- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-05-22
- Bylos Nr.
- A-438-951-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Stasys Gudynas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Atsakovas
- I.K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- I.K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 65.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo I.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I.K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I.K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Komisija) 2005-08-25 sprendimą Nr. S-390-(7-77/2005), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005-06-03 sprendimą Nr. 68-215, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-03-18 sprendimą Nr. 17-2-49 ir priimti naują sprendimą -nepatvirtinti 2005-01-06 patikrinimo akto Nr. 35-04-10-64. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos 2005-08-25 sprendimo Nr. S-390-(7-377/2005) teiginiu, kad mokestinis patikrinimas truko protingą terminą, nepažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 119 str. 6 d. nuostatų, teigė, kad patikrinimo dalykas buvo nesudėtingas, nes buvo tikrintas tik vienas sandoris, sudarytas tarp I.K. ir UAB „Domus perfecta". Patikrinimo metu buvo vadovautasi UAB „Domus perfecta" metinėmis finansinėmis atskaitomybėmis bei pelno deklaracijomis, kurios buvo pateiktos iki patikrinimo pradžios, taip pat pareiškėjo, J.K., E.V. paaiškinimais, kurių dėl neaiškių priežasčių buvo pareikalauta 2004 m. rugsėjo 22 d., praėjus beveik 2 mėnesiams nuo patikrinimo pradžios, AB Kausta" vadovų paaiškinimais bei sutartimis, kurias pareiškėjas buvo pateikęs dar 2004 m. balandžio mėn. kartu su metine 2003 pajamų deklaracija. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo manymu, negalima teigti, kad patikrinimas buvo atliekamas per objektyviai trumpiausią terminą. Kadangi mokestinio tikrinimo rezultatai įforminti patikrinimo aktu praleidus patikrinimo užbaigimo terminus, todėl tiek patikrinimo aktas, tiek sprendimai patvirtinti patikrinimo aktą yra neteisėti ir naikintini.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nesutiko ir su Komisijos teiginiu, kad patikrinimas buvo sustabdytas teisėtai, nes 2004 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. VA-87 „Dėl Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir atvirtinimo taisyklių patvirtinimo" (toliau -Taisyklės) 142 p. nuostata yra blanketinė, todėl teisė sustabdyti patikrinimą privalo būti nustatyta ne patikrinimo tvarkoje, o kitame teisės akte. Taisyklių 142 punktas teisės sustabdyti patikrinimą nenumato, o kitame teisės akte galimybės sustabdyti patikrinimą kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl leidimo taikyti turimo prieš formą viršenybės principą nenumatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad mokesčių administratorius privalo atlikti procedūras griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir jis turi tik tokias teises, kurios tiesiogiai įtvirtintos teisės aktuose, todėl jo teisės negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-06-08 nutartis, bylos Nr. A(4)-685-2005). Atsižvelgiant į MAĮ 3 str. 5 d. įtvirtintą nuostatą, kad visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai, pareiškėjo nuomone, patikrinimas buvo sustabdytas nesant teisėto pagrindo, todėl neteisėtai surašytas patikrinimo aktas negalėjo būti patvirtintas.
