Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant asmeniui – G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikoje, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas Europos Sąjungos valstybės narės – Hamburgo žemės teismo, Vokietijos Federacija, sprendimas, nenustačius pastarojo buvimo (duomenys neskelbtini) vietos ir esant duomenims, kad deklaravo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu garso ir vaido ryšio perdavimo priemone per Zoom platformą, sprendė Hamburgo žemės teismo, Vokietijos Federacija, sprendimo konfiskuoti G. I. turtą pripažinimą Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas persiųstas pagal teismingumą iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi Nr. E1-1865-269/2020, Hamburgo prokuratūros, Vokietijos Federacija, tarptautinės teisinės pagalbos prašymas byloje Nr. 6700 Js 33/01 (6801) V, pripažinti Hamburgo žemės teismo, Vokietijos Federacija, byloje Nr. 632 KLs 23/01, 2002 m. gegužės 29 d. nutarimą konfiskuoti (konfiskavimo orderis) 109 000,00 EUR (vienas šimtas devyni tūkstančiai eurų), iš kurios vykdymui skirta suma vykdančiojoje valstybėje – Lietuvoje - 102 630,55 EUR (vienas šimtas du šeši šimtai trisdešimt tūkstančiai eurų, 55 ct.). Pateiktas ir 2020 m. lapkričio 05 d. liudijimas, nurodytas Tarybos pamatinio sprendimo 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti 4 straipsnyje (toliau – ir Liudijimas).

Nagrinėjant šį teisinės pagalbos prašymą prokuroras nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Prokuroras Armandas Vainauskas teismui pranešė, kad teismo posėdyje nedalyvaus.

G. I., dėl kurio turto konfiskavimo priimtas Europos Sąjungos valstybės narės sprendimas, teismo posėdyje nedalyvavo. Pastarąjį atvesdinti nepavyko. Teismas 2021 m. kovo 18 d. gavo duomenų, kad G. I. deklaravo savo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Liudijime pateikta faktų santrauka ir aplinkybės, kuriomis buvo įvykdytas nusikaltimas, kuriam taikomas nutarimas konfiskuoti, apibūdinimą: - „Pirmiau nurodytas asmuo nuo 1998 m. lapkričio mėn. kartu su iki šešių nusikaltimo bendrininkų veikdamas nusikalstamoje grupuotėje 35 epizodais įvežė užsienietes ir privertė čia verstis prostitucija bei išnaudojo finansiškai. Šiuo tikslu nuteistasis ir jo nusikaltimo bendrininkai nuo 2000 metų pradžios iki 2001 metų balandžio mėnesio, verbavo (duomenys neskelbtini) moteris kaip turistes ir jas įveždavo į Vokietiją. Atvykus čia, moterys buvo apgyvendinamos pensione ir verčiamos užsiimti prostitucija (duomenys neskelbtini) centrinės geležinkelio stoties rajono gatvėse bei buvo nepaliaujamai stebimos. Be to, moterims buvo duodami konkretūs nurodymai, kurie buvo siejami su veiklos rūšimi ir apimtimi. Nusikaltėlių grupuotė atėmė iš jų beveik visas įgytas nemažas pajamas. Nutarimas konfiskuoti remiasi tik tomis nusikalstamomis veikomis, kurių metu iš prostitučių buvo atimtas uždarbis. Dėl kitų detalių apie šias nusikalstamas veikas nurodomas pridėtas teismo nuosprendis, ypatingai 14 ir 19 puslapiai. Išsamus atskirų nusikaltimų aprašymas yra nuo 20 iki 39 puslapio, konfiskuojamos sumos paskaičiavimas nuo 50 iki 54 puslapio. Iš viso gauta 215 000,00 Vokietijos markių dydžio suma perskaičiavus atitinka konfiskuojamą 109 00,00 eurų dydžio sumą“.

Liudijime nurodoma, kad priimančioji valstybė – Vokietija, turi pagrįstas priežastis manyti, kad asmuo, kuriuo atžvilgiu priimtas nutarimas konfiskuoti, turi turto ir (arba) pajamų vykdančiojoje valstybėje – Lietuvoje.

Priežastys manyti, kad asmuo turi turto/pajamų: Asmuo iš įvairių nusikalstamų veikų, susijusių su asmenų įvežimu ir suteneryste, įgijo 109 000,00 EUR (vienas šimtas devyni tūkstančiai eurų), dydžio turtinės naudos ir keletą metų vėl gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl manoma, kad jis dalį gautų pinigų investavo į taupomąsias sąskaitas, vertybinių popierių indėlius, nekilnojamą turtą arba į kitą vertingą turtą.

Asmens turto/pajamų šaltinio apibūdinimas: banko sąskaitos aktyvas, nekilnojamas turtas. Galimai jų vieta yra Vilniuje.

Motyvuojamoji dalis

Teisinės pagalbos prašymas tenkintinas.

