- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- N-575-2632-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05562-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimo S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad S. G. 2010 m. spalio 22 d., 10 val. 42 min., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Perkėlos gatvėje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą S. G. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Teismas nustatė, kad S. G. patikros alkotesteriu metu buvo nustatytas 0,44 promilių girtumas, pakartotinis tikrinimas atliekamas nebuvo, o medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui nustatyti akte nurodyta, kad S. G. blaivus. Teismas pažymėjo, kad nors S. G. į medicinos įstaigą kreipėsi kiek daugiau nei po valandos, tačiau atsižvelgė į jo paaiškinimus, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, bei konstatavo, kad S. G. nustatytos tvarkos nepažeidė, laiku kreipėsi į minėtą įstaigą, kur nustatyta, kad jis yra blaivus.
II.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad priimdamas nutarimą teismas vadovavosi tik medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, kuris buvo surašytas praėjus daugiau nei 1 valandai nuo vairuotojo patikrinimo alkotesteriu. Teigia, kad teismas neskyrė reikiamos ekspertizės tam, kad būtų nustatyta, ar sustabdymo momentu S. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paaiškina, kad teisės aktai nenumato pakartotinio patikrinimo alkotesteriu. Pažymi, kad S. G. žinojo, jog negalima vartoti alkoholio prieš vairuojant, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole S. G. kaltinimas suformuluotas dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė nenustatęs administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėties, t. y. konstatavęs, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobilį vairavo būdamas blaivus.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Bylos duomenys patvirtina, jog S. G. vairuojamas automobilis sustabdytas 2010 m. spalio 22 d. 10 val. 42 min. Patikrinus S. G. neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis (Lion alcolmeter 500), 10 val. 57 min. nustatytas 0,44 promilių girtumas (b. l. 13). Tą pačią dieną, 11 val. 05 min., S. G. surašytas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nesutikdamas su alkoholio matuoklio duomenimis, kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių. Remiantis Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 223 (b. l. 14), VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2010 m. spalio 22 d. 12 val. 10 min. ir 12 val. 20 min. patikrinus S. G. neblaivumą alkotesteriu, rasta atitinkamai 0,20 ir 0,13 promilės alkoholio, o 12 val. 20 min. paimtas biologinės terpės mėginys, tačiau jo tyrimo rezultatai neužfiksuoti.
Nagrinėjamoje byloje S. G. tam, kad įrodytų nepadaręs pažeidimo, per protingą laikotarpį (kiek daugiau nei vieną valandą) pasinaudojo jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkto suteikiama teise pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir ten išsitirti neblaivumą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio) (žr. pvz., bylos Nr. N62 -3686/2008, N444-482/2009 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi (0,44 promilės užfiksuotos policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu metu, o 0,20 bei 0,13 promilių užfiksuota atlikus patikrinimą alkotesteriu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje), todėl šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Pabrėžtina, jog neblaivumo patikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliktas daugiau nei po 1 valandos (policijos pareigūnų patikrinimas specialiomis techninėmis priemonėmis atliktas 10 val. 57 min., o asmens sveikatos priežiūros įstaigoje patikrinimas alkotesteriu atliktas 12 val. 10 min. ir 12 val. 20 min.), tačiau byloje nebuvo vertinta ta aplinkybė, ar per tokį laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo tiek skirtis. Be to, byloje nėra medicininės apžiūros metu paimtos biologinės terpės tyrimo rezultatų, todėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės išduoto akto duomenys neleidžia neabejotinai teigti, jog administracinio teisės pažeidimo užfiksavimo metu alkoholio kiekis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens biologinėse terpėse neviršijo leistinos ribos.
Darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (Nr. N575-1926/2009). Bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėtų būti ne tik įvertinamos aplinkybės, susijusios su nustatyto neblaivumo laipsnio skirtumu, bet ir įvertinama, ar medicininė apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atlikta ir tokios apžiūros rezultatai įforminti nustatyta tvarka.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir nesiėmė veiksmų pašalinti kilusiems prieštaravimams, todėl teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.