Pareiškėjas nurodė, kad iš sandorio, sudaryto tarp jo ir UAB „Domus perfecta" bei sandorio, sudaryto tarp UAB „Domus perfecta" bei AB „Kausta" jokios mokestinės naudos negavo ir negalėjo gauti. Teigti, kad pardavęs UAB „Domus perfecta" žemės sklypą už 2500000 Lt, jį pardavė už 1800000 Lt ir tokiu būdu gavo mokestinės naudos, galima tik tuo atveju, jeigu šios operacijos rezultate pareiškėjas būtų gavęs didesnę naudą negu nauda, kuri būtų gauta pardavus žemės sklypą UAB „Domus perfecta" už 2500000 Lt. Tačiau tokių aplinkybių ar naudos Komisijos sprendime nenurodyta. Taip pat negalima teigti, kad mokesčių mokėjimo įmanoma išvengti realiai negaunant pajamų. Pareiškėjo teigimu, jis žemės sklypą pardavęs UAB „Domus perfecta" gavo tik 1800000 Lt pajamų, o tą patį žemės sklypą įsigijo už tokią pačią sumą, todėl jokių apmokestinamų pajamų iš šio sandorio jis negavo ir nėra gavęs iki šios dienos. Akivaizdu, kad nesant pajamų, nereikia mokėti ir gyventojų pajamų mokesčio. Anot pareiškėjo, Komisijos sprendime nurodytas argumentas, kad pareiškėjas vietoj to, kad žemės sklypą parduotų UAB „Domus perfecta" už 2500000 Lt, pardavė už 1800000 Lt ir iš to gavo mokestinės naudos prieštarauja ir ekonominės logikos dėsniams, kadangi neįmanoma gauti mokestinės naudos tuo atveju, jeigu pareiškėjas atsisako 595000 Lt grynojo pelno (2500000 Lt -1800000 Lt = 700000 Lt - 15 % GPM (105000 Lt) = 595000 Lt) ir už tai negauna jokios kitos naudos, todėl teiginiai apie pareiškėjo gautą mokestinę naudą, bet kuriuo iš MAĮ 69 str. l d. nurodytų būdų yra nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat teigė, kad jis ir UAB „Domus perfecta" žemės sklypą susitarė pirkti už 1800000 Lt ir toks susitarimas neprieštarauja jokiam teisės aktui, šio sandorio aplinkybes, tame tarpe ir kainos teisėtumą, patvirtino notaras. Atkreipė dėmesį, kad neįmanoma pareiškėjo sandorio, sudaryto su UAB „Domus perfecta" rinkos kainos laikyti UAB „Domus perfecta" ir AB „Kausta" sandorio dėl to pačio sklypo kainos, kadangi minėti sandoriai yra skirtingi, sudaryti tarp skirtingų asmenų, skirtingomis aplinkybėmis. Patikrinimo akte nurodyta, kad AB „Kausta" vadovas patvirtino, kad jis dėl žemės derėjosi su UAB „Domus perfecta" pagrindiniu akcininku J.K., o ne su pareiškėju, todėl pareiškėjas objektyviai negalėjo žemės sklypo parduoti ir žinoti apie AB „Kausta" siūlomą 2500000 Lt žemės pardavimo kainą. Kadangi UAB „Domus perfecta" 2500000 Lt už sklypą pareiškėjui nesiūlė, todėl gauti šios sumos pareiškėjas negalėjo. Iš J.K. 2004-10-04 paaiškinimo, galima daryti išvadą, kad UAB „Domus perfecta" pareiškėjui sutiko mokėti 1800000 Lt siekiant gauti pelną, nes tai yra įmonės įprastinė veikla. Teigė, kad tik AB „Kausta", kuri verčiasi gyvenamųjų namų statyba, šis žemės sklypas buvo vertas 2500000 Lt. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas per keturis mėnesius nuo žemės sklypo įsigijimo iki jo pardavimo UAB „Domus perfecta" jokių veiksmų, susijusių su žemės sklypo vertės padidinimu nesiėmė, todėl pareiškėjui nebuvo žinoma jokių objektyvių priežasčių, kodėl per keturių mėnesių laikotarpį žemės sklypo vertė turėjo padidėti 700000 Lt suma.
Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Komisijos sprendime nurodytu rinkos kainos nustatymo metodu, kai rinkos kaina nustatoma pagal to pačio daikto sekančio pardavimo kitam pirkėjui kainą, taptų nebeįgyvendinama verslo nekilnojamuoju turtu rūšis, kai bendrovės daiktą perka dar prieš šio daikto įsigijimą jau susitarusios su to daikto sekančiu pirkėju ir iš to uždirba pelno. Pasak mokesčių administratoriaus, tokiu atveju tokia prekybos rūšimi besiverčianti bendrovė turi atskleisti pardavėjui, kad yra kitas pirkėjas už daiktą siūlantis daugiau arba pati tą daiktą pirkti už didesnę kainą negu tą daiktą jam iš tikrųjų sutinka parduoti pardavėjas, t. y. realiai pirkti už kainą, kuri jo ir daikto pardavėjo atžvilgiu tampa nebe rinkos kaina, o dirbtinai padidinta kaina, arba veikti priešingai bendrovės, kurios tikslas siekti ir gauti pelno, interesams. Toks turinio prieš formą viršenybės principo pagrindimas ir rinkos kainos nustatymas neatitinka šio principo esmės ir tikslų, kadangi kiekvienos nekilnojamuoju turto besiverčiančios bendrovės tikslas yra gauti pelną, o vienas iš pelno siekimo būdų yra būtent daiktų perpardavimas, tame tarpe ir atvejis, kai dar prieš nekilnojamojo daikto įsigijimą jau susitariama su sekančiais pirkėjais dėl jų perpardavimo.