Liudijimas išduotas kaip nurodyta Tarybos pamatinio sprendimo 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti 4 straipsnyje. Šis Tarybos pamatinis sprendimas neteko galios 2020 m. gruodžio 18 d. (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32006F0783). Visgi, konfiskavimo Liudijimas perduotas anksčiau, nei 2020 m. gruodžio 19 d., todėl, pagal 40 straipsnio 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1805 reglamentavimą, valstybėse narėse, kurioms šis reglamentas yra privalomas, po tos dienos toliau taikomi pamatiniai sprendimai 2003/577/TVR ir 2006/783/TVR tol, kol nutarimas įšaldyti ar nutarimas konfiskuoti galutinai įvykdomas (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX%3A32018R1805).

Nuo 2020 m. gruodžio 19 d. neteko galios ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365³ ir 365⁴ straipsniai, o pateikto klausimo nagrinėjimą nacionalinėje teisėje nuo 2020 m. gruodžio 19 d. įsigalioję BPK 365⁵ straipsnio pakeitimai. O būtent, šis straipsnis reglamentuoja, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai, be kita ko ir konfiskuoti turtą, pripažįstami ir vykdomi pagal Įstatymą ir BPK VII dalies nuostatas.

Įstatymo 73 straipsnis reglamentuoja sprendimo konfiskuoti turtą pripažinimą Lietuvos Respublikoje (straipsnio redakcija nuo 2020 m. gruodžio 19 d.). Teismas nenustatė aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą (http://www.infolex.lt/ta/319282?ref=5#X76cc3dc981c342a3a03f21c875e5d464).

Papildomai užklausus priimiančiąją valstybę, teisme gautas Hamburgo žemės teismo nuosprendis 632 KLs 23/01 6700 Js 33/01 (toliau – ir Nuosprendis), kuris įsiteisėjo 2002 m. gegužės 29 d. Šiuo nuosprendžiu G. I. galutine subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme už Liudijime santraukos forma nurodytas nusikalstamas veikas – „<...> nuo 1998 m. lapkričio mėn. kartu su iki šešių nusikaltimo bendrininkų veikdamas nusikalstamoje grupuotėje 35 epizodais įvežė užsienietes ir privertė čia verstis prostitucija bei išnaudojo finansiškai. Šiuo tikslu nuteistasis ir jo nusikaltimo bendrininkai nuo 2000 metų pradžios iki 2001 metų balandžio mėnesio, verbavo (duomenys neskelbtini) moteris kaip turistes ir jas įveždavo į Vokietiją. Atvykus čia, moterys buvo apgyvendinamos pensione ir verčiamos užsiimti prostitucija (duomenys neskelbtini) centrinės geležinkelio stoties rajono gatvėse bei buvo nepaliaujamai stebimos. Be to, moterims buvo duodami konkretūs nurodymai, kurie buvo siejami su veiklos rūšimi ir apimtimi. Nusikaltėlių grupuotė atėmė iš jų beveik visas įgytas nemažas pajamas.<...>“. Taigi, G. I. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, dalis kurių buvo įtvirtintos 1961 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131³ straipsnyje (1998 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-849 redakcija, galiojusi nuo 1998 m. liepos 29 d. iki 2003 m. gegužės 1 d.), kuris numatė atsakomybę už Prekybą žmonėmis ir buvo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos (1961 m. birželio 26 d. BK 8¹ straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad aptariamo BK 131³ straipsnio 2 dalyje buvo numatyti kvalifikuojantys nusikalstamos veikos požymiai – pakartotinumas, arba nepilnamečio atžvilgiu, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba itin pavojingo recidyvisto. Kaip minėta, Nuosprendžiu G. I. buvo nustatyta bausmė ir būtent už prekybą žmonėmis, kurią jis padarė grupėje. Aptariamo straipsnio sankcijoje buvo nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo šešerių iki dvylikos metų.

Vertinant nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio 2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio redakciją, matyti, kad iki 2005 m. birželio 30 d. šis straipsnis numatė atsakomybę už prekybą žmonėmis, o sankcija buvo laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Taigi, sankcija buvo švelnesnė nei aptartame 1691 m. birželio 26 d. BK 131³ straipsnio 2 dalyje (atitinkamai paminėtoje redakcijoje), tačiau taip pat buvo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos (2000 m. rugsėjo 26 d. BK 11 straipsnio 5 dalis).

Taigi, Nuosprendis buvo pradėtas vykdyti ir įvykdytas dalyje dėl laisvės atėmimo bausmės. Liudijime pažymėta, kad nuteistasis bausmę kalėjime atliko nuo 2002 m. gegužės 29 d. iki 2004 m. rugsėjo 6 d. Tačiau nebuvo įvykdytas Nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

Svarbu ir tai, kad 2012 m. kovo 3 d. nuteistajam G. I. buvo leista kas mėnesį mokėti dalimis po 20,00 EUR (dvidešimt eurų). Tačiau tokio mokėjimo dalimis metu nebus sumokėta visa konfiskuojama suma. Būtent dėl šios priežasties kreipiamasi, bandant išieškoti konfiskuotiną sumą tarptautine vykdymo tvarka.

