Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovės vertinimu, įstaigoje taksofonai vienas nuo kito įrengti taip, kad net ir tuo atveju, jei vienu metu jais naudojasi keli nuteistieji, jie vienas kito pokalbio girdėti negali.

Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjas neįrodė viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pareiškėjo noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl 12 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjo vertinimu, Pravieniškių 1-ajame kalėjimo administracijos veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad kalbantis telefonu, nebuvo užtikrintas jo privatumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla, kai ji atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Nors civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar atsakovė (jos pareigūnai) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant atsakovės (jos pareigūnų) veikos (neveikimo) neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) atitinkamos nuostatos.

BVK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių. Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką (BVK 43 straipsnio 3 dalis).

Vidaus tvarkos taisyklių 80 ir 81 punktai numato, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Kai suimtasis arba nuteistasis skambina naudojantis interneto telefonija, pokalbio pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas įsitikina, kad suimtasis arba nuteistasis paskambino jo nurodytam artimajam (artimiesiems) arba asmeniui, kuriam tokiu būdu paskambinti leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) skambina suimtasis ar nuteistasis, turi pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu, suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti. Taip pat numatyta, kad tuo atveju, jei įgyvendindamas savo teisę paskambinti suimtasis ar nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, galimai daro nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir (ar) atlieka veiksmus, nesuderinamus su bausmės vykdymo tikslais, ir (arba) laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nustato, kad skambinimo naudojantis interneto telefonija metu jis bendrauja su asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) tokiu būdu paskambinti suimtasis ar nuteistasis nebuvo gavęs leidimo arba asmuo, su kuriuo nuteistasis ketina bendrauti interneto telefonija, nepateikia (neparodo) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ar interneto telefonija. Nutrauktas pokalbis telefonu ar interneto telefonija laikomas įvykusiu.

Bylos duomenimis (b. l. 19), laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 1-ojo kalėjime. Pareiškėjas neneigia, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių 1-ojo kalėjimo patalpose buvo įrengti taksofonai. Byloje esančios patalpų schemos/planai (b. l. 12-18) patvirtina, kad taksofonai vienas nuo kito yra nutolę arba juos skiria pareigūnų postas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo telefoninių pokalbių buvo klausomasi, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti telefonu buvo pažeista.

Bylos duomenys (b. l. 2) patvirtina, kad su prašymu, jog būtų įrengtos taksofonų būdelės, 2024 m. balandžio 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Nors Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gegužės 13 d. rašte Nr. 2S-2303 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“ buvo nurodyta tokio atsakymo apskundimo tvarka, nėra duomenų, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymas buvo ginčijamas.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentai laikytini deklaratyviais ir nepatvirtina Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos veiksmų neteisėtumo fakto.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012).

Nors pareiškėjas teigia, jog dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą ir neigiamus išgyvenimus, iš byloje esančios pažymos (b. l. 22) matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyrių nesikreipė.

Darant išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodytos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.