Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas

2020-03-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-160-344/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
A15.-160-344/2020
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00051-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Edita Gailienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. P.
Institucija
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-160-344/2020Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00051-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.1; 1.5.4; 1.5.7; 16.9.3; 16.9.7.2; 16.9.10; 21.9.4; 21.9.9; 21.9.10 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas,

2020 m. vasario 12 d. 17.13 val. Mažeikių m., Draugystės g. 4, vairavo transporto priemonę „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), važiuodamas atbuline eiga nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl ko kliudė stovintį automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio policijai nepranešęs pasišalino. Eismo įvykio metu apginti abu automobiliai. Automobilio „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui padaryta apie 700 Eur žala, t. y. padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius.

Už tokias veikas numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. P. į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, susisiekus telefonu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Susipažinus su bylos medžiaga, aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas posėdyje būtinas, nenustatyta, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. P. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad draugas Mantas jo paprašė nuvažiuoti automobiliu iki bendrabučio. Jis sutiko vairuoti, o Mantas atsisėdo automobilio gale. Nuvažiavus prie bendrabučio, atbėgę nepažįstami asmenys pradėjo spardyti automobilį. Jis būdamas išsigandęs, važiuodamas atbuline eiga nepastebėjo šalia stovėjusio automobilio ir jį atsitrenkė. Kitame kieme palikęs draugo automobilį iš įvykio vietos pabėgo. Jis draugui nebuvo sakęs, kad neturi teisės vairuoti.

Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. P. padarė nurodytus administracinius nusižengimus, įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai – pažyma apie įvykį, policijos pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo, nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, eismo įvykio vietos schema, fotolentele, fotonuotraukomis, kompaktiniame diske esančia vaizdo medžiaga, informacija apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“, nukentėjusiosios N. K. paaiškinimas ir pranešimas dėl žalos dydžio, liudytojo M. R. paaiškinimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniai paaiškinimai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. P. padaryti nusiengimai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, byloje dalyvavusio asmens paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo J. P. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nepalikęs saugaus tarpo iš šono kliudė stovintį automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam padaryta apie 700 Eur žala, t. y. padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, ir iš eismo įvykio policijai nepranešęs pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į J. P. asmenybę (administracine tvarka ne kartą baustas, nuobaudos galioja, baudų nesumoka), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskiriant jam sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas, jas subendrinant ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nustatyta, kad J. P. administracinius nusižengimus padarė neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti nėra įgijęs.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Remiantis sisteminiu ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų aiškinimu, praktikoje patikslinamai išaiškinta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-27-697/2018, 2K-12-719/2018).

Taigi, vadovaudamasis aptartais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarymą, kartu su bauda skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam vienerių metų terminui (ANK 426 straipsnio 6 dalis).

ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas automobilis buvo administracinių nusižengimų padarymo įrankis, todėl jis gali būti konfiskuotinas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyti administraciniai nusižengimai, tarp jų ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kurių bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2AT-21-746/2015).

Iš byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo nustatyta, kad transporto priemonė – „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. R.. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinio paaiškinimo ir iš transporto priemonės savininko M. R. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad M. R., būdamas neblaivus, leido vairuoti jam priklausančią transporto priemonę J. P., ir įvykio metu pats sėdėjo automobilyje bei matė įvykio aplinkybes. Be to, po eismo įvykio J. P. automobiliu pasišalinus iš eismo įvykio vietos ir pastačius transporto priemonę kitoje vietoje, M. R. nedelsdamas nepranešė policijos pareigūnams apie sukeltą eismo įvykį ir aplinkybę, jog nepažįstami jaunuoliai automobilį vairavusį asmenį puolė mušti, spardyti transporto priemonę. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad jis nuslėpė nuo automobilio savininko, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau M. R., būdamas atsakingas už jam priklausančios transporto priemonės saugų naudojimą, turėjo pareigą įsitikinti, kad asmuo, kuriam leidžia vairuoti automobilį yra įgijęs teisę vairuoti lengvąjį automobilį, t. y. pareikalauti parodyti vairuotojo pažymėjimą. J. P., vairuodamas transporto priemonę neturėdamas tam teisės, sukėlė neigiamas pasekmes. Padidinto pavojaus šaltinio, t. y. transporto priemonės, vairavimas, neturint tam teisės (neįgijus) pasižymi dideliu pavojingumu kitų eismo dalyvių saugumui, kelia realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ir netgi gyvybei, todėl automobilio savininko elgesys, leidžiant vairuoti automobilį neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonės asmeniui, rodo abejingumą, atsainų požiūrį į kitų asmenų sveikatos bei turto apsaugą. Visos šios aplinkybės pagrindžia būtinybę taikyti papildomą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios nuosavybės teise M. R., konfiskavimą (ANK 29 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 614, 635–637, 646 straipsniais, 665 straipsnio 2 dalimi, 675, 687 straipsniais,

nutaria:

J. P. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį 10 Eur (dešimties eurų) bauda;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir transporto priemonės „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, J. P. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir transporto priemonės „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti J. P., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 20110723200 arba bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu laiku nesumokėjus nustatytos baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.

Teisėja Edita Gailienė