Pareiškėjas nurodė, kad kiekvienos bendrovės valdymo organų nariai privalo vengti interesų konflikto, veikti išimtinai bendrovės interesais ir laikytis konfidencialumo pareigos (LR CK 2.87 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika). Todėl analogiškas pareigas bendrovės atžvilgiu turi ir kiekvienas bendrovės akcininkas. Šiuo atveju, J.K., būdamas 99 % UAB „Domus perfecta" akcijų savininku neprivalėjo informuoti pareiškėjo apie derybas su AB "Kausta" dėl jam priklausančio žemės sklypo pardavimo.
Pareiškėjas paaiškino, kad nepagrįstai Komisijos sprendime teigiama, jog pareiškėjas negali būti atstovaujamas patikrinimo metu ir paaiškinimus gali pateikti tik pats asmeniškai, nes tai prieštarauja LR CK įtvirtintam atstovavimo institutui ir Mokesčio administravimo įstatymo 36 str. l d. 4 p., Pareiškėjo teigimu, jis teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo ir naudojasi jam garantuota teise patikrinimo metu ir mokestinio ginčo metu būti atstovaujamu tinkamai įgaliotų asmenų, tame tarpe ir jo brolio J.K., nes mokesčių teisės aktai tiesiogiai nenurodo, kad paaiškinimus privalo pateikti tik pats mokesčių mokėtojas asmeniškai. Pareiškėjo brolis, J.K., notarinės formos galiojančio įgaliojimo pagrindu veikdamas pareiškėjo vardu nuo pareiškėjo mokestinio patikrinimo pradžios atstovavo jo interesus, pateikė pareiškėjo valią atitinkančius paaiškinimus, todėl pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinime išdėstytomis žemės sklypo įsigijimo ir pardavimo aplinkybėmis nėra. Komisija kritiškai vertindama pareiškėjo paaiškinimai, nes juos pareiškėjo vardu pateikė įgaliotas asmuo, nenurodė jokių kitų argumentų, paneigiančių pareiškėjo paaiškinime išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjas nurodė, kad I.K. gyvena Ukrainoje, taip pat Izraelyje, todėl siekdamas operatyviai tvarkyti savo reikalus ir tinkamai atstovauti savo interesus Lietuvoje, išdavė savo broliui J.K. įgaliojimą atstovauti jį Lietuvoje. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius, sąžiningai ir tinkamai vykdantis savo pareigas, gavęs mokesčių mokėtojo atstovo pasirašytą paaiškinimą ir suabejojęs dėl jo autentiškumo ir atitikimo atstovaujamojo valiai, paprašytų atstovaujamojo patvirtinti jo paaiškinimo autentiškumą. Tokių veiksmų atsakovas nesiėmė, todėl nėra pagrindo kritiškai vertinti I.K. pateiktus paaiškinimus.
Pareiškėjas akcentavo, kad mokesčių administratorius nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio patikrinimo akte padarytas išvadas dėl tariamos mokestinės naudos siekimo, todėl patikrinimo aktas ir ginčijami sprendimai yra pagrįsti tik prielaidomis ir spėlionėmis, o ne įrodymais pagrįstais faktais. Teigė, kad nepagrįstai Komisijos ginčijamame sprendime nurodyta, kad I.K. apmokestinimas yra pagrįstas sutartimis, deklaracijomis, nekilnojamojo turto registro išrašais, kita informacija, nes šie dokumentai patvirtina ne tik tai, kad pareiškėjas jokios mokestinės naudos nesiekė ir negavo, bet ir tai, kad įgyvendinant veiksmus, kuriuos pareiškėjas neva turėjo atlikti ar atliko, net teoriškai neįmanoma gauti mokestinės naudos, kurią tariamai gavo pareiškėjas. Tuo tarpu mokesčio administratoriaus priimami sprendiniai mokesčių mokėjimo klausimais turi būti objektyvūs - sprendimų išvados turi būti pagrįstos nešališkai surinktais objektyviais įrodymais, o ne prielaidomis ir spėjimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 14d. nutartis Nr. A(4)-848-2004).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad pajamų mokesčio permoka jam susidarė UAB „Domus perfecta" išmokant 1800000 Lt sumą už žemės sklypą, išskaičiavus iš šios sumos ir sumokėjus į biudžetą 270000 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Tuo tarpu I.K. 2003-10-27 sprendimu buvo grąžinta 120000 Lt mokesčio permokos suma, tačiau 150000 Lt permoka - iki šiol negrąžinta. Darant prielaidą, kad Komisija teisingai nustatė, jog pareiškėjas žemės sklypą UAB „Domus perfecta" parduoti turėjo ne už 1800000 Lt, o už 2500000 Lt, tokiu atveju pareiškėjas yra gavęs tik dalį žemės sklypo kainos, t. y. tik 1800000 Lt. 700000 Lt kainos dalis pareiškėjui nėra sumokėta ir šis faktas neginčijamas. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 str., gyventojas pajamas gauna tik faktiniu pinigų gavimo momentu. Tokiu atveju laikytina, kad pareiškėjas 1800000 Lt, tai yra kainos dalį. Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 str. l d. 4 p. ir 19 str. l d., 32 str. nuostatomis, pareiškėjas 2004 m. balandžio 23 d. pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pagrįstai ir teisėtai paprašė grąžinti jam visą 150000 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką, kadangi jo realiai už žemės sklypą gautų pajamų suma yra 1800000 Lt. Esant tokiai situacijai, Vilniaus apskrities VMI privalėjo pareiškėjui vėliausiai iki 2004 m. liepos 31d. (MAĮ 87 str. 7 d. l p.) grąžinti visą 150000 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką, nepriklausomai nuo to ar žemės sklypo pardavimo UAB „Domus perfecta" kaina buvo 2500000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais.
Nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog I.K. pagal 2002-12-17 pirkimo-pardavimo sutartį iš savo brolio J.K. ir jo sutuoktinės E.V. už l 800 000 Lt įsigijo 0,147 ha žemės sklypą, esantį A. Jakšto g., Vilniuje. Pareiškėjas 2003-04-18 šį žemės sklypą už ta pačią kainą pardavė UAB "Domus Perfecta", kurios pagrindinis akcininkas yra jo brolis J.K. UAB "Domus Perfecta" už parduotą žemės sklypą 2003-05-16 sumokėjo I.K. 1800 000 Lt, 2003-09-09 - 493 000 Lt, 2003-12-11 -200 600 Lt ir 2003-12-23 - 649 400 Lt. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str., UAB "Domus Perfecta" nuo pareiškėjui išmokėtos sumos apskaičiavo ir į biudžetą sumokėjo 15 proc. - 270 000 Lt pajamų mokestį. Pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė 2003-10-03 prašymą dėl 120 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio perskaičiavimo ir grąžinimo ir jam 2003-10-29 buvo grąžinta 120 000 Lt pajamų mokesčio. Likusią 150 000 Lt grąžintiną pajamų mokesčio sumą pareiškėjas apskaičiavo 2004-04-23 už 2003 metus pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje. UAB "Domus Perfecta" žemės sklypą, įsigytą 2003-04-18 iš I.K. pardavė AB "Kausta" po 11 dienų už 2 500 000 Lt. Kadangi UAB "Domus Perfecta" 2000 m. ir 2001 m. turėjo 714 648 Lt mokestinį nuostolį, kurį įmonė perkėlė į 2003 metus, todėl šiam nuostoliui padengti buvo panaudotas 2003 m. gautas 700 000 Lt pelnas. Tokiu būdu pelno mokesčio, gauto už sklypo pardavimą mokėti nereikėjo. Žemės sklypą parduodant ne tiesiogiai AB "Kausta" už 2 500 000 Lt, bet UAB "Domus Perfecta" už l 800 000 Lt buvo išvengta 105 000 Lt pajamų mokesčio mokėjimo, o UAB "Domus Perfecta" pardavusi žemės sklypą AB "Kausta" už 2 500 000 Lt išvengė 15 procentų pelno mokesčio mokėjimo. Vadinasi, žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoriai sudaryti turint tikslą gauti 105 000 Lt mokestinę naudą ir išvengti mokesčių mokėjimo. Dėl išdėstytų aplinkybių, patikrinimo metu buvo apskaičiuota mokesčio bazė, neatsižvelgus į 2003-04-18 pirkimo - pardavimo sutartį ir nurodyta pareiškėjui sumokėti 105 000 Lt pajamų mokesčio (700 000 Lt x 15 % = 105 000 Lt). Todėl vietoje pareiškėjo deklaracijoje nurodytos grąžintinos 150 000 Lt pajamų mokesčio sumos jam yra grąžintina 45 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma. Atsakovas nurodė, kad skunde išdėstyti galimi procedūriniai pažeidimai, negali turėti jokios įtakos skundžiamojo sprendinio teisėtumui ir pagrįstumui.