todėl neturi kompetencijos vertinti ir negali prisiimti atsakomybės dėl tokių matuoklių rezultatų teisingumo ir tikrinimo tvarkos laikymosi. Tačiau teismo posėdyje kaip specialistas apklaustas teismo ekspertas, kuris tuo pačiu yra ir VTMT direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms, R. L., nurodė, kad VMTM Kauno skyriaus eksperto G. A. C. ekspertizės akto išvadų patikimumu jis linkęs abejoti, juo labiau, kad ekspertas savo akto tiriamojoje dalyje nenurodė jokios konkrečios mokslinės literatūros ir tyrimo metodų, jam leidusių daryti tokią išvadą. Tuo tarpu teismo medicinos gydytojo dr. P. P. duota išvada, pasak R. L., yra grindžiama mokslinėje literatūroje aprašytais tyrimais, kurie pripažįstami ir vertinami, kaip teisingi teismo ekspertų veikloje. Be to R. L. ir pats paskaičiavo imdamas dar didesnę alkoholio skaidymo normą nei dr. P. P. savo ekspertiniame tyrime ėmė (0,2 promilės per valandą), t. y. maksimaliai galimą 0,25 promilės per valandą normą, kuri galima nesant sunkiam apsinuodijimui alkoholiui, tačiau vis tiek negavo tokio rezultato, kuris leistų teigti, jog patikros alkotesteriu metu L. K. būtų galėjęs pripūsti daugiau nei 0,4 promiles alkoholio.

10. Ištyrus iš Metrologijos centro gautą atsakymą nustatyta, kad Alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0365 jo patikros metu 2020 m. sausio 7 d. ir sekančios patikros metu 2020 m. liepos 9 d., leistinos paklaidos neviršijo. Teismo posėdyje specialisto R. L. buvo prašyta remiantis moksliniais tyrimais, specialia literatūra ir praktinėmis žiniomis paaiškinti aplinkybę, kaip galėjo nutikti, jog L. K. tyrimo metu alkotesteris buvo sertifikuotas, metrologiškai patikrintas ir nei ankstesnė, nei vėlesnė jo patikra nerodė nuokrypių nuo normos, tačiau jo parodymai ir kraujo tyrimai kardinaliai skirtingi. R. L. nurodė, kad moksliniais metodais jis to negali paaiškinti, tačiau vis tik manytų, jog tikslesni yra paties kraujo tyrimai, o ne alkotesterio, kuris matuoja iškvepiamą alkoholio kiekį ore, parodymai. Taip pat teigė, jog VTMT nėra galimybės sukeisti kraujo mėginius.

11. Taigi, šioje byloje susiklostė tokia situacija, kuomet turinčiu galiojančią patikrą alkotesteriu, kurio nukrypimai nuo standarto nebuvo užfiksuoti nei tiriant L. K. neblaivumą kovo mėn. 8 d., nei prieš tris mėnesius (sausio 7 d.) iki atliekant L. K. patikrą, nei praėjus keturiems mėnesiams po jos (liepos 9 d.), L. K. buvo nustatytas 0,8 promilių neblaivumas. Tuo tarpu atlikus tyrimą iš kraujo, jam nebuvo nustatytas neblaivumas. Šiems nesutapimams paaiškinti buvo gautas eksperto G. A. C. ekspertizės aktas, teigiantis, jog per laiką nuo pūtimo į alkotesterį ir kraujo davimo toks alkoholio kiekis galėjo išsiskaidyti iki 0 promilių. Tačiau gauta ir priešingai teigianti teismo medicinos gydytojo dr. P. P. išvada, kad toks kiekis alkoholio negalėjo išsiskaidyti. Taip pat gautas VTMT direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms, teismo eksperto R. L. paaiškinimas teismo posėdyje, kad toks alkoholio kiekis, koks buvo nustatytas alkotesteriu, negalėjo išsiskaidyti nuo 0,8 iki 0 promilių, bet kraujo tyrimas vertinamas kaip tikslesnis.

12. Dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo jau vertintus įrodymus, taip pat visumą įrodymų surinktų papildomai apeliacinės instancijos teisme, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimo klaidų bei motyvuotai pasisakė dėl ko atmetė vienus įrodymus, o kitais vadovavosi, todėl teisinio pagrindo panaikinti jo ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu priimtą sprendimą nėra. Vis tik pažymėtina, kad priimant tokį sprendimą, reikia vadovautis ir ANK 642 straipsnio 4 dalimi. Ji numato, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 3 dalyje nurodytais atvejais teismas priima nutarimus. Šiuo atveju yra priimta nutartis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi visus „Nutarimui“ reikalingus elementus ir jo struktūrą, sprendžia, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas procesinio dokumento pavadinime ir jį ištaiso.

13. Taip pat pažymėtina, kad išnagrinėjęs bylą ir spręsdamas kokį sprendimą joje priimti, apeliacinės instancijos teismas labai rimtai svarstė kitą alternatyvų sprendimo variantą (t. y. naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą). Todėl, atsižvelgiant į Rekomenduojamuose teismų procesinių sprendimų kokybės standartuose įtvirtintą teismo sprendimo skaidrumo reikalavimą, o konkrečiai Standartų 3.5 punktą, aptariama, kodėl nebuvo pasirinktas šis variantas. Didžiausią abejonę aukštesniajam teismui kėlė tas faktas, kaip per 2 valandas 10 minučių nuo 0,8 promilės, nustatytos alkotesteriu, neblaivumas krito iki 0 promilių kraujyje. Kaip pagrindinė abejonė buvo įvertintas pats kraujo mėginio davimas/paėmimas. Tačiau tam, kad pašalinti šią abejonę, yra tik vienintelis būdas – paimti pakartotinai L. K. kraujo lyginamąjį pavyzdį, ir skyrus ekspertizę palyginti jį su mėginiu, kuris buvo paimtas 2020 m. kovo 8 d., kad nustatyti ar tai to paties asmens kraujo mėginiai. Tačiau nei ANK 593 straipsnio pirmojoje dalyje, numatančiame kokius veiksmus pareigūnai turi teisę atlikti, nei ANK 595 straipsnyje, numatančiame administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones, nėra specialios normos, leidžiančios geruoju arba privaloma tvarka paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui (kaip tą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 144 straipsnis). Todėl ANK nenumatytų veiksmų/prievartos priemonių atlikimas nesant L. K. sutikimo ir įstatyminio pagrindo, iš esmės pažeistų jo teises. Todėl aukštesnysis teismas, kaip jau minėta šios nutarties 7 punkte, konstatavo, jog atliko visus įmanomus leidžiamus veiksmus šioje byloje, tačiau vis tiek likus vienai abejonei, ją įvertina asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, naudai.

14. Vis dėlto pasisakytina ir tai, kad ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, jog įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tačiau šioje byloje toks įstatymo reikalavimus atitinkantis tyrimas nebuvo atliktas. Kilus tokiai situacijai, kokia yra šioje byloje, pati Institucija privalėjo veikti labai aktyviai jau atlikdama pirminius veiksmus. Todėl gavusi vieną kitam prieštaraujančius įrodymus (kaip kad šiuo atveju, skirtingus alkotesterio parodymus ir specialisto išvadą dėl alkoholio kraujyje neradimo), ji turėjo svarstyti dėl papildomų įrodymų rinkimo, pvz.: aiškintis kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo paimtas kraujas; pareikalauti ir peržiūrėti vaizdo įrašus, leidžiančius nustatyti kas ir kada atvyko į gydymo įstaigą duoti kraujo; pareikalauti iš įstaigos duomenų kaip buvo nustatyta asmens tapatybė; apklausti kraują ėmusį asmenį dėl atvykusio duoti kraujo asmens tapatybės; aiškintis ar buvo užpildytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui aktas (o jo nesant, kaip šiuo konkrečiu atveju, aiškintis kodėl); ir/ar imtis kitų ANK numatytų priemonių, kad būtų visapusiškai ir pilnai ištirta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. baigiamojo procesinio dokumento įžanginėje dalyje nurodant, jog tai „Nutarimas“, o ne „Nutartis“.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.