Liudijime nurodoma ir tai, kad senaties terminas sprendimų dėl nusikalstamu būdu įgyto turto vertės pakaitalo perėjimo valstybei nuosavybėn arba konfiskavimo vykdymui pagal Vokietijoje baudžiamojo kodekso (toliau Vokietijos BK) 79 paragrafo 4 straipsnio 2 numerį iš esmės yra 10 metų. Senatis sustabdyta pagal aptariamo BK 79a paragrafo 2 ir 3 numerį ypatingai atliekant bausmę tarnybinėje įstaigoje ir turint mokėjimo lengvatą.

Pateiktame Vokietijos BK 79a paragrafe, įvardintame „Sustabdymas“ nurodoma, kad Senatis sustabdoma „1. <...>2. Kol nuteistajam leidžiamas <...> c) leidžiama piniginės baudos arba konfiskavimo mokėjimo lengvata,<...>“.

Dėl aptarto nustatyta, kad nuteistajam G. I. dėl konfiskuoto Nuosprendžiu turto, buvo suteikta lengvata ir konfiskuotą turtą leista išmokėti dalimis kas mėnesį po 20 EUR. Todėl senaties terminas pagal aptartą Vokietijos BK reglamentavimą konkrečiu atveju yra sustabdytas.

Vertinant Lietuvos Respublikos BK 96 straipsnyje įtvirtintą senaties institutą, jame taip pat yra apibrėžti terminai, kuriems suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis nebegali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Minėta, kad iš Liudijimo nustatyta, kad Nuosprendis pradėtas vykdyti iškarto po jo įsiteisėjimo. Be to, dėl Nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo, 2012 m. kovo 3 d. nuteistajam G. I. buvo leista kas mėnesį mokėti dalimis. Vadinasi, nėra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas dėl turto konfiskavimo, nes per dešimt metų nuo Nuosprendžio įsiteisėjimo 2002 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. kovo 3 d. nebuvo suėjęs 10 metų senaties terminas (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „d“ papunktis), kuris analogiškas Liudijime pateiktam Vokietijos BK reglamentavimui.

Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju Nuosprendis dėl turto konfiskavimo pradėtas vykdyti nepažeidžiant nei Vokietijos BK reglamentavimą, nei Lietuvos BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „d“ papunktyje reglamentuoto termino. Todėl nėra ir pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą konfiskuoti turtą pagal Įstatymo 73 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kaip nėra ir kitų 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų.

Pažymėtina, kad konkrečiu atveju teismas netikrina Nuosprendžiu paskirto turto konfiskavimo pagrįstumą, o tokį gali ginčyti konkrečiu atveju nuteistasis G. I. tik sprendimą konfiskuoti turtą priėmusioje valstybėje narėje pagal jos nacionalinę teisę (Įstatymo 73 straipsnio 5 dalis).

Dėl nustatyto ir aptarto reglamentavimo teismas pripažįsta Vokietijos Federacinės Respublikos Hamburgo žemės teismo nuosprendžio 632 KLs 23/01 6700 Js 33/01 dalį dėl turto konfiskavimo. Šis pripažintas sprendimas konfiskuoti turtą vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, atsižvelgiant į Įstatymo 74 straipsnyje nustatytus ypatumus (Įstatymo 74 straipsnio 1 dalis). Išlygų, numatytų Įstatymo 74 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių pripažinto sprendimo konfiskuoti turtą pateikimas vykdyti arba vykdymo pradžia būtų atidėti, teismas šioje proceso stadijoje nenustatė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 357 straipsnio 6 dalyje be kita ko įtvirtinta, jog – „<...> Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 364 straipsniu, 357 straipsnio 6 dalimi, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 72-74 straipsniais

nutaria:

pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Hamburgo žemės teismo nuosprendžio 632 KLs 23/01 6700 Js 33/01 dalį dėl nuteistojo G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto, t. y. 109 000,00 EUR (vienas šimtas devyni tūkstančiai eurų) konfiskavimo, iš kurio vykdymui skirta suma Lietuvoje yra 102 630,55 EUR (vienas šimtas du šeši šimtai trisdešimt tūkstančiai eurų, 55 ct.).

Šiai nutarčiai įsiteisėjus, jos nuorašą ir vykdomąjį raštą išsiųsti nutarties vykdymo vietos antstoliui, kuris turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikoje įvykdžius priimtą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje nustatyta tvarka pripažintą Vokietijos Federacinės Respublikos Hamburgo žemės teismo nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, gautas pinigines lėšas pervesti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 75 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ši nutartis gali būti skundžiamą per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.