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad palaiko Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. l d. suteikia teisę mokesčių administratoriui atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. Aplinkybių atkūrimo sąlygos nėra detalizuojamos šiame įstatyme. Todėl šiuo atveju būtina vadovautis LR CK 1.5 str 1d., kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas vertindamas ginčo santykius taip pat rėmėsi LR ABTĮ 4 str. 5 d. numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir padarė išvadą, jog Mokestinių ginčų komisija 2005-08-25 sprendimu Nr.S-390-(7-377/2005) pagrįstai pripažino, kad mokesčių administratoriai tinkamai atkūrė faktines sandorio aplinkybes. Tai, teismo nuomone, įrodo visuma aplinkybių, tai yra tai, kad sandorio šalis sieja giminystės ryšiai, nedideli laiko tarpai tarp sandorių sudarymo, pirminio ir galutinio sandorių vertės skirtumai, sandorių sudarymo metu pardavėją I.K. atstovavo tas pats asmuo J.K., kuris yra ir pirkėjo UAB „Domus prefecta" akcininkas. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, gyventojų pajamų mokestis pareiškėjui apskaičiuotas teisėtai. Teismas taip pat nurodė, kad mokestinio tikrinimo metu ir mokestinio ginčo metu esminių procedūrinių pažeidimų, turinčių pagrindą pripažinti sprendimus negaliojančiais, nenustatyta. Todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamų sprendimų nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pabrėžė, jog nepatenkinus skundo pareiškėjas neturi teisės į procesinių išlaidų atlyginimą, todėl netenkintas ir pareiškėjo prašymas dėl žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bendrą jau sumokėtą 150 Lt žyminio mokesčio sumą ir visas teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo skundą atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundo netenkinti, nurodo, kad palaiko Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5, 16, 19 straipsnius turto pardavimo atvejais pajamų mokesčio objektu yra tos gyventojo pajamos, kurios susidaro iš skirtumo tarp turto pardavimo ir jo įsigijimo kainų, t.y. apmokestinamos tos pajamos, kurios viršija turto įsigijimo išlaidas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą įsigijo iš J.K. 2002 m. gruodžio 17 d. už 1800000 Lt bei pardavė UAB „Domus perfecta“ 2003 m. balandžio 18 d. už 1800000.
UAB „Domus perfecta“ tą nekilnojamąjį turtą 2003 m. balandžio 29 d. perpardavė AB „Kausta“ už 2500000 Lt.
Byloje duomenų, kad pareiškėjas iš sandorių su nekilnojamuoju turtu gavo apmokestinamų pajamų, nenustatyta.
Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas.
Netgi priešingai, tiek centrinis, tiek vietinis mokesčių administratoriai savo sprendimuose, priimtuose nagrinėjant šį mokestinį ginčą, pripažino, kad pareiškėjas pajamų iš sandorių su žemės sklypu negavo (mok. bylos b.l. 19, 47).
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnį, pajamų mokesčio mokėtoju yra gyventojas, kuris gavo pajamų.
Apibendrinus kas pasakyta, darytina išvada, kad yra neįrodyta, jog pareiškėjas minėtų sandorių atveju gavo apmokestinamųjų pajamų bei kad tuo pačiu tapo ir gyventojų pajamų mokesčio mokėtoju.
Ši juridinę reikšmę turinti aplinkybė – nebuvimas mokesčio mokėtoju, - šalina galimybę pareiškėjo atžvilgiu taikyti atsakomybę (poveikio priemones), kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje, nes pareiškėjas nėra subjektas, kurio atžvilgiu ši teisės norma gali būti taikoma.
Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų bei mokesčio administratoriaus sprendimai yra naikinami, byloje priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas yra tenkinamas, nes netinkamai nustačius mokesčio mokėtoją, jo atžvilgiu netinkamai buvo pritaikytos materialinės teisės normos (ABTĮ 143 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo I.K. skundą patenkinti.
Panaikinti: Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2005 m. birželio 3 d. sprendimą; Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2005 m. kovo 18 d. sprendimą.
Sprendimas neskundžiamas.